Šauktiniai, archyvinė nuotrauka

Juknevičienė siūlo nuo 2024-ųjų privalomąją karo tarnybą iškart po mokyklos

250
(atnaujinta 13:07 2018.05.17)
Juknevičienė siūlo naują šaukimo tvarką, kuomet privalomai būtų šaukiami vaikinai iš karto po viduriniojo ugdymo mokyklos baigimo, kitaip nei dabar, kuomet 18–26 metų jaunuoliai šaukiami atsitiktinės atrankos principu

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Lietuvoje siūloma siūlo nuo 2024 metų pereiti prie visuotinio jaunuolių šaukimo tuoj po mokyklos, rašo Seimo spaudos tarnyba.

Tokį pasiūlymą Seime registravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė.

Parlamentarė siūlo pereiti prie visuotinio šaukimo modelio, kuomet privalomai būtų šaukiami vaikinai (19 metų) iš karto po viduriniojo ugdymo mokyklos baigimo, kitaip nei dabar, kuomet 18-26 metų jaunuoliai šaukiami atsitiktinės atrankos principu. Siūlymas teikiamas remiantis Krašto apsaugos ministerijos atliktu Visuotinės karo prievolės poreikių, galimybių ir apribojimų vertinimu.

Pasak parlamentarės, metas imtis tolimesnių žingsnių, užtikrinančių kariuomenės rezervo kūrimą ir visuomenės parengimą gynybai, būtent todėl ji mano, kad 2024 metai yra tinkamas laikas pereiti prie visuotinio šaukimo. Bet tik to atveju, jei ir toliau būtų numatoma tolygiai didinti finansavimą krašto apsaugai.

"Visuotinio šaukimo modelis, kuomet privalomai šaukiami vaikinai iš karto po viduriniojo ugdymo mokyklos baigimo, būtų daug priimtinesnis ir patiems jaunuoliams. Jaunuoliai žinotų, kad baigę mokyklą turės atlikti karinę tarnybą (jei sveikata tam tinkama) ir toliau atitinkamai planuoti savo gyvenimą", — teigia Juknevičienė.

Pasak Seimo narės, tarnaudami jaunuoliai išsiugdo įgūdžių, kurie neabejotinai praverčia ir tolimesniame jų gyvenime. Be to, šiuo metu taikoma plati amžiaus imtis, kuomet gali būti pašaukti 19-26 metų vyrai, sukelia nepatogumų jaunuoliams, nes kai kuriems tenka atidėti esamus planus ar įsipareigojimus.

Prezidentė: visuotiniam šaukimui reikia tinkamo pasirengimo >>

Siūlyme yra numatoma didinti atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ribinį skaičių iki tais metais prognozuojamo tinkamų tarnybai 19-mečių jaunuolių (vyrų) maksimalaus skaičiaus. Numatomas šaukiamų jaunuolių skaičius didėtų 1500 jaunuolių, lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu.

Šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais. 2018-aisiais nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti bus pašaukti 3800 šauktinių. Dar 210 aukštųjų mokyklų studentų nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą galės atlikti per dalyvavimą Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.

250
Tegai:
visuotinis šaukimas, šauktiniai, mokykla, Rasa Juknevičienė, Lietuva
Dar šia tema
Ekspertas: Lietuva tiesiog neturi pinigų visuotiniam šaukimui
Šiųmetiniams šauktiniams šaukimo nurodymai paštu nesiunčiami
Kariuomenė: 2019 metais visuotinio šaukimo dar nebus
Skvernelis žada įvesti visuotinį šaukimą 2019 metais
Vasario 26-oji

Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės

(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienos

Šiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.

Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.

Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.

Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje

1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.

1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.

1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.

1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.

1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.

2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.

Vasario 26-oji pasaulio istorijoje

1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.

1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.

1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.

1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.

1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.

1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.

1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.

1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke

(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų

VILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.

ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.

Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.

Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.

Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.

Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.

Tegai:
koronavirusas, COVID-19, mirtingumas, Lietuva