Lengvas užkandis, archyvinė nuotrauka

Specialistai rekomenduoja naudoti joduotą druską

13
(atnaujinta 18:16 2018.05.17)
Sveikatos apsaugos ministerija ir mitybos specialistai atskleidžia, kuo joduota druska skiriasi nuo kitų ir kodėl rekomenduojama vartoti būtent ją

VILNIUS, gegužės 17 — Sputnik. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie druskos žalą, bet beveik nė vienas stalas neapsieina be druskos, nes tai nuo seno kasdien vartojamas maisto pagardas, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad jei jau vartojama druska, ji turi būti joduota, rašo LRT.

Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmui būtinų mikroelementų. Jis dalyvauja vystantis nerviniam audiniui žmogaus embrione, teigiamai veikia atminties procesus, jis reikalingas, kad normaliai funkcionuotų skydliaukė ir būtų pagamintas reikiamas hormonų, reguliuojančių medžiagų apykaitą, kiekis, todėl žmogaus organizmas jodo nedideliais kiekiais turi gauti kasdien.

Pasak SAM Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo dr. Almanto Kranausko, anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gėlame vandenyje bei dirvožemyje beveik nėra jodo, todėl kaip ir kitose šalyse, kur šio mikroelemento yra nedaug, gyventojai su vietiniu augalinės ir gyvūninės kilmės maistu gauna nepakankamą jo kiekį. O kai žmogaus organizmui trūksta jodo, jis rizikuoja susirgti įvairiomis ligomis, nes skydliaukė turi įtakos ir širdies, smegenų, kepenų, inkstų, lytinių ir kitų organų darbui, nuo jos hormonų priklauso mūsų išvaizda, kūno masė, emocijos, mąstymas, vaisingumas.

Be to, yra mokslininkų, kurie teigia, jog kai kuriuose regionuose gyvenančių žmonių, nuolat gaunančių per mažai jodo, intelekto koeficientas (IQ) yra žemesnis.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos ir kitų šalių patirtis rodė, kad geriausias būdas likviduoti jodo trūkumą yra privalomas joduotosios druskos vartojimas.

Lietuva taip pat pasirinko tokį kelią spręsti jodo trūkumo problemą ir maistui, kaip ir kaimyninėse šalyse, pas mus rekomenduojama vartoti tik joduotąją druską.
Maždaug prieš dešimtmetį buvo įtvirtinta, kad mūsų šalies parduotuvių maisto skyriuose turi būti parduodama tik joduotoji valgomoji druska. O nejoduota druska vartotina tik techninėms, buities reikmėms.

Joduotoji druska skiriasi nuo paprastos valgomosios druskos tuo, kad ji yra papildyta jodu, o paprastoje druskoje jodo nėra.

Vartojant tiek joduotosios druskos, kiek rekomenduojama, tai yra, neviršijant per dieną 5 g arba vieno arbatinio šaukštelio (įskaitant suvartojamą su visais maisto produktais), gaunama tiek jodo, kiek jo reikia žmogui per parą.

Sveikatos problemų priežastimi gali būti ne tik jodo trūkumas, bet ir jo perteklius. Kartais gydant širdies ligas ar turint skydliaukės problemų ir vartojant daug jodo turinčius preparatus galima jo perdozuoti. Bet vienu atveju jodo pertekliaus žmogus gali visiškai nejusti, nes jis pašalinamas kartu su šlapimu, o kitais gali suaktyvėti arba sulėtėti skydliaukės veikla. Tokiais atvejais, primena SAM ir SMLPC, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl joduotos druskos vartojimo.

13
Tegai:
joduotoji druska, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Dar šia tema
Importo kontrolės metu buvo sulaikyta 40 t nesaugių maisto produktų
Burokienė apie maisto kokybės skirtumą: lauksime atsakymų iš gamintojų
Lietuva ribos transriebalų kiekį maisto produktuose
Discussion