Georgijaus juostelė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje Georgijaus juostą bus galima skirti nuo 150 iki 300 eurų baudas

335
(atnaujinta 09:21 2018.05.18)
Seimas pritarė projektui, kuriuo siūloma Georgijaus juosteles priskirti prie nacistinių ir komunistinių simbolių, kurių platinimas Lietuvoje būtų ribojimas

VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Ketvirtadienį Seimas pritarė teikiamam projektui, pagal kurį Georgijaus juostų platinimas, naudojimas susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitoks demonstravimas užtrauktų baudą nuo 150 iki 300 eurų, praneša RIA Novosti.

Anksčiau Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai įregistravo atitinkamas pataisas Seime.

Seimas po pateikimo projektui pritarė. Iš užsiregistravusių 76 Seimo narių už buvo 41, prieš — 10, susilaikė — 25. Tolesnis projekto svarstymas numatomas rudens sesijoje.

"Šiuo metu Georgijaus juostelės tapo prorusiškų jėgų ir Rusijos imperializmo atpažinimo ženklu", — teigia vienas iš projekto autorių Laurynas Kasčiūnas.

Ironiškai į tokį konservatorių siūlymą sureagavo socialdemokratas Algirdas Sysas, pasiūlydamas uždrausti ne tik juosteles, bet ir visą Rusiją.

Kodėl Gegužės 9-oji jau nebe šventė Lietuvoje >>

Akcija "Georgijaus juosta" skirta Didžiojo Tėvynės karo pergalės šventėms. Akcijos idėja atsirado 2005 metais agentūroje "RIA Novosti", kuri dabar įtraukta į MIA "Rossija Segodnia". Tuo pačiu metu buvo surengta pirmoji akcija, o nuo to laiko pririšti juostelę gegužės 9-osios išvakarėse jau tapo tradicija. Milijonams žmonių ne tik Rusijoje, bet ir užsienyje, Georgijaus juosta yra atminties, kartų ryšio ir karinės šlovės simbolis. 2017 metais akcija įvyko daugiau nei 90 pasaulio šalių.

335
Tegai:
Georgijaus juostelė, Lietuva
Dar šia tema
Lietuvos URM pasipiktino tarybine simbolika "Adidas" produkcijoje
Grūto parko logotipe naudojama sovietinė simbolika – galimas įstatymų pažeidimas
Mašinų su Pergalės dienos simbolika savininkams Lietuvoje gresia bauda
Konservatorė siūlo uždrausti "Georgijaus juosteles" viešajame transporte
Lietuvos geležinkelių pastatas, archyvinė nuotrauka

"Lietuvos geležinkeliai" išsikrausto istorinio pastato Vilniuje

(atnaujinta 14:54 2020.07.10)
Ilgus metus LTG simboliu buvęs pastatas Mindaugo gatvėje bus perduotas Lietuvos visuomenei. Skaičiuojama, kad bendrovei tai leis sutaupyti daugiau nei 700 tūkst. eurų per metus

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. "Lietuvos geležinkeliai" (LTG) paliks istorinį pastatą Vilniuje ir perduos jį valstybei. Apie tai pranešama įmonės Facebook paskyroje.

"Bendrovės pagrindiniame administraciniame pastate dirbantys žmonės iki metų pabaigos persikels į Vilniaus stoties teritorijoje esančius įvairius pastatus, o ilgus metus bendrovės simboliu buvęs pastatas Mindaugo g. 12 bus perduotas Lietuvos visuomenei", — skelbiama pranešime.

Kaip pažymi LTG, šiuolaikiškos bendrovės poreikiams pastatas Mindaugo gatvėje jau nėra tinkamas, tačiau Vilniaus panoramą puošiantys "rūmai" galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas.

Tuo tarpu bendrovės administracija persikelia į Vilnius Connect teritoriją Geležinkelio gatvėje.

Вид на здание Литовские железные дороги в Вильнюс
"Lietuvos geležinkelių" pastatas Mindaugo g. 12

"Per pusmetį išsikelsime iš pastato, dauguma įsikurs arčiau geležinkelio — ir tiesiogine, ir juridine prasme. Įmonių buveinės bus įregistruotos Geležinkelio gatvėje esančiuose LTG pastatuose. Aplink geležinkelio stotį įsikurs ir didžioji dalis Mindaugo g. dirbusių darbuotojų. Jau dabar šalia stoties turime įrengę 40 mobiliųjų darbo vietų — bet kuris LTG darbuotojas pasirinktą dieną gali rezervuotis darbo vietą ir ten dirbti", — savo Facebook paskyroje praneša bendrovės Komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas. 

Skaičiuojama, kad išsikėlus iš Mindaugo gatvės, bendrovė gali sutaupyti daugiau kaip 700 tūkst. eurų per metus.

Pastatą Mindaugo gatvėje suprojektavo rusų ir lenkų architektas Tadeušas Marija Rostvorovskis. XX amžiuje jis priklausė Polesės geležinkelio direkcijai. 

Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka

Liepos pabaigoje Skvernelis išeina trijų savaičių atostogų

(atnaujinta 14:51 2020.07.10)
Be to, ministras pirmininkas pasiima dar dvi papildomas poilsio dienas: praėjusį kartą Skverneliui teko grįžti iš atostogų, nes prasidėjo COVID-19 pandemija

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis liepos pabaigoje išeis trijų savaičių atostogų.

Atitinkamą dekretą šiandien, liepos 10 dieną, pasirašė prezidentas Gitanas Nausėda. Dekreto kopija paviešinta Prezidentūros tinklalapyje.

Prezidento dekrete nurodoma, kad Skvernelis atostogaus nuo liepos 20 iki rugpjūčio 7 dienos. Liepos 17 dieną, penktadienį prieš atostogas, ministrui pirmininkui taip pat suteikiama papildoma poilsio diena.

Dar vieną poilsio dieną Skvernelis yra suplanavęs rugpjūčio 28 dieną.

Per atostogas premjerą liepos 17-ąją ir liepos 20–26 dienomis pavaduos finansų ministras Vilius Šapoka, nuo liepos 27 dienos iki rugpjūčio 7 bei rugpjūčio 28 dieną — energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Anksčiau premjeras sakė, kad vasarą planuoja ilsėtis Lietuvoje, bei ragino ir šalies piliečius šiemet ilsėtis tėvynėje.

Praėjusį kartą, kovo mėnesį, ministrui pirmininkui teko sugrįžti iš atostogų Ispanijoje, nes tuo metu kaip tik prasidėjo pandemija.

Tegai:
atostogos, Saulius Skvernelis
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, archyvinė nuotrauka

Nausėda pritarė Seimui ir pasirašė įstatymą dėl Lukiškių aikštės

(atnaujinta 15:43 2020.07.10)
Anksčiau Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įtvirtinama, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. 

"Šiandien pasirašiau Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą. Ko gero, tai vienas iš atvejų, kai svarbus ne tiek sprendimas, kiek jo paaiškinimas", – rašoma šalies vadovo socialinio tinklo Facebook įraše.

Kaip teigia Nausėda, pastaruosius 20 metų Lukiškių aikštė buvo tuščia erdvė, kurią skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengiasi kažkuo užpildyti pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Todėl ir Lukiškių pliažo istorijoje prezidentas įžvelgia Seimo rinkimų šešėlį.

"Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą", – rašo prezidentas.

Nausėda siūlo nedemonizuoti šį įstatymą - jis nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 m. Seimo nutarimu "Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų", išskyrus įnešamą Vyčio simbolį.

"Čia iš karto galima paskęsti scholastiniuose ginčuose, ar įstatymo 3 straipsnyje minimas monumentas Vytis jau nėra įgyvendintas Lukiškių aikštės vėliavoje (tiesa, tarptautinių žodžių žodyne teigiama, kad monumentas yra materialus postamentas, paminklas), ar pagal istorinę tradiciją Vytis apskritai gali egzistuoti 3D, o ne 2D formatu? Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu", - rašoma pranešime.

Nausėda sako, kad šio įstatymo vetavimas sukeltų dar didesnę sumaištį.

"Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama?" – klausia prezidentas.

Birželio pabaigoje Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.

Memorialiniai akcentai turi atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę ir žuvusių kovotojų atminimą. Aikštės naudojimas ir jos tvarkymas negali užgožti jos memorialinės funkcijos.

Tegai:
Seimas, Lukiškių aikštė, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda žvalgų mainus su RF laiko svarbiausiu pirmųjų jo prezidentavimo metų pasiekimu