Rezervistai, archyvinė nuotrauka

Darbdaviai gali ieškotis darbuotojų "Atsargos karių banke"

73
(atnaujinta 09:00 2018.05.25)
Lietuvoje sukurtas "Atsargos karių bankas", suteiksiantis darbdaviams galimybę įdarbinti į atsargą išleistus karius

VILNIUS, gegužės 25 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos darbo birža bendromis pastangomis sukūrė internetinę duomenų bazę "Atsargos karių bankas", kurios paskirtis — darbdaviams suteikti galimybę įdarbinti į atsargą išleistus karius, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Ši duomenų bazė veikia Lietuvos darbo biržos tinklalapyje www.ldb.lt.

"Kasmet į atsargą išleidžiama apie 430 profesinės karo tarnybos karių. Šių karių vidutinis amžius — apie 33 metai, todėl, būdami darbingo amžiaus, į atsargą išleisti kariai siekia tęsti darbinę veiklą, daryti karjerą kitose veiklos srityse — įsidarbinti samdomais darbuotojais ar kurti savo verslą ir naujas darbo vietas", — sako KAM Personalo departamento direktorius Žilvinas Tomkus.

Be to, atkūrus nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, kasmet pašaukiama ir tarnybą atlieka per 3 tūkst. šauktinių, kuriems baigus tarnybą darbo paieška taip pat tampa aktuali, pabrėžia ministerijos atstovas.

Kaip teigia Lietuvos darbo biržos atstovai, tapti "Atsargos karių banko" dalyviais gali į atsargą išleidžiami ir išleisti krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos kariai. Atsargos karių banko dalyvis turi būti atsargos karys pagal įstatymą, t. y. karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą, ir besiruošiantis išeiti į atsargą karys. Atsargos karys, norėdamas dalyvauti "Atsargos karių banke", tinklapyje www.ldb.lt turi užpildyti gyvenimo aprašymą ir patvirtinti savo narystę — karį, savo anketoje pažymėjusį "Esu atsargos karys".

Šiuo metu Darbo biržoje yra užsiregistravę daugiau nei 100 besiruošiančių išeiti ar į atsargą išleistų karių.

73
Tegai:
Atsargos karių bankas, rezervistai, Krašto apsaugos ministerija, Lietuva
Dar šia tema
Panevėžyje iki gegužės pabaigos kariai mokysis neutralizuoti priešo pajėgas
Seimas: didinamas karių išleidimo į atsargą amžius
Išleidimas į atsargą atidedamas: Lietuvoje didinamas karo tarnybos laikotarpis
Buvęs KOP vadas Navickas atleistas į atsargą už karinės drausmės pažeidimą
Vilniaus Senamiestis, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: turi žinoti vairuotojai?

(atnaujinta 11:41 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Jau nuo šiandien, liepos 7 dienos, Vilniaus Senamiestyje įsigalioja kilpinis eismas. Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro skersai, praneša Vilniaus savivaldybė.

Kas keičiasi nuo liepos 7 dienos?

Nuo liepos 7-os dienos judėti Senamiestyje reikės keturiomis kilpomis, kurios apims visą istorinį miesto centrą. Pagrindiniai įvažiavimai bus Trakų, Islandijos, Subačiaus ir Latako gatvėse, o išvažiavimai — Visų Šventųjų, Klaipėdos, Rūdininkų ir Universiteto gatvėse. Kiekviena kilpa turės 1–2 išvažiavimus.

Kad vairuotojams būtų patogiau įsiminti maršrutus, Senamiestis pagal kilpas suskirstytas į keturias spalvines zonas: rudą (Trakų g. zona), oranžinę (Islandijos g. zona), violetinę (Subačiaus g. zona) ir žydrą (Latako g. zona).

Ką reiškia "kilpinis eismas"?

Judėjimas kilpiniu eismu reiškia tai, kad į Senamiestį įvažiavus vienoje pusėje, išvažiuoti bus galima irgi tik toje Senamiesčio dalyje, taigi, neliks galimybės kirsti jo skersai. Į Senamiesčio teritoriją bus galima patekti ir smulkesnėmis gatvelėmis, tačiau visos jos priklausys vienai iš keturių kilpų.

Kaip orientuotis?

Eismas kiekvienoje kilpoje bus tik vienpusis, reguliuojamas draudžiamaisiais kelio ženklais ir užtvarais. Svarbiausia — stebėti ženklus ir neviršyti rekomenduojamo greičio (20 km/val.).

"Svarbiausia — reikia neskubėti ir važiuoti gyvenamajai zonai nustatytu greičiu, kad suspėtumėt stebėti kelio ženklus. O jeigu jau taip atsitiko, kad padarėte klaidą ir įvažiavote į netinkamą įvažiavimą, ramiai iš jo išvažiuokite ir keliaukite iki reikiamo. Arba tiesiog palikite automobilį parkavimo vietoje ir likusį atstumą įveikite pėsčiomis iš vienos zonos į kitą, tuo pačiu prasivaikščiodamit ir pasigrožėdami Senamiesčiu", — patarė mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.

Atrasti tinkamą įvažiavimą bus paprasta — tik vertėtų iš anksto pasižiūrėti žemėlapyje, kokios spalvos zonoje yra jūsų tikslas, ir bus aišku, per kurią gatvę turite atvykti į Senamiestį. Priprasti prie judėjimo pokyčių padės ir maršrutų programėlių, tokių kaip "Waze" arba "Google Maps", naudojimas.

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje

Kokia kilpinio eismo nauda Senamiesčio gyventojams ir verslui?

Senamiesčio gyventojai ir toliau galės privažiuoti prie savo namų, tačiau gali keistis privažiavimo ir išvažiavimo maršrutas. Kilpinio eismo įvedimu siekiama pagerinti Senamiesčio gyventojų gyvenimo kokybę — jie galės džiaugtis mažesniu automobiliu srautu, triukšmu ir švaresniu oru.

Verslo vystytojams šie pokyčiai suteiks naujų galimybių. Mažiau mašinų — daugiau pėsčiųjų, dviratininkų ir klientų. Tam, kad verslas lengviau prisitaikytų prie permainų, bus numatyti laikai, kuomet bus galima patogiai atsivežti ir išsikrauti prekes palankiausiu maršrutu.

Kaip judės taksi ir viešasis transportas?

Taksi ir kiti pavėžėjimo paslaugų teikėjai klientus pasiimti arba atvežti automobiliu galės taip pat, tik naudodamiesi judėjimo kilpiniu eismu taisyklėmis. Klientų ir vairuotojų patogumui Senamiesčio centre ateityje planuojama įrengti klientų įlaipinimo bei išlaipinimo vietas.

Viešojo transporto sistema nepakis. Miestiečiai bei sostinės svečiai ir toliau galės keliauti 89-uoju ir kitais įprastais autobusų maršrutais. Keleivių patogumui Rotušės aikštės prieigose įrengiama nauja viešojo transporto stotelė. Joje stos 89 maršruto autobusai, važiuojantys link stoties. Kursuodami iš stoties autobusai stos jau įprastoje Rotušės stotelėje.

Введение кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka

Taip pat minimaliai keisis autobusų judėjimas šalia Rotušės aikštės — važiuodami link Didžiosios gatvės jie judės mažesniu nei iki šiol lanku.

Pagal galimybes ir toliau kursuos aplinkai nekenksmingesnis, visų visuomenės grupių atstovams pritaikytas transportas.

Kokios baudos gresia tiems, kurie nesilaikys kilpinio eismo tvarkos?

Tokios pačios kaip ir visiems, nesilaikantiems kelių eismo taisyklių. Nauja eismo tvarka bus kontroliuojama pasitelkus miesto stebėjimo kameras, o užfiksuoti pažeidimai perduodami Lietuvos kelių policijos tarnybai. 

Vėliau bus testuojama ir vaizdo stebėjimo sistema su numerių atpažinimu, kuri automatiškai fiksuotų automobilių įvažiavimą į skirtingas zonas. Ilgainiui vietose, kur dabar pastatyti granitiniai stulpeliai ir kiti fiziniai barjerai, atsiras išmanūs, numerius atpažįstantys pakeliami užtvarai.

Kodėl Vilniuje reikia kilpinio eismo?

Sprendimas įvesti kilpinio eismo reguliavimą buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą. Šiuo metu tranzitinis eismas Vilniaus širdyje sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc.

Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. Tad nuspręsta įvesti kilpinį eismą ir taip eliminuoti galimybę naudotis jo gatvėmis savojo maršruto trumpinimui.

Užsienio šalių pavyzdžiai rodo, kad pirmus tris mėnesius dauguma jaus nepasitenkinimą dėl būtinybės keisti įpročius, bet vėliau, apsipratus su naujove, sumažėjus eismo, visi pajunta tylesnio, švaresnio miesto ir saugesnio, patrauklesnio laisvalaikio miesto širdyje pranašumus. 

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Žmonės važinėja dviračiais Vilniuje

Pateikta jau per 1000 paraiškų kompensacijoms sunaikintą taršų automobilį

(atnaujinta 09:35 2020.07.07)
Šiuo tikslu iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Į Aplinkos projektų valdymo agentūrą jau kreipėsi daugiau kaip 1000 gyventojų, kurie nori gauti kompensacijas už sunaikintą taršią transporto priemonę ir įsigyti elektrinę transporto priemonę, praneša Aplinkos ministerija.

Tokiam tikslui iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks šių lėšų, bet ne ilgiau kaip iki 2021 metų vasario 1 dienos.

Pranešama, kad kompensacinių išmokų daugiausia prašoma elektriniams paspirtukams bei paprastiems dviračiams. Dėl to, kad galima įsigyti ne vieną priemonę, dažnai kreipiamasi dėl kelių dviračių ar paspirtukų.

"Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai galima teikti tik elektroniniu būdu per informacinę sistemą APVIS. Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal faktiškai patirtas išlaidas, neviršijant priemonei nustatytų maksimalių sumų ir bendros 1 tūkst. eurų kompensacijos sumos", — teigiama pranešime.

Pabrėžiama, kad nustatytus kriterijus atitikusio sunaikinto taršaus automobilio savininkas gali gauti iki 310 eurų kompensaciją už metinį viešojo transporto bilietą, iki 400 eurų — už paprastą dviratį ar elektrinį paspirtuką, iki 700 eurų — už elektrinį dviratį, iki 1 tūkst. eurų — už elektrinį mopedą ar elektrinį motociklą.

Tegai:
aplinkos tarša, oro tarša, kompensacija
Dar šia tema
Sinkevičius ir Mažeika aptarė inicijuojamą projektą "Klaipėdos uostas — žalias uostas"
Lietuvos URM Rusijai įteikė notą dėl naftos gavybos platformoje Baltijos jūroje
RT Maskvoje

Estija svarsto galimybę uždrausti RT kanalų transliavimą

(atnaujinta 11:43 2020.07.07)
Norint nustatyti Rusijos televizijos kanalo apribojimus, turi būti išduotas atitinkamas Valstybinio kovos su pinigų plovimu biuro (RAB) įsakymas. Tam RAB turi įrodyti sankcionuoto asmens ekonominį ryšį su televizijos kanalu

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Estijos vyriausybė svarsto galimybę, sekdama Latvijos pavyzdžiu, uždrausti "Rossija segodnia" televizijos kanalų transliavimą šalyje, pirmadienį sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu, praneša RIA Novosti.

Praėjusią savaitę Latvija uždraudė transliuoti RT, RT HD, RT Arabic, RT Spanish, RT Documentary HD, RT Documentary, RT TV kanalus teigdama, kad jie priklauso Dmitrijui Kiseliovui, MIA "Rossija segodnia", kuriam taikoma ES sankcija, generaliniam direktoriui.

Tuo pat metu Kiseliovas yra MIA "Rossija segodnia" generalinis direktorius, o vyriausioji RT redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos. Šios įmonės yra du atskiri juridiniai asmenys, ši informacija jau seniai žinoma ir viešai prieinama. Komentuodama Latvijos ir Lietuvos sprendimą, Simonian rašė, kad to paties ji tikisi ir iš Estijos valdžios institucijų.

Anot Reinsalu, jis pritaria Latvijos veiksmams, tačiau norint žengti tuos pačius veiksmus Estijoje, bus atlikta analizė, kuri turėtų patvirtinti, kad kanalo transliavimo ribojimas yra tinkamas žingsnis įgyvendinant finansines sankcijas.

"Mes kalbame tik apie tuos Kremliaus palaikančius kanalus, kurių gavėjai yra tie, kurie yra sankcijų sąraše", — sakė jis.

Estijos užsienio reikalų ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja Kairi Saar-Isop pažymėjo, kad Valstybinis kovos su pinigų plovimu biuras (RAB) yra kompetentinga institucija, kuri Estijoje taiko finansines sankcijas.

"Estija ir Latvija glaudžiai bendrauja šiais klausimais. Kompetentinga institucija, atsakinga už finansinių sankcijų taikymą Estijoje, yra RAB. RAB analizuoja galimas priemones, vertina Latvijos partnerių perduotą informaciją ir tuo remiasi formuodamas savo poziciją", — sakė ji.

Norint nustatyti Rusijos televizijos kanalo apribojimus, turi būti išduotas atitinkamas RAB įsakymas. Tam RAB turi įrodyti sankcionuoto asmens ekonominį ryšį su televizijos kanalu.

Baltijos šalių valdžios ne kartą kliudė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius koordinuotų šių valstybių požymius. Rusijos žiniasklaidos priekabiavimo prie Baltijos šalių atvejai, "aiškiai parodo, kokie verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams". Sputnik Estija žurnalistams taip pat darė spaudimą Estijos valdžia, sulaukusi tiesioginių šalies policijos ir pasieniečių vadovybės grasinimų pradėti baudžiamąją bylą prieš juos, jei jie nebaigs darbo santykių su organizacija iki 2020 metų sausio 1 dienos.

Rusijos televizijos transliavimo apribojimas

Lietuvoje ne kartą bandyta apriboti rusiškos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos radijo ir televizijos komisijai nutraukti programas, kurios "kelia grėsmę nacionaliniam saugumui". Pakeitimai susiję su Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės transliacijomis.

RF deputatas palygino Baltijos šalis su barbarais dėl bandymų iškreipti istoriją.

Balandžio pradžioje LRTK ketino apriboti kanalo "Rossija 24" transliaciją dėl Valstybės Dūmos pavaduotojo Vladimiro Žirinovskio pareiškimų.

Dar anksčiau LRTK paskelbė neva aptikusios pažeidimų dviejų rusiškų kanalų programose, kurios tariamai skleidė "melagingą" informaciją apie lietuvių "partizanus".

Pasak LRTK, buvo pateikta "melaginga" informacija, kad per Antrąjį pasaulinį karą daugelis "partizanų" tapo kolaborantais ir dalyvavo civilių, ypač žydų bendruomenės, žudymo procese.

Baltijos šalių valdžios ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbą. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė apie aiškius koordinuotos šių valstybių linijos požymius. Rusijos žiniasklaidos priespaudos Baltijos šalyse atvejai "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagoginiai teiginiai apie Vilniaus, Rygos ir Talino atsidavimą demokratijos ir žodžio laisvės principams", pažymėjo Rusijos URM.

Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
© Sputnik /
Rusijos žiniasklaidos priespaudos atvejai Baltijos šalyse
Tegai:
Rusijos žiniasklaida, Estija, Baltijos šalys, Rusija, RT
Dar šia tema
Latvijos nacionalinė žiniasklaidos taryba uždraudė transliuoti septynis RT kanalus
Lietuvos URM rekomenduoja Radijo ir televizijos komisijai drausti RT programas