Karo tarnybą savo noru šiemet nori atlikti beveik 5 tūkst lietuvių
(atnaujinta 11:18 2018.05.30)
Pusantro tūkstančio prašančiųjų siekia tarnybą atlikti savanoriškai, o beveik pusketvirto tūkstančio jaunuolių yra iš šaukiamųjų sąrašo, tačiau nori pasinaudoti teise atlikti tarnybą pirmumo tvarkaVILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Šiais metais į privalomąją karo tarnybą planuojama pakviesti beveik 3900 šaukiamojo amžiaus piliečių, tačiau Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba jau yra gavusi beveik 5000 prašymų iš norinčiųjų atlikti tarnybą savanoriškai arba pirmumo tvarka, rašoma kariuomenės pranešime spaudai.
Iš savanoriškų prašymų atlikti karo prievolę beveik 100 yra pateikusios merginos.
Devynerių mėnesių karo tarnybą šiemet jau pradėjo per 300 jaunuolių, tarnaujančių Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgose, taip pat Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione Radviliškyje, Karinių jūrų pajėgų apsaugos kuopoje Klaipėdoje bei Gedimino Štabo bataliono Garbės sargybos kuopoje Vilniuje.
Artimiausi šauktinių karių išvykimai į dalinius numatyti rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Rugpjūčio pradžioje Kęstučio motorizuotas pėstininkų batalionas (Tauragės r.) priims beveik 500 karių, rugpjūčio pabaigoje Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas (Kauno m.) sulauks 200, o Vytenio bendrosios paramos ir logistikos batalionas rugsėjo viduryje laukia per 450 nuolatinės pradinės privalomosios tarnybos karių.
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba primena, kad šaukimo nurodymai karo prievolininkams paštu nebėra siunčiami — informaciją, kada ir kaip atlikti procedūras karo prievolininkai randa karo prievolininkų sąraše internete https://sauktiniai.kam.lt arba www.karys.lt.
Kokia šiandien diena: vasario 26-osios šventės
(atnaujinta 17:36 2021.02.25)
Vasario 26 yra 57-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 308 dienosŠiandien saulė teka 07:19, leidžiasi 17:46, dienos ilgumas 10 val. 27min.
Mėnulis (delčia) teka 01:43 val., leidžiasi 10:32 val.
Savo vardadienį šiandien švenčia Aleksandras, Aurimė, Izabelė, Jogintas, Sandra, Valburga.
Vasario 26-oji Lietuvos istorijoje
1806 metais gimė gydytojas ir kultūros veikėjas Kazimieras Vilčinskis. Jis savo lėšomis leido ir spausdino "Vilniaus albumą" Paryžiuje bei Londone. Mirė 1895 m.
1885 metais gimė Aleksandras Stulginskis, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas, 1918 metų Vasario 16 Lietuvos Valstybės atkūrimo akto signataras, antrasis Lietuvos prezidentas. Mirė 1969 m.
1902 metais gimė poetas, kunigas, vienuolis jėzuitas Pranciškus Masilionis. Mirė 1980 m.
1943 metais gimė politikė, pirmoji Lietuvos ministrė pirmininkė po Nepriklausomybės atkūrimo (1990–1991 m.) Kazimira Danutė Prunskienė.
1998 metais įvyko prezidento Valdo Adamkaus inauguracijos iškilmės.
2012 metais eidamas 80-uosius metus mirė skulptorius Lionginas Virbickas.
Vasario 26-oji pasaulio istorijoje
1531 metais žemės drebėjimo aukomis Portugalijoje tapo dešimtys tūkstančių žmonių, sugriauta didesnė Lisabonos miesto dalis.
1797 metais Anglijos bankas pirmą kartą apyvarton išleido vieno svaro banknotus.
1815 metais Napoleonas Bonapartas pabėgo iš tremties Elbos saloje.
1871 metais Prancūzija ir Vokietija pasirašė Versalio taikos sutartį.
1935 metais pirmą kartą viešai pademonstruotas radaro veikimas.
1936 metais Adolfas Hitleris Saksonijoje atidarė pirmąją "Volkswagen" automobilių gamyklą.
1952 metais Vintstonas Čerčilis paskelbė, jog Didžioji Britanija pasigamino atominę bombą.
1995 metais Kinija ir JAV pasirašė susitarimą, padėjusį išvengti prekybos karo; Kinija įsipareigojo gerbti autorines teises, prekybinius firmų ženklus bei patentus.
Lietuva išlieka ES šalių pagal mirštamumą nuo COVID-19 dešimtuke
(atnaujinta 21:02 2021.02.25)
Remiantis ECDC duomenimis, per pastarąsias dvi savaites Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojųVILNIUS, vasario 25 — Sputnik. Lietuvoje per pastarąsias 14 dienų sergamumas COVID-19 buvo žemesnis už ES vidurkį, rodo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenys.
ES šalių vidurkis buvo 283,62 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų, o Lietuvoje — 261,05 atvejo.
Lietuva užima 15 vietą tarp ES šalių. Latvijoje sergamumas yra 509,47 atvejo, o Estijoje — 703,47.
Kalbant apie mirštamumą, per pastarąsias 14 dienų Lietuvoje buvo nustatyta 79,81 atvejo milijonui gyventojų. Taigi, pagal šį rodiklį Lietuva užima 9 vietą.
Latvijoje mirčių skaičius yra 106,41, Estijoje — 51,92.
Čekija pirmauja pagal sergamumą ES (1 120,03 atvejo 100 tūkst.), o didžiausias mirštamumas užfiksuotas Slovakijoje — 239,29 atvejo.
Tegai: