Lietuvos bankas, archyvinė nuotrauka

Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas monetas

34
(atnaujinta 15:55 2018.06.01)
Monetos bus to paties dizaino, tačiau skirtingų nominalų – 5 eurų spalvota sidabro moneta ir 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Birželio 7 dieną Lietuvos bankas į apyvartą išleis dvi kolekcines monetas, skirtas Joninėms (Rasų šventei), iš serijos "Tradicinės lietuvių šventės".

Jos bus to paties dizaino, tačiau skirtingų nominalų — 5 eurų spalvota sidabro moneta ir 1,5 euro moneta iš vario ir nikelio lydinio. 5 eurų sidabro moneta bus išleista 3 000 vnt., o pusantro euro — 30 tūkst. vnt. tiražu.

Abiejų monetų reverse pavaizduoti Joninių šventės simboliai — besiskleidžiantis paparčio lapas, mėnuo, saulė ir žolynų vainikas, sujungti į vieną sūkurį, kurio centre yra stilizuotas paparčio žiedas, tarsi prasišviečiantis per rasos lašą. Sidabro monetoje jis yra spalvotas, o paparčio žiedo įspūdžiui sudaryti panaudota reljefo dengimo spalvomis technologija. Monetų averse — iš vandens lašelių susiformuojantis Vytis.

Šių monetų dizainą sukūrė dailininkė Eglė Ratkutė. Ji 2015 metais yra pelniusi tarptautinį apdovanojimą už Baltijos kelio 25-mečiui skirtos monetos dizainą.

Monetų, skirtų Joninėms, galima įsigyti nuo gegužės 31 dienos Lietuvos banko el. parduotuvėje, o nuo birželio 7 dienos — ir Lietuvos banko kasose.

34
Tegai:
moneta, Lietuvos bankas
Televizoriaus ekranas

Lietuvos televizijos programose ir toliau mažėja rusiškos produkcijos

(atnaujinta 14:33 2020.10.01)
Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Lietuvos radijo ir televizijos komisija atliko kasmetinį tyrimą, kad nustatytų, kiek ir kokios kilmės programų transliuoja televizijos Lietuvoje, rašoma komisijos pranešime.

Komentuodamas tyrimo išvadas Komisijos pirmininkas Mantas Martišius pastebėjo, kad rusiškos produkcijos kiekis mūsų šalyje matomose televizijos programose nuosekliai mažėja, o daugumoje rodytų televizijų programų Europos kūrinių proporcija yra didesnė nei 50 proc. televizijos produkcijos kiekio.

"Džiugu, kad europietiški kūriniai vis ryškiau randa kelią į visų lietuviškų televizijų programas, taip stiprindami ir puoselėdami bendrijos pamatines vertybes bei skatindami platesnį Europoje sukurtų produktų pažinimą", — sakė Martišius.

Tyrimo metu nustatyta, kad, palyginti su 2019-aisiais, šiemet rusiškos produkcijos kiekis nacionalinėse televizijos programose dar labiau sumažėjo.

"Viliuosi, kad pozityviosios tendencijos vis drąsiau skiepysis į lietuviškų televizijų programas, kartu leisdamos geriau pažinti savo artimus ir tolimus bendrosios erdvės kaimynus", — pridūrė Martišius.

Anksčiau konservatoriai inicijavo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad televizijos programos ir radijo transliacijos ne oficialiomis ES kalbomis negali užimti daugiau nei 10 % eterio laiko.

Lietuva reguliariai bando riboti Rusijos televizijos kanalų transliavimą. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) ketino apriboti televizijos "Rossija 24" transliaciją dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Vladimiro Žirinovskio pareiškimų. Visos Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės Tarptautinių santykių direktorato vadovas Piotras Fedorovas pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai nėra pagrįsti.

LRTK taip pat metams sustabdė Rusijos "RTR-Planeta" televizijos kanalo transliaciją. 

Šiemet šalyje taip pat buvo uždrausta transliuoti penkis RT kanalus. Lietuva savo sprendimą pagrindė tuo, kad jie priklauso MIA "Rossija segodnia" generaliniam direktoriui Dmitrijui Kiseliovui, kuriam taikomos ES sankcijos. Tačiau "RT" vyriausioji redaktorė yra Margarita Simonian, kuriai netaikomos jokios ES sankcijos, o bendrovės MIA "Rossija segodnia" ir "RT" yra atskiri juridiniai asmenys.

Rusija ne kartą pabrėžė, kad Lietuvos valdžios veiksmai yra ir neleistini.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad Baltijos šalių valdžios iniciatyvos pirmiausia palies rusakalbę auditoriją, jos "neapsaugotus sluoksnius". Ji priminė, kad specializuotos tarptautinės organizacijos ne kartą smerkė tokių draudimų ir apribojimų taktiką ir ragino žiniasklaidos pliuralizmą bei visuomenės prieigos prie įvairių informacijos šaltinių užtikrinimą.

Tegai:
tyrimas, televizija
Dar šia tema
Lietuvoje mažėja rusiškų televizijos laidų apimtys
Moteris parduotuvėje, archyvinė nuotrauka

Parduotuvių tyrimas parodė, kaip pasikeitė pigiausių maisto produktų krepšelis

(atnaujinta 14:06 2020.10.01)
Rugsėjo mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo 0,19 euro brangesnis nei pernai

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis Lietuvos parduotuvėse krenta 5 mėnesį iš eilės ir, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, sumažėjo -1,33 eurų (-2,3 proc.), rodo rugsėjo Pricer.lt kainų analizė.

Tuo tarpu pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis buvo tik 0,19 euro brangesnis nei praeitų metų rugsėjo mėnesį.

"Maximos" tinklo krepšelis — pigiausias: jis atpigo 0,62 euro. "LIDL" užima antrąją vietą, "Norfa" — trečiąją. Toliau — "RIMI", "IKI" ir "E-RIMI".

Populiarių ir gerai žinomų Pricer.lt produktų vidutinio krepšelio kainų rugsėjo mėnesio analizė rodo, kad, palyginti su 2020 rugpjūčio mėnesiu, kainos krenta -1,74 euro (4,3 proc.). 2020 rugsėjo mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo -0,58 euro mažesnė už 2019 rugpjūčio mėnesio krepšelį.

Žinomų prekių ženklų krepšelio kainų reitinge pigiausiu tapo IKI, krepšelio kainą sumažinusi -4,17 euro. "Barbora" — antrojoje vietoje, "Rimi" — trečiojoje, "Maxima" užima ketvirtąją vietą, penktojoje vietoje palikdama "e-Rimi".

"Rugsėjis — mėnuo, kai mažmeninėje maisto prekyboje jaučiamas štilis. Vartotojas, išleidęs pinigus atostogoms, vaikų paruošimui mokyklai, daro pauzę ir pradeda elgtis atsakingiau. O čia dar COVID19 "antroji banga", skatinanti pavasarį stebėtą elgesį — lankytis parduotuvėse rečiau ir pirkti daugiau — viskas veda prie to, kad pirkėjas renkasi tas parduotuves, kurios geriau sprendžia jo poreikius ir atsisako apsilankymų antro pasirinkimo parduotuvėse", — rašo analizės autoriai.

Taip pat tyrimo autoriai pažymi, kad kaip patikimiausią būdą pritraukti pirkėjus mažmeninės prekybos tinklai mato kainų mažinimą.

Kaip rodo anksčiau atlikta Lietuvos banko apklausa, namų ūkiai patyrė negatyvių pasekmių dėl COVID-19 ir vartojimo klausimu bus atsargesni. 

Daugiau nei pusė (52 %) apklaustų namų ūkių teigė pajutę dėl COVID-19 įvesto karantino pasekmes, beveik trečdalis (29 %) respondentų nurodė dėl to patyrę pajamų sumažėjimą. 

Pastaroji priežastis buvo įvardijama dažniausiai — ją nurodė daugiau nei pusė (62 %) karantino poveikį jautusių namų ūkių. Kiek rečiau nurodytas išlaidų sumažėjimas (29 %) ar jų padidėjimas (24 %), darbdavio paskelbta prastova (15 %).

Tegai:
tyrimas
Dar šia tema
Ekonomistas papasakojo apie sėkmingą koronaviruso krizės įveikimą  
Vienam iš "Lietuvos geležinkelių" konduktorių nustatytas koronavirusas
Klaipėdoje dėl COVID-19 bus tikrinamos kavinės, parduotuvės ir pramogų vietos
Duobė vietoj parduotuvės: Estija liko be didžiausio prekybos centro
Įvažiavimas į Baltarusiją

Baltarusijos į ES šalis negali patekti šimtai sunkvežimių

(atnaujinta 14:37 2020.10.01)
Lenkijos kryptimi eismas laisvas. Taip pat pabrėžiama, kad link Ukrainos susidarė nedidelė spūstis

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Iš Baltarusijos į ES šalis bando išvykti daugiau kaip 460 sunkvežimių, apie tai pranešė Baltarusijos valstybės sienos komitetas.

Didesnė spūstis pastebėta Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. 12:00 valandos duomenimis, eilėje laukia daugiau nei 360 sunkvežimių. "Kamennyj Log" kontroles punkte laukia 110 sunkvežimių, "Privalkoje" — 150. "Beniakonių" ir "Kotlovkos" kontrolės punktuose stovi atitinkamai 61 ir 40 sunkvežimių.

Eilės taip pat susiformavo prie Baltarusijos ir Latvijos sienos. Dviejuose postuose yra daugiau kaip šimtas sunkvežimių. Lenkijos kryptimi keliai laisvi.

Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje taip pat yra nedidelis kamštis. Vienintelė vieta, kurioje prisikaupė sunkvežimių, yra "Novaja Guta" patikros punktas, kuriame stovi 30 sunkvežimių.

Tegai:
pasienio kontrolės punktas, Lenkija, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Lietuvos ir Ukrainos susisiekimo ministrai aptarė bendradarbiavimą transporto srityje
Baltarusiams, gavusiems leidimą gyventi Lietuvoje, COVID-19 tyrimas nebeprivalomas
Lietuva nežino, ką Baltarusija įtraukė į sankcijų sąrašą