LRT, achyvinė nuotrauka

Seime siūloma uždrausti LRT transliuoti lošimus

27
(atnaujinta 17:52 2018.06.01)
Pasak Kęstučio Masiulio, LRT pažadėjo, kad neberodys reklamos, tačiau vis tiek transliuoja "Keno loto" ir "Jėga loto" lošimus

VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Seimo narys Kęstutis Masiulis įregistravo įstatymo pataisą, uždrausiančią LRT transliuoti azartinius lošimus, praneša spaudos tarnyba.

"Nors LRT gauna finansavimą iš valstybės biudžeto ir jie pažadėjo, kad neberodys reklamos, tačiau vis tiek transliuoja „Keno loto" ir „Jėga loto" lošimus. Abejoju, ar tokie lošimai turi didelę pridėtinę vertę visuomenei. Juk absoliuti dauguma žmonių nieko iš to nelaimi ir geriau tuos pinigus panaudotų kilnesniems tikslams", — teigia parlamentaras.

Pasak Masiulio, LRT yra uždrausta rodyti azartinių lošimų reklamą, uždrausta organizuoti lošimus, bet neuždrausta transliuoti, ką jie ir daro.

"Mūsų šalyje jau taip yra, kad kol juodu ant balto neužrašyta, tai patiems valstybės pareigūnams nepavyksta susimąstyti, ar lošimai atitinka nacionalinio transliuotojo misiją skleisti kultūrinę, socialinę ir šviečiamąją informaciją", — sako Masiulis.

Jeigu Seimas pritars, įstatymas įsigalios nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Šiemet iš valstybės biudžeto LRT numatyta skirti 39 mln. eurų.

27
Tegai:
azartiniai lošimai, LRT, Seimas
Dar šia tema
Seimui pasiūlyta didinti azartinių lošimų apmokestinimą
Lošimo namai negavo nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų
Darbininkai Vilniaus gatvėse, archyvinė nuotrauka

ULAC vadovas: ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos trečiųjų šalių

(atnaujinta 08:27 2020.08.10)
Jo manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Saulius Čaplinskas Facebook paskyroje svarsto, ar teisinga dėl koronaviruso neįsileisti darbo jėgos iš trečiųjų šalių.

Pasak jo, vis pasigirsta tokių siūlymų.

"Iš karto sakau – nepritariu tokiems draudimams. Koronaviruso yra visur. Jau seniai aišku, kad vietinių užsikrėtimo atvejų yra daugiau, negu įvežtinių", — rašo ULAC vadovas.

Jo teigimu, prioritetas yra akcentuotis į vietinius viruso nešiotojus suteikiant žmonėms galimybę sužinoti savo COVIDo statusą, nustatant viruso cirkuliavimo grandines. O atvykstančius žmones reikia tinkamai testuoti įvairiais tyrimo metodais.

"Tai reiškia – keisti testavimo strategiją. Mano manymu, ekonomiką reikia kuo greičiau gaivinti, mažinti karantino pasekmes žmonėms, netrukdyti verslui ir neklampinti ateities kartų į skolas", — apibendrina Čaplinskas.

Pastaruoju metu Lietuvoje blogėja epidemiologinė padėtis, padaugėjo koronaviruso atvejų. Dabar Lietuvoje galioja ekstremali situacija. Nuo rugpjūčio 1 dienos Lietuvoje galioja privalomo kaukių dėvėjimo režimas viešose uždarose patalpose.

Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
© Sputnik /
Pirmieji «koronakrizės» smūgiai: kiek europiečių tapo skurdesni
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
ULAC vadovas įvardijo pagrindines koronaviruso plitimo Lietuvoje problemas
VMVT ignoruoja zoologijos soduose uždarytų gyvūnų riziką užsikrėsti koronavirusu
Ekologas įvertino Geitso žodžius apie "nelaimę, blogesnę nei koronaviruso pandemija" 
Palanga, archyvinė nuotrauka

Čaplinskas papasakojo ar reikia veido kaukių paplūdimyje

9
(atnaujinta 17:46 2020.08.09)
ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti koronavirusu pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė

VILNIUS, rugpjūčio 10 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas savo Facebook paskyroje papasakojo ar reikia veido kaukių pliaže.

"Ar reikia pliaže kaukių? Ir ne ir taip. Taip, nes koronaviruso plitimui svarbu atstumas, ekspozicijos laikas ir apsauga. Dėl apsaugos — t.y. dėl kaukių: jeigu artimam kontakte ilgesnį laiką (>15 min.) šalia būna dvi skirtingos kompanijos užsikrėtimo tikimybė išlieka, nes nežinia ar tose kompanijose yra besimptomių koronavirusų nešiotojų, kurie į aplinką išskiria virusus", — rašo jis.

Tačiau, ULAC vadovo manymu, tikimybė užsikrėsti pliažo sąlygomis nors ir egzistuoja, bet nėra didelė.

Jis paaiškino, jog tikėtina, kad nemažai žmonių šalyje yra susidūrę su virusu, bet to nežino, nes neturėjo ir neturi kur išsitirti laisvanoriškai, anonimiškai dėl COVID-19 ligos antikūnų.

"Todėl, norint sušvelninti antrą bangą, būtina nedelsiant keisti testavimo strategiją. Tai leistų greičiau diagnozuoti užsikrėtusius ir simptomų nejaučiančius žmones, bei išvengti persirgusių žmonių perteklinės izoliacijos", — pabrėžė Čaplinskas.

Patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius konkretiems žmonėms siekia 2231, sergančių žmonių skaičius — 469, 2885 žmonių yra izoliacijoje. Nuo birželio 1 dienos nustatyta 123 įvežtinių atvejų.

9
Tegai:
koronavirusas, paplūdimys, kaukės
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Patvirtinti trisdešimt septyni COVID-19 atvejai: 29 iš jų registruoti Kauno apskrityje
Mokslininkai sužinojo apie galingą imuninį atsaką į koronavirusą
Šalyje per parą patvirtintas 21 koronaviruso atvejis