Sektorinis greičio matuoklis, archyvinė nuotrauka

Automobilių kelių direkcija atskleidė sektorinių greičio matuoklių veikimo principus

177
(atnaujinta 17:26 2018.06.04)
Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo, per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota 2 835 918 pažeidimų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Jau kuris laikas viešojoje erdvėje ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse kalbama apie  sektorinius greičio matuoklius. Svarstoma, ar jie veikia, ar ne, kada veiks, ar bus baudžiami visi vairuotojai, kurie greitį viršijo nors vienu kilometru ir panašiai.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis, rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime žiniasklaidai.

Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita — užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.

Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože). Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.

Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.

Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai "Automatinė eismo kontrolė" ir "Galiojimo zona į priekį").

Šiuo metu atliekama kiekvieno ruožo metrologinė patikra. Atlikus patikrą, viršiję greitį vairuotojai bus baudžiami. Planuojama, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta iki birželio mėnesio pabaigos. Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia — užtikrinti eismo saugą, skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.

VRM nori įteisinti automatinių protokolų surašymą viršijusiems greitį >>

Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo. Toliau pateikiame pažeidimų statistiką.

Per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota 2 835 918 pažeidimai. Didžiausias viršytas greitis gegužės mėnesį buvo 188 km/val. magistraliniame kelyje A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai.

Ši sistema ateityje bus naudojama ir kitiems tikslams: papildomai tikrinant, ar transporto priemonė apdrausta, ar atlikta techninė apžiūra, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis ir pan.

177
Tegai:
greičio matuoklis, greičio viršijimas, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Lietuva
Dar šia tema
Vairuotojų dėmesiui: Lietuvoje visą parą vykdoma sustiprinta greičio kontrolė
Atšilus orams policininkai atliks greičio kontrolę
Išsisukti nepavyks: kelių policininkams padeda naujas greičio matuoklis
Kauno apskrityje užfiksuota beveik 500 greičio viršijimo atvejų
Darbininkas

Paaiškėjo, kam užsieniečių Lietuvoje nereikia leidimo dirbti

(atnaujinta 16:46 2020.11.24)
Didžioji dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų, pramonės ir statybos sektoriuose

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Lietuva įvedė kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių. Apie tai pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos spaudos tarnyba.
Tokiems užsieniečiams nereikia įsigyti leidimo dirbti – jiems taikomos paprastesnės įdarbinimo sąlygos.  

Užimtumo tarnybos duomenimis, šiandien registruotas nedarbas šalyje siekia 15,6 proc.

"Net ir viršijus kvotą, darbuotojus iš trečiųjų šalių įsivežti bus galima, tačiau jiems bus taikomas darbo rinkos testas, kuris paprastai užtrunka iki 7 darbo dienų. Pats kvotos dydis taip pat galės būti peržiūrėtas metų eigoje", — pasakė laikinai einanti socialinės apsaugos ir darbo viceministrės pareigas Eglė Radišauskienė.

Remiantis darbdavių pranešimais, absoliuti dauguma darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinami paslaugų (tolimųjų reisų vairuotojai), pramonės (laivų statyba) ir statybos sektoriuose. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2020 m. sausio pradžios iki spalio pabaigos įdarbinti 5523 darbuotojai (vairuotojai) paslaugų sektoriuje, 1712 — statybos sektoriuje, 489 — pramonės sektoriuje.

2021 metais kvotos leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11600 darbuotojų paslaugų srityje, 9500 — pramonės, 9100 — statyba, 2000 — žemės ūkyje. 

Išnaudojus kvotą, bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau bus taikoma bendra Užsieniečių įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti, arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams. Šiuos dokumentus išduoda Užimtumo tarnyba.

Tegai:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, darbo migrantai, užsieniečiai, Lietuva
Dar šia tema
EBPO įvertino ekonominę situaciją Lietuvoje
Estijoje persirgę COVID-19 gali turėti problemų dėl darbo
Greitosios pagalbos automobilis

Kaune startavo mobilios medikų komandos, kurios padės sergantiems COVID-19

(atnaujinta 17:12 2020.11.24)
Mobilią komandą sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas

VILNIUS, lapkričio 25 — Sputnik. Daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu, rizikos grupei priklausantiems ir namuose besigydantiems kauniečiams nuo šiol pagalbą teiks mobilios medikų komandos, praneša Kauno miesto savivaldybė.

Iš Kauno miesto poliklinikos personalo specialiai suburtos brigados padės užtikrinti nepertraukiamą specialistų priežiūrą. Tokiu būdu, siekiama sumažinti krūvį, tenkantį greitosios pagalbos ir ligoninių priimamuosiuose dirbantiems medikams.

Pasak Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, mobilios komandos suformuotos dėl greitosios pagalbos ir ligoninių priėmimo skyriuose dirbančių medikų krūvio.

"Jos stebės namuose ar globos įstaigoje nuo koronaviruso besigydančių rizikos grupei priskiriamų kauniečių sveikatos būklę ir priims atitinkamus sprendimus. Tai leis ir patiems gyventojams jaustis saugiau", — teigė Keras.

COVID-19 sergantis ir rizikos grupei priklausantis pacientas, pablogėjus sveikatos būklei ar pajutus naujų simptomų, turėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jiems nustačius, kad reikalinga kontaktinė konsultacija, galima bus paciento apžiūrai į namus ar globos įstaigą atsiųsti mobilią komandą. 

Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. Specialistai pas pacientus atvyks tą pačią dieną, kai kreipiamasi dėl pagalbos.

Tegai:
koronavirusas, Kaunas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Teks išgyventi: gydytojas perspėjo apie COVID-19 atvejų augimą Lietuvoje
PSO iškėlė kelių nulinių COVID-19 pacientų teoriją
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta daugiau nei 1,1 tūkst. koronaviruso atvejų