Sektorinis greičio matuoklis, archyvinė nuotrauka

Automobilių kelių direkcija atskleidė sektorinių greičio matuoklių veikimo principus

190
(atnaujinta 17:26 2018.06.04)
Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo, per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota 2 835 918 pažeidimų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Jau kuris laikas viešojoje erdvėje ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse kalbama apie  sektorinius greičio matuoklius. Svarstoma, ar jie veikia, ar ne, kada veiks, ar bus baudžiami visi vairuotojai, kurie greitį viršijo nors vienu kilometru ir panašiai.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis, rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime žiniasklaidai.

Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita — užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.

Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože). Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.

Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.

Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai "Automatinė eismo kontrolė" ir "Galiojimo zona į priekį").

Šiuo metu atliekama kiekvieno ruožo metrologinė patikra. Atlikus patikrą, viršiję greitį vairuotojai bus baudžiami. Planuojama, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta iki birželio mėnesio pabaigos. Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia — užtikrinti eismo saugą, skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.

VRM nori įteisinti automatinių protokolų surašymą viršijusiems greitį >>

Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo. Toliau pateikiame pažeidimų statistiką.

Per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota 2 835 918 pažeidimai. Didžiausias viršytas greitis gegužės mėnesį buvo 188 km/val. magistraliniame kelyje A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai.

Ši sistema ateityje bus naudojama ir kitiems tikslams: papildomai tikrinant, ar transporto priemonė apdrausta, ar atlikta techninė apžiūra, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis ir pan.

190
Tegai:
greičio matuoklis, greičio viršijimas, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Lietuva
Dar šia tema
Vairuotojų dėmesiui: Lietuvoje visą parą vykdoma sustiprinta greičio kontrolė
Atšilus orams policininkai atliks greičio kontrolę
Išsisukti nepavyks: kelių policininkams padeda naujas greičio matuoklis
Kauno apskrityje užfiksuota beveik 500 greičio viršijimo atvejų
Pasienio kontrolės punktas Privalka–Raigardas

Nauji punktai nepadėjo: Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje vėl sunkvežimių eilės

(atnaujinta 13:11 2021.04.13)
Jau kelias savaites abiejų šalių pasienyje tęsiasi problema dėl eilių, kuriose įstrigo sunkvežimia

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje susikaupė sunkvežimių eilės, nepaisant to, kad nuo pirmadienio pradėjo veikti papildomi kontrolės punktai. Tai liudija Lietuvos ir Baltarusijos pasienio tarnybų duomenys.

"Medininkuose" stovi 100 sunkvežimių, "Raigarde" – 20, "Šalčininkuose" – šeši. Iš viso 126 sunkvežimiai.

Tuo tarpu nei 1200 sunkvežimių negali patekti iš Baltarusijos į Lietuvą.

Daugiausia jų stovi punkte "Kamennyj log" – iš viso daugiau nei 480 sunkvežimių. "Beniakonyse" yra daugiau nei 310 automobilių, "Privalkoje" – daugiau nei 150, o "Kotlovkoje" – daugiau nei 260 automobilių.

Tuo pat metu kontroliniuose punktuose "Vidžiai–Tverečius" ir "Loša–Šumskas" nėra eilių. "Lentupio–Papelekio" pasienio kontrolės punkto duomenys nepateikiami abiejų valstybių pasienio tarnybų interneto svetainėse.

Jau kelias savaites prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos kyla problemų dėl eilių, kuriose įstrigo sunkvežimiai. Priežastis buvo elektroninių muitinės sistemų gedimas ir atnaujinimas Lietuvos pusėje. Sistemų modernizavimas jau baigtas, tačiau nors eilės pasienyje tapo mažesnės, jos nesibaigė.

Tegai:
Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Italą vežęs tadžikas pasieniečiams pateikė, įtariama, suklastotą dokumentą
Lietuvos VSAT kameros užfiksavo gyvūnus pasienyje su Baltarusija — video
VRM: vis mažiau atvykstančiųjų iš Lenkijos neturėjo QR kodų
Kontrolės punktai Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje atnaujino darbą
Išdavė signalizacija: prie Baltarusijos ir Lietuvos sienos sulaikyti užsieniečiai
Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostuose kovo mėnesį augo keleivių ir skrydžių srautai

(atnaujinta 12:48 2021.04.13)
Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Lietuvos oro uostai pirmąjį šių metų ketvirtį aptarnavo mažiau keleivių ir krovinių nei paskutinį 2020-ųjų ketivirtį, tačiau kovo mėnesį jų srautai augo.

Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, aviacijos verslo atsigavimo tikimasi antrąjį šių metų ketvirtį, prasidejus vasaros sezonui ir žmonių skeipijimui.

Trys šalies oro uostai šiemet aptarnavo 148 tūkst. keleivių — 14 proc. mažiau nei paskutinį 2020-ųjų ketvirtį. Į Vilnių atvyko ir išvyko 124 tūkst. keleivių — 1 proc. mažiau, Kauną — 19 tūkst. (46 proc. mažiau), Palangą – 5 tūkst. (60 proc. mažiau).

Visi oro uostai šiemet aptarnavo 4,2 tūkst. skrydžių — 23 proc. mažiau: Vilniuje jų sumažėjo 18 proc. iki 3,1 tūkst., Kaune – 28 proc. iki 841, Palangoje — 46 proc. iki 274.

Pagrindinės skrydžių kryptys liko beveik nepakitusios. Daugiausia keleivių rinkosi skrydžius į Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Turkiją, Ukrainą, Lenkiją, Baltarusiją, Norvegiją, Airiją, Olandiją, Daniją.

Kovo mėnesį skrydžių ir keleivių srautai atitinkamai augo 40 proc. ir 48 proc., palyginus su šių metų vasariu. Be to, kovo mėnesį pasiūlytų vietų lėktuvuose skaičius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose taip pat buvo 27 proc. didesnis nei vasario mėnesį.

Gegužę oro bendrovės Lietuvoje planuoja vykdyti daugiau beveik 70 tiesioginių skrydžių krypčių, o vasarą tikimasi Lietuvos keleiviams bendrai pasiūlyti ne mažiau kaip 82 kryptis.

Krovininių srautas trijuose oro uostuose per tris mėnesius, palyginti su paskutiniu ketvirčiu pernai, sumažėjo 6 proc. iki 4,87 tūkst. tonų. Daugiausiai jų skraidinta Vilniuje — 3,7 tūkst. tonų (5 proc. mažiau), Kaune — 1,14 tūkst. tonų (10 proc. mažiau), o Palangoje jų išaugo iki 20 tonų.

Tegai:
Lietuvos oro uostai
Dar šia tema
Vilniaus oro uoste nufilmuota atnaujinta operacijų valdymo sistema
Palangos oro uoste šiemet vyks infrastruktūros rekonstrukcijos darbai
Pasieniečiams Kauno oro uoste teko tramdyti iš Airijos atskridusį lietuvį