Sektorinis greičio matuoklis, archyvinė nuotrauka

Automobilių kelių direkcija atskleidė sektorinių greičio matuoklių veikimo principus

163
(atnaujinta 17:26 2018.06.04)
Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo, per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota 2 835 918 pažeidimų

VILNIUS, birželio 4 — Sputnik. Jau kuris laikas viešojoje erdvėje ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse kalbama apie  sektorinius greičio matuoklius. Svarstoma, ar jie veikia, ar ne, kada veiks, ar bus baudžiami visi vairuotojai, kurie greitį viršijo nors vienu kilometru ir panašiai.

Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra sumontuotos 25 greičio palaikymo sistemos (sektoriniai greičio matuokliai), kuriomis skaičiuojamas vidutinis transporto priemonių greitis, rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos pranešime žiniasklaidai.

Šios sistemos veikimo principas yra paprastas: viena kamera užfiksuoja automobilį ir pravažiavimo pro ją laiką, o kita — užfiksuoja tuos pačius duomenis ruožo pabaigoje.

Sektorinio greičio sistema pagal atstumą tarp kamerų, ruožo pradžioje ir pabaigoje užfiksuotą laiką apskaičiuoja vidutinį greitį (įskaitant ir greičio pokyčius ruože). Jeigu užfiksuojamas vidutinio greičio viršijimas, duomenys išsiunčiami į Administracinių nusižengimų registrą, kur suformuojamas pažeidimo protokolas.

Kurį laiką pranešimai bus siunčiami tokia pat tvarka, kaip ir užfiksavus greičio viršijimą stacionariu greičio matuokliu. Nuo kitų metų turėtų pradėti veikti automatinė nusižengimų protokolų formavimo sistema, leisianti pagreitinti vairuotojų informavimo procesą.

Jau dabar prieš kiekvieną sektorinio greičio kontrolės ruožą yra pastatyti kelio ženklai, informuojantys apie sektorinius greičio matuoklius ir ruožo, kuriame matuojamas greitis, ilgį (kelio ženklai "Automatinė eismo kontrolė" ir "Galiojimo zona į priekį").

Šiuo metu atliekama kiekvieno ruožo metrologinė patikra. Atlikus patikrą, viršiję greitį vairuotojai bus baudžiami. Planuojama, kad metrologinė patikra visuose ruožuose bus atlikta iki birželio mėnesio pabaigos. Lietuvos automobilių kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad greičio palaikymo sistemos tikslas nėra bausti, svarbiausia — užtikrinti eismo saugą, skatinti vairuotojus važiuoti leistinu greičiu.

VRM nori įteisinti automatinių protokolų surašymą viršijusiems greitį >>

Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių skaudžių eismo įvykių priežasčių. Preliminariais duomenimis, apie 70 proc. eismo įvykių įvyksta dėl greičio viršijimo. Toliau pateikiame pažeidimų statistiką.

Per penkis šių metų mėnesius yra užfiksuota 2 835 918 pažeidimai. Didžiausias viršytas greitis gegužės mėnesį buvo 188 km/val. magistraliniame kelyje A8 Panevėžys-Aristava-Sitkūnai.

Ši sistema ateityje bus naudojama ir kitiems tikslams: papildomai tikrinant, ar transporto priemonė apdrausta, ar atlikta techninė apžiūra, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis ir pan.

163
Tegai:
greičio matuoklis, greičio viršijimas, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), Lietuva
Dar šia tema
Vairuotojų dėmesiui: Lietuvoje visą parą vykdoma sustiprinta greičio kontrolė
Atšilus orams policininkai atliks greičio kontrolę
Išsisukti nepavyks: kelių policininkams padeda naujas greičio matuoklis
Kauno apskrityje užfiksuota beveik 500 greičio viršijimo atvejų
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje