Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, archyvinė nuotrauka

Udalcovas pasakė, kaip Lietuva pažeidžia žmogaus teises Sausio 13-osios byloje

165
(atnaujinta 20:47 2018.06.08)
Rusijos ambasadorius Lietuvoje pabrėžė, kad kaltinimas grindžiamas baudžiamųjų teisės aktų, kurie tada dar neegzistavo, straipsniais

VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Teismo procesas dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje bylos, ekspertų manymu, vyksta, pažeidžiant tarptautinę teisę ir vidaus baudžiamuosius įstatymus, pareiškė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas interviu savaitraščiui "Express-nedelia", praneša RIA Novosti.

Diplomatas pabrėžė, kad proceso dalyviai kaltinami pagal straipsius, kurie neegzistavo tuo metu. Pasak jo, prokurorai taip ir nepateikė įrodymų, kad aukos žuvo nuo Tarybų Sąjungos karių rankų.

"Atskiro paminėjimo vertas Lietuvoje veikiantis teisinis draudimas išdėstyti kitas, oficialiam traktavimui neatitinkančias versijas apie prieštaringus epizodus Lietuvos šiuolaikinėje istorijoje.  Dėl to teisiamieji iš esmės neturi galimybės pilnai išreikšti savo poziciją, kad apsigintų teisme", — sakė Udalcovas.

Taip pat jis pabrėžė, kad teiginys apie tai, jog iš netoliese esančių namų stogų buvo atliktas šaudymas iš ikirevoliucinių Mosino šautuvų, o būtent tai patvirtina teismo medicinos ekspertizės išvados ir daugelis liudytojų, jo autoriui kainavo teismo tyrimą už "Tarybų agresijos neigimą".

Udalcovas papasakojo ir apie situaciją su tiesioginiu 1991 metų įvykių dalyviu, buvusiu Rusijos ir Tarybų karinių pajėgų karininku, Kaliningrado gyventoju Juriju Melemu, kuris yra areštuotas Lietuvoje. Pasak diplomato, teisiamasis kenčia nuo diabeto, tačiau Lietuvos valdžios institucijoms tai nėra priežastis keisti kardomąją priemonę teismo laikotarpiu.

Ambasadorius teismo procesą pavadino politizuotu ir pabrėžė, kad Rusija negali likti abejinga. Pasak Udalcovo, kaltinamieji yra buvę Tarybų valstybės ir partijų veikėjai, kariai ir TSRS specialiųjų padalinių pareigūnai, kurie atliko savo pareigą.

Interviu Udalcovas taip pat pakomentavo Lietuvos ir Rusijos pasienio bendradarbiavimą, pareiškęs, kad jis turi milžinišką potencialą.

1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje tyrimas

Teismo posėdžiai prasidėjo 2016 metais.

Sausio 13-osios byloje kaltinimai pareikšti 67 žmonėms, jie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.

Gegužės mėnesį Lietuvos generalinė prokuratūra pareikalavo įkalinti iki gyvos galvos buvusį TSRS gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą, buvusį Tarybų kariuomenės Vilniaus įgulos vadą Vladimirą Uschopčiką, buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą, Vilniaus oro desanto vyresnįjį inspektorių Vasilijų Kustro, buvusį  TSRS vidaus reikalų ministro pavaduotoją Nikolajų Demidovą ir Tarybų karį Vasilijų Saviną.

Tačiau, kaip pabrėžia advokatai, kaltinantieji nepateikė jokių šių žmonių kaltės įrodymų.

1990 metais Tarybų valdžia pareiškė, kad Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nepriklausomybės paskelbimas prieštarauja Konstitucijai. 1991 metų naktį į sausio 13 dieną tarybinių šarvuočių kolona nuvyko į Vilniaus centrą. Susidūrimų metu šalia Vilniaus televizijos bokšto žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.  

Rusija mano, kad teismo procesas vyksta, "laikantis blogiausių baudžiamosios justicijos tradicijų".

165
Tegai:
Sausio 13-osios įvykiai, Sausio 13-osios byla, Aleksandras Udalcovas, Rusija, Lietuva
Temos:
Sausio 13-osios byla (86)
Dar šia tema
Kaltinamieji Sausio 13-osios byloje nežinojo istorijos, pareiškė Lietuvos advokatai
Prokuratūra siūlo įkalinti iki gyvos galvos buvusį TSRS ministrą Jazovą
Iš kaltinamųjų 1991 metų įvykių byloje gali išieškoti 11 mln eurų
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje per parą nustatyti 73 nauji koronaviruso atvejai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, patvirtinti 3932 ligos atvejai konkretiems žmonėms, serga 1581 žmogus

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Šalyje nustatyti 73 nauji COVID-19 atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. 

Pranešama, kad patvirtinti 3932 ligos atvejai konkretiems žmonėms. Serga 1581 žmogus.

Per vakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius— 73. Tuo tarpu 87 žmonės mirė nuo koronaviruso.

NVSC duomenimis, 2246 žmonės pasveiko.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 30,9 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 954 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Dėl koronaviruso nuotoliniu būdu mokęsi mokiniai grįžta į mokyklas
"Grinda" tęsia darbuotojų koronaviruso imuniteto tyrimus
Įvardyta liga, suteikianti imunitetą koronavirusui
Vilkikas

Pasienyje su Baltarusija ir Lenkija sulaikyti trys vilkikai su cigarečių kontrabanda

(atnaujinta 10:40 2020.09.23)
Sulaikyti visų trijų mašinų vairuotojai ir keturi Raigardo kelio posto muitininkai, taip pat apie 1500 dėžių cigarečių kontrabandos

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai rugsėjo 16-ąją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje, taip pat prie sienos su Lenkija, sulaikė tris krovininius vilkikus ir apie 1500 dėžių cigarečių kontrabandos, pranešama muitinės Facebook paskyroje.

Фура с контрабандными сигаретами
Cigarečių kontrabanda.

Sulaikyti visų trijų mašinų vairuotojai ir keturi Raigardo kelio posto muitininkai.

Котрабандные сигареты
Cigarečių kontrabanda.

Kilo įtarimų, jog sulaikytieji dalyvavo gudriai sumanytoje schemoje, kai, sukeičiant mašinų valstybinius numerius ir dokumentus, į Lietuvą nepatikrinti įvažiuodavo kontrabandos pilni vilkikai.

Tegai:
kontrabanda
Dar šia tema
Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje eilėje laukia apie 300 sunkvežimių
Kelmės rajone cigarečių kontrabandininkė mėgino duoti 1000 eurų kyšį
Irina Rozova, archyvinė nuotrauka

Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

(atnaujinta 11:05 2020.09.23)
Anksčiau parlamentarė pasiūlė iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą ir patikslinti etninės neapykantos kurstymo apibrėžimą

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos žurnalistas Andrius Tapinas pasipiktino "Rusijos aljanso" pavaduotojos Irinos Rozovos pasiūlymu pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, kad sugriežtintų bausmę už etninės neapykantos kurstymą. Apie tai jis rašė savo Facebook puslapyje.

Публичная дискуссия:  “В какой окружающей среде мы хотим жить”
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Parlamentarė taip pat pavadino jį "Daukanto aikštės numylėtiniu", atsakydamas į tai, konservatorių šalininkas Tapinas, suabejojo.

"Na, dėl Daukanto aikštės favorito aš suabejočiau, o va dėl BK griežtinimo tai reikėtų atsargiau, nes priėmus tokias pataisas pusė tomaševskininkų iš kalėjimo neišeitų", — rašė jis.

Pasak Tapino, įdomu stebėti, kaip Rozova "nervinasi". Jis priminė, kad jai gresia apkalta, pavaduotoja nebalsavo dėl rezoliucijos dėl Baltarusijos režimo ir parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su prašymu apsaugoti rusakalbius žmones Baltijos šalyse.

"Ir tai tik pati pradžia. Jūs nieko nežinote, Irina Rozova", — pridūrė žurnalistas.

"Rusų aljanso" Facebook puslapyje pasirodė Rozovos pareiškimas, kuriame ji kalbėjo apie prieštaringai vertinamą tendenciją Lietuvoje: norą gerinti santykius su Lenkija, kita vertus, atvirai priešišką požiūrį į vietos lenkus ir partiją "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-sąjunga Krikščioniškos šeimos".

"Siūlyti, kad bylos prieš rusus ir nesibaigiantis temos apie grėsmę Vilniaus kraštui iš lenkų yra tik nelaimė, būtų naivu. Dievas uždraudė mums visiems — lietuviams, rusams ir lenkams — būti kažkieno pavojingų politinių žaidimų įkaitais. Todėl Baudžiamasis kodeksas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant griežtinti bausmę už tarptautinės mažmeninės prekybos skatinimą ir tiksliau bei išsamiau apibrėžti, kokie veiksmai klasifikuojami kaip nacionalinės nesantaikos sukeliantys veiksmai", — teigiama pranešime.

Anksčiau Tapinas priešinosi Lenkijos partijai, prašydamas jos nepalaikyti artėjančiuose parlamento rinkimuose. Partija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškųjų šeimų sąjunga" nedalyvavo balsavime dėl rezoliucijos dėl padėties Baltarusijoje. Jos vadovas Valdemaras Tomaševskis pažymėjo, kad tokie dokumentai kelia įtampą ir neprisideda prie santykių su kaimynais gerinimo.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Skandalas aplink Rozovą

Partijos "Rusijos aljansas" narė Irina Rozova yra frakcijos "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga" (LLRA-KŠS), kuri tapo valdančiosios koalicijos dalimi, narė. Prieš kurį laiką Seimas nusprendė inicijuoti tyrimą dėl deputatės ryšių su Rusijos diplomatais.

Iš pradžių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdis buvo surengtas dėl Rozovos dalyvavimo Tbilisyje vykusioje Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje. Tačiau svarstymo metu paaiškėjo, kad ji neturi prieigos dirbti su įslaptinta informacija.

Dėl to Lietuvos konservatoriai ėmė skelbti, kad politikės veikla gali "kelti grėsmę" valstybės nacionaliniam saugumui.

Interviu Sputnik Lietuva Rozova pareiškė, kad jai nebuvo leista dirbti su įslaptintais duomenimis dėl klaidos — parlamentarė nenurodė Valstybės saugumo departamento anketoje informacijos apie susitikimus su Rusijos diplomatais.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas situaciją aplink Rozovą pavadino nepageidaujamos politikės politinio persekiojimo pavyzdžiu.

Tegai:
Seimas, Andrius Tapinas, Irina Rozova
Temos:
Lietuvos Seimo rinkimai — 2020
Dar šia tema
Titovas: Lietuvos opozicija Rozovos apkalta norėjo "išklibinti" valdančiuosius
Lietuvos rusakalbiai gyventojai, už ką balsuosime?