Poliklinika Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Naujos kokybiškos gydymo paslaugos taps lengviau prieinamos

132
(atnaujinta 16:07 2018.06.14)
Pacientams bus apmokama daugiau naujų kokybiškų paslaugų, o pasenusių ir neefektyvių metodų bus palaipsniui atsisakoma

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui keisti tvarką, pagal kurią kompensuojamos paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo  lėšomis, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Dabar PSDF biudžeto lėšomis apmokamos gydymo paslaugos yra įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo  tarybos nuomones. Ministro įsakymais tvirtinamos ir paslaugų bazinės kainos, tačiau kriterijai, pagal kuriuos šios paslaugos turėtų būti vertinamos, siekiant jas įrašyti į sąrašą arba iš jo išbraukti, šiuo metu nenumatyti.

Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, siekiant, kad sistema būtų skaidresnė ir aiškesnė, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, o žmonės nemokamai gautų jiems būtinas paslaugas, kriterijų įvedimas bus didelis žingsnis pirmyn.

Pasak jos, šiuo metu sistemoje objektyvumo vis dar trūksta. Tad siekiant nustatyti, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis, o kokios ne, bus įvedami atitinkami kriterijai. Tai leis objektyviau nuspręsti, kurios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis, o kurios turėtų patekti į mokamų paslaugų sąrašą.

Tokiu būdu pacientams bus apmokama daugiau naujų kokybiškų paslaugų, o pasenusių ir neefektyvių metodų bus palaipsniui atsisakoma.

Vertinant paslaugas turės būti atsižvelgiama, ar jos yra pagrįstos sveikatos priežiūros technologijų vertinimu, ar jos yra apmokamos bent trečdalyje Europos ekonominės erdvės šalių, bei į jų poreikį visuomenei.

Įsigaliojus tokiai tvarkai, 2018 metais paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis, spektras visai nesikeis, o 2019 metais galimi tik nežymūs pasikeitimai, nes šiuo metu galiojančiame analogiškame sąraše yra nurodytos visos būtiniausios gydymo paslaugos.

Dirbtinis plaučių ventiliacijos aparatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Смирнов

Taip siekiama užtikrinti, kad pacientams laiku ir kokybiškai būtų suteiktos saugios, atitinkančios medicininių protokolų reikalavimus, kokybiškos paslaugos ir užtikrintas racionalus valstybės lėšų naudojimas. Be to, tai leis atsakingoms institucijoms atsakingiau kontroliuoti gydymo paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus ir, kiek įmanoma, užkertamas kelias bet kokiam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymui.

Ši naujovė leistų užtikrinti, kad PSDF lėšomis būtų apmokamos kokybiškos ir saugios gydymo paslaugos bei racionaliai naudojami valstybės pinigai, o pacientams sudarytos galimybės gauti kokybiškas paslaugas.

132
Tegai:
kompensuojamos paslaugos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (433)
Dar šia tema
SAM: vartotojai turi būti budrūs įsigydami brangias medicinos priemones
Į Lietuvos rinką nepateko 50 tūkst vienetų nesaugių medicinos priemonių
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja