Poliklinika Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Naujos kokybiškos gydymo paslaugos taps lengviau prieinamos

130
(atnaujinta 16:07 2018.06.14)
Pacientams bus apmokama daugiau naujų kokybiškų paslaugų, o pasenusių ir neefektyvių metodų bus palaipsniui atsisakoma

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui keisti tvarką, pagal kurią kompensuojamos paslaugos Privalomojo sveikatos draudimo fondo  lėšomis, praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Dabar PSDF biudžeto lėšomis apmokamos gydymo paslaugos yra įrašomos į sąrašą, kurį tvirtina sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo  tarybos nuomones. Ministro įsakymais tvirtinamos ir paslaugų bazinės kainos, tačiau kriterijai, pagal kuriuos šios paslaugos turėtų būti vertinamos, siekiant jas įrašyti į sąrašą arba iš jo išbraukti, šiuo metu nenumatyti.

Viceministrės Kristinos Garuolienės teigimu, siekiant, kad sistema būtų skaidresnė ir aiškesnė, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, o žmonės nemokamai gautų jiems būtinas paslaugas, kriterijų įvedimas bus didelis žingsnis pirmyn.

Pasak jos, šiuo metu sistemoje objektyvumo vis dar trūksta. Tad siekiant nustatyti, kokios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis, o kokios ne, bus įvedami atitinkami kriterijai. Tai leis objektyviau nuspręsti, kurios gydymo paslaugos gali būti apmokamos PSDF lėšomis, o kurios turėtų patekti į mokamų paslaugų sąrašą.

Tokiu būdu pacientams bus apmokama daugiau naujų kokybiškų paslaugų, o pasenusių ir neefektyvių metodų bus palaipsniui atsisakoma.

Vertinant paslaugas turės būti atsižvelgiama, ar jos yra pagrįstos sveikatos priežiūros technologijų vertinimu, ar jos yra apmokamos bent trečdalyje Europos ekonominės erdvės šalių, bei į jų poreikį visuomenei.

Įsigaliojus tokiai tvarkai, 2018 metais paslaugų, apmokamų PSDF lėšomis, spektras visai nesikeis, o 2019 metais galimi tik nežymūs pasikeitimai, nes šiuo metu galiojančiame analogiškame sąraše yra nurodytos visos būtiniausios gydymo paslaugos.

Dirbtinis plaučių ventiliacijos aparatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владимир Смирнов

Taip siekiama užtikrinti, kad pacientams laiku ir kokybiškai būtų suteiktos saugios, atitinkančios medicininių protokolų reikalavimus, kokybiškos paslaugos ir užtikrintas racionalus valstybės lėšų naudojimas. Be to, tai leis atsakingoms institucijoms atsakingiau kontroliuoti gydymo paslaugų teikimo išlaidas pagal iš anksto nustatytus objektyvius kriterijus ir, kiek įmanoma, užkertamas kelias bet kokiam finansinių, techninių ir žmogiškųjų išteklių švaistymui.

Ši naujovė leistų užtikrinti, kad PSDF lėšomis būtų apmokamos kokybiškos ir saugios gydymo paslaugos bei racionaliai naudojami valstybės pinigai, o pacientams sudarytos galimybės gauti kokybiškas paslaugas.

130
Tegai:
kompensuojamos paslaugos, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Lietuva
Temos:
Medicina ir sveikata (345)
Dar šia tema
SAM: vartotojai turi būti budrūs įsigydami brangias medicinos priemones
Į Lietuvos rinką nepateko 50 tūkst vienetų nesaugių medicinos priemonių
Pinigai, archyvinė nuotrauka

Sučiuptas veiklą slėpęs būrėjas, neapskaitęs daugiau kaip 215 tūkst. eurų

(atnaujinta 10:28 2020.07.02)
Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Įkliuvo nelegalus būrėjas, kuris net 7 metus veikė niekur nedeklaravęs savo veiklos ir teikdamas įvairias būrimo paslaugas gavo daugiau kaip 215 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad Klaipėdos mieste būrėju prisistatęs asmuo nuo 2013 metų pradžios teikė įvairias su būrimu susijusias paslaugas, tokias kaip "apeigos", "astrologinės paslaugos", "atbūrimas", "prognozė", "nužiūrėjimo nuėmimas" ir kitas.

Į šio asmens vardu atidarytas banko sąskaitas per 7 metus buvo padaryta beveik 1,4 tūkst. pavedimų, kurių bendra suma viršija 215 tūkst. eurų. Tai už suteiktas nelegalias paslaugas gautos pajamos.

Per metus būrimo paslaugas teikęs asmuo vidutiniškai į savo vardo sąskaitas gaudavo apie 200 bankinių pavedimų, o pelningiausi buvo 2016-ieji, kai į būrėjo sąskaitas už nelegalią veiklą suplaukė beveik 63 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų per metus.

"Veiklą slėpęs būrėjas nemokėjo jokių mokesčių valstybei. Tyrimo metu nustatyta, kad nuslėpta beveik 14 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą nesumokėta beveik 20 tūkst. eurų. Taip pat nuslėpta kiek daugiau nei 5,5 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio ir daugiau nei 6 tūkst. privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą", — rašoma pranešime.

Pareigūnai suskaičiavo, kad iš viso nuslėptų mokesčių valstybei suma siekia daugiau nei 45 tūkst. eurų.

Įtariamojo namuose pareigūnai atliko kratą, kurios metu buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris, skaitmeninės laikmenos, telefono kortelės ir kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. Prokurorui surašius baudžiamąjį įsakymą, įtariamajam teismas skyrė 10,5 tūkst. eurų baudą, taip pat patenkintas civilinis ieškinys.

Tegai:
neteisėta veikla, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Dar šia tema
Lietuvoje tiriama byla dėl sukčiavimo perkant greituosius COVID-19 testus
Vaisiais prekiavusioje įmonėje kratų metu rasta apie 400 tūkst. eurų neapskaitytų pajamų
Kaune teisiamas per 100 tūkst eurų pasisavinęs labdaros ir paramos fondo vadovas
Šauktiniai

Lietuvoje padaugėjo atvejų, kai leidžiama atidėti privalomąją karo tarnybą

(atnaujinta 10:27 2020.07.02)
Seimas leido atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat tuo atveju, kai karo prievolininkai augina du ar daugiau mažamečių vaikų

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvoje karo prievolininkams papildytas sąrašas atvejų, kuomet galima atidėti privalomąją karo tarnybą, praneša Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

"Seimas pritarė Karo prievolės įstatymo straipsnių pakeitimui, kuriuo nustatoma, kada atidedama privalomoji karo tarnyba karo prievolininkams. Nutarta leisti atidėti karo tarnybą, kai karo prievolininko sutuoktinės ar sugyventinės turi nėštumo ir gimdymo atostogas, taip pat tarnyba gali būti atidedama karo prievolininkams, auginantiems du ar daugiau vaikų, kurių amžius yra iki trejų metų", — sakoma pranešime.

Pažymima, kad atidėti tarnybą kaip ir anksčiau gali aukštųjų mokyklų studentai vieną kartą vienam studijų laikotarpiui, studijuojantys pagal profesinio bakalauro, bakalauro, magistrantūros, laipsnio nesuteikiančią studijų programą arba pagal studijas doktorantūroje, bet ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams.

Daugiau apie atvejus, dėl kurių galima atidėti privalomąją karo tarnybą, galima rasti karys.lt svetainėje. 

Nuo šių metų sausio 1 dienos šaukiamų karo prievolininkų amžius sumažintas nuo 26 iki 23 metų.

Tegai:
Lietuva, šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT), Lietuvos kariuomenė
Premjeras Saulius Skvernelis

Skvernelis: EK turi parodyti lyderystę, kad elektra Astravo AE nepatektų į ES rinką

(atnaujinta 10:43 2020.07.02)
Taip pat laiške premjeras paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą

VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Premjeras Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos (EK) pirmininkei Ursulai von der Leyen, kuriuo siekiama atkreipti pirmininkės ir EK dėmesį dėl Baltarusijoje, Astrave, vykdomų atominės elektrinės statybų keliamos grėsmės Lietuvos, Baltijos regiono bei ES žmonių saugumui, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Laiške Skvernelis teigė, kad Baltarusija neįsipareigojo įgyvendinti ir neįgyvendino absoliučios daugumos esminių saugumo rekomendacijų, kurias yra parengusi EK ir tarptautiniai ekspertai.

Pasak jo, būtina, kad Europos Komisija nedelsiant imtųsi papildomų veiksmų ir įsitrauktų aukščiausiu politiniu lygiu tam, kad Astravo AE nepradėtų veikti ir tokiu būdu būtų užtikrintas respublikos ir ES saugumas.

"Esame kritiniame etape, kai dar galima užkirsti kelią Sąjungai kilsiančioms neigiamoms pasekmėms saugos, aplinkosaugos, sveikatos, teisės ir politikos srityse. Baltarusijai turi būti perduota politinė žinia, kad Astravo AE pagaminta elektros energijos nepateks į ES rinką", — savo laiške rašė premjeras.

Taip pat laiške Skvernelis paragino ES stiprinti Baltijos regiono pasirengimą avarinėms situacijoms bei įsteigti Lietuvoje atitinkamą ES reagavimo į branduolinius, cheminius, biologinius ir radiologinius incidentus centrą.  

Pasak premjero, "jei Baltarusija nenutrauks nesaugios AE eksploatavimo paleidimo darbų, būtina ES lyderystė, kad būtų įdiegtos, stebimos ir kontroliuojamos branduolinių avarijų stebėsenos ir reagavimo sistemos Lietuvoje ir Baltarusijoje".

Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl BelAE

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Lietuva priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" respublikai. Be to, Vilnius priešinasi energijos eksportui iš objekto ir nuolat ragina kaimynines respublikas nepirkti elektros iš elektrinės. Tačiau to dar nepavyko pasiekti.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aršus Vilniaus pasipriešinimas BelAE iš esmės kyla ne dėl susirūpinimo techninėmis ar aplinkosaugos problemomis, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Interviu Sputnik Lietuva Integracijos perspektyvų tyrimo centro direktorius, "RuBaltic.ru" vyriausiasis redaktorius Sergejus Rekeda sakė, kad Lietuva neturi galimybės daryti spaudimo artimiausiems kaimynams — Latvijai ir Estijai. Anot jo, viskas, kuo Lietuva galėjo remtis, yra efemeriški dalykai, tokie kaip Baltijos vienybė, kurios de facto nėra.

Tegai:
ES, Astravo AE, Europos Komisija (EK), Saulius Skvernelis
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Ar dirbate Rusijos naudai? Kuo Lietuvos politikas kaltina Latviją
Į Lietuvą iš trečiųjų šalių galėjo patekti neaiškios kilmės finansiniai ištekliai