Piniginė, archyvinė nuotrauka

Seime siūloma valstybės tarnautojų atlyginimo bazinį dydį didinti 5 procentais

99
(atnaujinta 15:32 2018.06.14)
Seimo TS-LKD frakcijos narė teigia, kad Lietuvoje kvalifikuoti specialistai palieka valstybės tarnybą dėl mažų algų, todėl siekiant juos pritraukti reikia nors iki 180 eurų padidinti valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį

VILNIUS, birželio 14 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narės Gintarės Skaistės teigimu, valstybės tarnautojų darbo užmokestis tapo nekonkurencingas, palyginti su privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimu, todėl būtina jį didinti, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Skaistė įregistravo pasiūlymą Seime svarstomam įstatymui, kuriuo 2019 metams nustatomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis.

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte buvo siūloma ateinantiems metams tiesiog įtvirtinti 2018 metais galiojusį bazinį dydį, perskaičiuojant jį pagal darbdavio ir darbuotojo įmokų sujungimo metu naudojamą koeficientą. Opozicijos politikams sukėlė nerimą toks matematinis perskaičiavimas, nes tai užšaldytų valstybės tarnautojų atlyginimus dar vieneriems metams.

Primename, kad pareiginės algos bazinis dydis dėl 2008 metų krizės buvo sumažintas ir įšaldytas devyneriems metams. Praėjusiais metais valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis pakeltas buvo vos 1,5 proc., kai metinė infliacija 2017 metais siekė 3,9 proc.

"Valstybės tarnautojų darbo užmokestis tapo nekonkurencingu, lyginant su privataus sektoriaus darbuotojų atlyginimu. Kvalifikuoti specialistai palieka valstybės tarnybą, naujų pritraukti nepavyksta, todėl nukečia viešųjų paslaugų kokybė. Manau, kad oraus atlygio dirbančiam žmogui užtikrinimas turi būti visų mūsų prioritetas", — sakė Skaistė.

Tvirtinant praėjusių metų biudžetą, Seimas protokoliniu nutarimu išreiškė valią iki 2020 metų atstatyti dėl finansinės krizės sumažintą valstybės tarnautojų algos bazinį dydį, kad jis siektų 142 eurus (padauginus iš perskaičiavimo koeficiento 1,289 būtų 183,04 euro). Tačiau Vyriausybės teikiamame įstatymo projekte apie tai nekalbama.

"Atsižvelgiant į išsakytą Seimo poziciją dėl pareiginės algos bazinio dydžio atstatymo į prieškrizinį lygį, bei Lietuvos ekonominės raidos teigiamas tendencijas ir vidutinio darbo užmokesčio augimą 8,4 proc. (2017 metais) siūlau bent 5 proc. iki 180 eurų padidinti ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį", — teigė Skaistė.

Remiantis respublikos statistikos duomenimis, praėjusiais metais vidutinis darbo užmokestis sparčiai augo. Per paskutinį 2017 metų ketvirtį jis siekė 884,9 euro. Ekspertai teigia, kad atlyginimų augimą Lietuvoje sąlygoja kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir palankios ekonominės sąlygos.

99
Tegai:
atlyginimų didinimas, valstybės tarnautojai, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Mokslo darbuotojų atlyginimai nuo 2018-jųjų didės 20%
Lietuvos karių algos gali didėti 30%
Bus didinami Lietuvos žvalgybininkų atlyginimai
Šiemet didės ugniagesių atlyginimai
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių

(atnaujinta 15:05 2020.09.21)
Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų koronaviruso atvejų per parą skaičių — 99

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Reaguojant į pastaruoju metu išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės, teigia ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Jis šiandien galimas apsaugos priemones, padidėjus atvejų skaičiui, aptarė Vyriausybės COVID-19 valdymo komitete.

"Šiandien COVID-19 valdymo komiteto posėdyje iš medicinos profesorių darsyk išgirdome: svarbiausias ginklas prieš virusą yra mūsų pačių atsakingas elgesys. Todėl dar kartą prašau visų: atstumas, rankų higiena, veido apsaugos priemonės — ir teisingas jų dėvėjimas! Ir, žinoma, venkime nebūtinų kontaktų", — rašė Skvernelis savo Facebook paskyroje.

Premjero teigimu, komitete taip pat nutarta stiprinti ligoninių apsaugą, testuoti medikus "tiek, kiek reikės". Be to, siekiama užtikrinti, kad visos ligoninės laikytųsi reikiamų taisyklių.

"Nuo spalio 1 dienos ketiname nebeleisti rengti tokių masinio susibūrimo renginių kaip miestų ar derliaus šventės, kur itin sunku užtikrinti ir kontroliuoti saugumo reikalavimų laikymąsi. Formaliai jų tarsi laikomasi, bet realiai — nė kiek", — rašė Skvernelis.

Jis teigia suprantantis dalies žmonių nuovargį bei susierzinimą, tačiau paragino nepasiduoti ir nenuleisti rankų. "Privalome imtis visų būtinų priemonių tam, kad apsaugotume mūsų visų sveikatą ir gyvybes", — rašo Skvernelis.

Šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Lietuvoje per visą epidemijos laikotarpį patvirtinta 3814 COVID-19 ligos atvejų, tebeserga 1511 asmenų, 2199 pasveiko.

Tegai:
Saulius Skvernelis
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Šalna

Nepaisant rudeniškai šiltų orų, Lietuvoje pasirodė pirmosios šalnos

(atnaujinta 13:05 2020.09.21)
Pažymima, kad pirmadienio naktis jau buvo truputį šiltesnė, visur išsilaikė teigiama temperatūra

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Nepaisant rudeniškai šiltų orų, dėl naktimis krintančios temperatūros šalyje pasirodė pirmosios šalnos, pranešama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Facebook paskyroje.

Pabrėžiama, kad šeštadienį šalnos pasirodė Panevėžio ir Varėnos apylinkėse.

Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, minimali oro temperatūra 5 cm aukštyje buvo 0 °C, Varėnos -0,1 °C.

Taip pat pranešime teigiama, kad sekmadienio naktį buvo dar šalčiau. Labiausiai šalo Vidurio ir Rytų Lietuvoje: Panevėžio meteorologijos stoties duomenimis, minimali oro temperatūra 5 cm aukštyje nukrito iki -2,5 °C, Šiaulių ir Ukmergės apylinkėse — iki -1,2 °C, Utenos -0,6 °C, o Dotnuvoje, Varėnoje buvo 0 °C.

Pažymima, kad pirmadienio naktis jau buvo truputį šiltesnė, visur išsilaikė teigiama temperatūra, tik Varėnoje 0 °C.

Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
© Sputnik /
Rugsėjo orai Lietuvoje ir Vilniuje
Tegai:
ruduo, šaltis, orai
Dar šia tema
Lietuvoje viršytas 1964 metų šilumos rekordas
Sinoptikai papasakojo, kada į Lietuvą vėl sugrįš šiluma
Rusijos URM

Rusijos URM pareiškė, kad šalis nepriims JAV sąlygų START-III sutarčiai pratęsti  

(atnaujinta 14:46 2020.09.21)
Susitarimas įpareigoja Rusiją ir JAV du kartus per metus keistis informacija apie kovinių galvučių ir ginklus pristatančių transporto priemonių skaičių

VILNIUS, rugsėjo 21 — Sputnik. Nebus įmanoma patvirtinti pagrindinio ginklų kontrolės dokumento, kurį JAV siūlo sudaryti kaip sąlygą, norint pratęsti START-III sutartį. Taip sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, praneša RIA Novosti.

Anksčiau JAV prezidento pasiuntinys ginklų kontrolės klausimais Maršalas Bilingslis (Marshall Billingslea) paskelbė ultimatumą: START sutartis nebus pratęsta, nebent šalys iki vasario susitars dėl "ginklų kontrolės memorandumo".

Vašingtonas užsiminė, kad po galimo Donaldo Trampo perrinkimo lapkritį bus iškelta "klausimo kaina".

"Atsižvelgiant į tai, ką amerikiečiai siūlo, norint sudaryti susitarimą, patvirtinti tam tikru pagrindu paremtą dokumentą nepavyks, nes JAV mums keliamų reikalavimų pobūdis neatitinka mūsų idėjos apie tai, ką reikia daryti, siekiant sustiprinti strateginį stabilumą", — žurnalistams sakė Riabkovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau siūlė pratęsti sutartį penkeriems metams be išankstinių sąlygų. JAV administracija teigia, kad būtina įtraukti KLR į derybas dėl naujo trišalio Rusijos, Kinijos ir JAV branduolinio susitarimo sukūrimo. Jungtinės Valstijos taip pat siūlo išplėsti sutartį, įtraukiant daugybę naujų ginklų klasių.

START-III sutartis tarp Rusijos ir JAV įsigaliojo 2011 metų vasario 5 dieną. Dokumente numatyta, kad kiekviena pusė sumažins savo branduolinį arsenalą taip, kad per septynerius metus ir ateityje ginklų skaičius neviršytų 700 ICBM, SLBM ir sunkiųjų bombonešių, taip pat 1550 kovinių galvučių ir 800 dislokuotų ir nepaleistų raketų.

Susitarimas įpareigoja Rusiją ir JAV du kartus per metus keistis informacija apie kovinių galvučių ir ginklus pristatančių transporto priemonių skaičių. 2018 metų vasario 5 diena buvo terminas, iki kurio Maskva ir Vašingtonas turėjo pasiekti susitarime nustatytus kriterijus.

Tegai:
sutartis, JAV, Rusija
Dar šia tema
"Nacionalinis susivienijimas". Neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje
Trys ES šalys vykdys stebimąjį skrydį virš Rusijos