Dušas, archyvinė nuotrauka

Numatomi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimai

113
(atnaujinta 16:56 2018.06.21)
Pagal įstatymo projektą vandens tiekėjas privalo aglomeracijų gyventojams, netinkamai tvarkantiems nuotekas, nutiesti infrastruktūrą iki būsto ribos, turint raštišką žemės savininko sutikimą, infrastruktūros įrengimo išlaidas apmoka vandens tiekėjas

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimams, kurie bus naudingi gyventojams, besijungiantiems prie centralizuotų vandens ir nuotekų tinklų, praneša Aplinkos ministerija.

Pasak aplinkos ministro Kęstučio Navicko, pagal įstatymo projektą vandens tiekėjas privalo aglomeracijų gyventojams, netinkamai tvarkantiems nuotekas, nutiesti jų valdomoje žemėje infrastruktūrą iki būsto ribos, turint raštišką žemės savininko sutikimą. Su infrastruktūros įrengimu susijusias išlaidas apmoka vandens tiekėjas. Svarbu ir tai, kad infrastruktūros tiesimo ir prijungimo sąnaudos neįtraukiamos į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainą.

Jeigu vandens tiekėjui gyventojas atsisakys nutiesti infrastruktūrą, tai jis privalėtų padaryti savo lėšomis per 9 mėnesius. Įstatymo projekte už tai numatyta ir administracinė atsakomybė. Gyventojai, nesudarę sąlygų prisijungti, iš pradžių bus įspėjami, o pakartotinai prasižengus numatyta bauda nuo 70 iki 100 eurų.

Įstatymo pakeitimo projekte numatoma pareiga savivaldybėms pakeisti infrastruktūros plėtros planus, juose nustatant aglomeracijų teritorijų ribas. Taip pat įtvirtinama aglomeracijos sąvoka. Aglomeracija ― tai miestų teritorija, kurioje turi veikti tik centralizuotos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.

Europos Komisija teigia, kad Lietuva tinkamai neįvykdė Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų ir pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pažeidimo procedūra pradėta 2017 metų vasario 15 dieną.

Pagrindiniu pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena ir kt.) ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc. — individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.

2016 metais centralizuotai tiekiamą geriamąjį vandenį naudojo 81,26 proc. Lietuvos gyventojų, 73,67 proc. gyventojų nuotekos buvo surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Per 2007-2013 metų laikotarpį Miestų nuotekų direktyvai įgyvendinti Lietuva su ES parama investavo apie 1 mlrd. eurų.

113
Tegai:
geriamasis vanduo, nuotekos, Vyriausybė, Lietuva
Dar šia tema
Siekiama mažinti geriamojo vandens paslaugų kainą
Ekologai: nevalytos nuotekos daug mėnesių plaukė į Nemuną
Discussion