Sausa žolė, archyvinė nuotrauka

Sausra nualino Lietuvos miškus

20
(atnaujinta 16:55 2018.06.21)
Sausra nualino miškus – uogų ir grybų galime nebesitikėti

VILNIUS, birželio 21 — Sputnik. Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė sako, kad net jei ir gausiai palytų, tikėtina, gausių miško gėrybių nebesulauktume, rašo LRT.

Tokia situacija susiklostė dėl ilgą laiką trunkančios sausros. Miškininkai perspėja, kad šiuo metu nustatyta aukščiausia miškų gaisringumo klasė, todėl gaisrą gali sukelti net ir įkaitusios automobilio detalės.

Taigi, sausra nualino miškus ― uogų ir grybų galime nebesitikėti.

Anot Trakų rajono Ropėjų girininkijos miškininko Kęstučio Mikalausko, nors miške kartais sunku pastebėti sausrą, pagrindinis ženklas yra išdžiūvusios samanos ir parudavusi žolė. Tačiau miškininkai paprastai pastebi ir kitus požymius, kurie rodo, kad miškas yra išdžiūvęs.

Nors  miškuose leidžiama dirbti ir vesti ekskursijas, pavieniams žmonėms be specialistų palydos lankytis miškuose draudžiama. Apie tai perspėja specialūs ženklai prie kelių.

"Šiuo metu, kadangi nustatyta penkta gaisringumo klasė, lankytis miške paprastiems lankytojams uždrausta. Važiuojant pagrindiniu keliu pastatyti ženklai. […] Be abejo, tarnybos ir miškuose dirbantys asmenys darbus atlieka atsargiai. Eiliniams žmonėms lankymasis uždraustas", — teigia Mikalauskas.

Jo teigimu, 90 proc. visų gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio gamtoje. Esant didžiausiai gaisrų tikimybei, gaisras miške gali gali įsižiebti net ir nuo menkiausios numestos stiklo šukės, neatsargiai numestos nuorūkos ar apskritai bet kokio įkaitusio daikto, netgi nuo mašinos detalių.

Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Lapelė tvirtina ― kad gamta atsigautų po tokių sausrų, lietaus reikia daug: "Įdomiausia, kad pavasarį buvo tiek vandens, kad žmonės, kurie dirba Čepkelių rezervate, sakė per trylika metų tik du kartus matę tiek vandens. Dabar tas vanduo išgaravo ir iš tikrųjų yra nepaprastai sausa."

Anot specialisto, net jeigu gausiai palytų, tikėtina, kad miško gėrybių jau nebesulauksime.

Nuostolių patirs ir ūkininkai

"Atžalyno" žemės ūkio bendrovės vadovo Algio Žėko tvirtinimu, jeigu lietaus nebus ir toliau, ūkininkai patirs dar didesnius nuostolius, nes nebus ne tik grūdų ar kito derliaus, bet ir žaliavos pašarų gamybai.

Pastebima, kad kai kur ūkininkai gyvulius jau šeria pernykščiu pašaru, nes ganyklose saulė išsausino pievas. Be to, ūkininkai patiria ir kitų nuostolių. Pavyzdžiui, dėl sausros sumažėjo pieno supirkimo kainos. Nors tiksli nuostolių suma dar nėra įvardyta, orai įtaką daro ne tik ūkininkams.

Orai lemia žaliavų kiekį ir kainą. Jeigu žaliavų trūksta, kyla produkcijos kaina, kas lemia pasikeitusius vartojimo įpročius ― pirkėjas, pamatęs didesnę kainą, pasirenka arba pirkti pigesnį produktą, arba įsigyti įprastą prekę, bet sutaupyti kažkur kitur, arba prekės iš viso nepirkti.

Tačiau yra ir kas skaičiuoja pelną. Statistika rodo, kad vienu laipsniu pakilusi oro temperatūra išaugina ledų pardavimus 1,2 proc. Taip pat karštais orais džiaugiasi ir verslininkai, dirbantys kurortuose. Be to, išaugo sezoninių prekių, pavyzdžiui, gamtos ar vandens pramogų prekių pardavimai.

20
Tegai:
sausra, Lietuva
Dar šia tema
Dėl didelio karščio draudžiama lankytis kai kurių rajonų miškuose
Vasara — poilsis ir ... šiukšlės miškuose
Discussion