Elektros tinklai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje patvirtinta nauja Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija

22
(atnaujinta 14:53 2018.06.22)
Strategijoje nustatyta, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi

VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Seimas pritarė Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijai, praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Už" balsavo 103 parlamentarai, nė vienas nebuvo "prieš", du susilaikė.

Naujoji strategija buvo priimta po šešerių metų pertraukos. Ja siekiama, kad Lietuva iš energetikos technologijų importuotojos taptų eksportuotoja.

Numatoma, kad Lietuvos elektros perdavimo sistema veiks sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema. Taip pat, gamtinių dujų perdavimo sistema bus sujungta su ES dujų perdavimo sistema per Lenkiją, o suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje toliau užtikrins alternatyvų ir konkurencingą dujų tiekimą.

Pagal naują strategiją, 2050 metais elektros energija iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių (AEI) taps pagrindine bendrajame šalies elektros energijos suvartojimo balanse, o visa šalyje suvartojama elektra bus pagaminta Lietuvoje.

Be to, didės AEI dalis šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojimo balanse ir 2020 metais sudarytų 30%, 2030 metais — 45%, o 2050 metais — 80%.

Taip pat, strategijos plane numatyta, kad Lietuva taps informacinių technologijų sprendimų energetikai, biomasės ir biokuro technologijų, saulės ir vėjo energetikos technologijų, geotermijos technologijų, energetikos rinkos, elektros sistemos veikimo pokyčių, naujų elektros sistemos valdymo metodų kūrimo ir energetikos projektų įgyvendinimo centru.

Lietuva nuolat pasisako apie energetinės nepriklausomybės užtikrinimą. Taigi, 2015 metais šiuo pretekstu buvo pastatytas Klaipėdos SGD terminalas, kuris, pasak valdžios institucijų, turėjo padėti atsikratyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Tačiau daugelis ekspertų suabejojo ​​projekto sėkme, atkreipdami dėmesį į didelę suskystintų gamtinių dujų kainą, palyginti su Rusijos kuro tiekimo kainomis.

Dėl tos pačios priežasties Vilnius kartu su kitomis Baltijos šalimis nusprendė pasitraukti iš energijos žiedo BRELL (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).

Tačiau Lietuvos statistikos departamentas pripažino respubliką priklausoma nuo importuojamos energijos, nepaisant to, kad 2017 metais buvo panaudota daugiau savo energijos. Remiantis departamento duomenimis, energetinės priklausomybės rodiklis šalyje yra didesnis už vidutinį ES rodiklį.

Taip pat, departamentas pabrėžė, kad elektros energijos gamyba Lietuvoje sumažėjo 1,8%.

22
Tegai:
energetinė strategija, energetika, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Už rusofobiją reikia mokėti: kaip Lietuvos energetika patyrė smūgį
Pranoko pati save: kuo Lietuva nustebino viso pasaulio energetikus
Lietuvos politikai nori uždrausti mokslininkų diskusijas energetikos klausimais
Kodėl TSRS energetikos palikimas Lietuvai ― absoliutus gėris
Lietuvai liko paskutinė galimybė ištrūkti iš ES energetinės vergijos
Discussion