Senoji vaistinė, archyvinė nuotrauka

Parduotuvėse leista prekiauti kai kuriais vaistais

54
(atnaujinta 14:08 2018.06.30)
Seimas priėmė Farmacijos įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos nuo kitų metų pradžios leista nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, degalinėse, kitose mažmeninės prekybos vietose

VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Atsižvelgiant į tai, kad vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebus teikiamos farmacinės paslaugos, pataisomis leista jose parduoti gyventojams ne visus nereceptinius vaistinius preparatus, o tik tuos, kurie yra įrašyti į Vaistinių preparatų sąrašą, skelbiama Seimo pranešime spaudai.

Pagal naujas nuostatas ne vaistinėse bus galima prekiauti vaistiniais preparatais, kurie skirti tik lengviems (savaime praeinantiems) simptomams bei būklėms palengvinti: vaistais nuo temperatūros, skausmo, įskaitant gerklės, uždegimo, priešalerginiais, skrandžio rūgštingumą mažinančiais ir antiseptiniais (žaizdoms dezinfekuoti) vaistais.

Įteisinus prekybą kai kuriais nereceptiniais vaistais parduotuvėse ar degalinėse, jų nebus galima laikyti ir pardavinėti savitarnos skyriuose, parduoti daugiau kaip vienos to paties pavadinimo vaisto pakuotės, be to, galima bus parduoti tik gyventojo nurodytą konkretų vaistinį preparatą. Prekybos vietose privalės būti raštiški įspėjimai, kad pardavėjas neteikia informacijos apie vaistus, o prie kasos jie turės būti laikomi atskirai nuo kitų prekių.

Pagal priimtas pataisas vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonėse nebus leidžiama parduoti vaistinių preparatų, skirtų vaikams iki 12 metų, nes tik gydytojas ar vaistininkas gali tinkamai įvertinti, ar vaikams galima skirti tam tikrus vaistinius preparatus.

Be to, vaistinių preparatų negalės įsigyti asmenys, jaunesni nei 16 metų, bus draudžiama gyventojams grąžinti ar keisti vaistinius preparatus, mažmeninės prekybos įmonėms negalės informuoti pirkėjų apie sumažintą parduodamų vaistinių preparatų kainą.

Tarp patvirtintų naujovių — galimybė nuo 2019 metų lapkričio 1 dienos leisti šalies vaistinėms prekiauti internetu receptiniais vaistais pagal elektroninius receptus.

Nuo 2018 metų lapkričio 1 dienos stacionaro paslaugas teikiančioms mūsų šalies gydymo įstaigoms bus leidžiama prekiauti kompensuojamaisiais vaistiniais preparatais ligoninių vaistinėse.

54
Tegai:
prekyba, vaistai, Lietuva
Dar šia tema
Vaistinės gali sulaukti slaptų pirkėjų
Žmonės norėtų įsigyti vaistų ne tik vaistinėse
Pokyčiai vaistų pardavimo srityje: receptinius vaistus galima bus įsigyti internetu
Pernai vaistų kainos Lietuvoje nuosekliai mažėjo
Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus Senamiestyje eismo tvarką stebės specialios kameros

(atnaujinta 12:21 2020.07.07)
Nuo liepos 7 dienos Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Vilniaus Senamiestyje įvedus naują kilpinę eismo tvarką, pažeidėjus šioje zonoje stebės policija su kameromis, o vasaros pabaigoje planuojama pastatyti numerius nuskaitančias kameras, antradienį žurnalistams teigė Vilniaus mero pavaduotojas Vytautas Mitalas. 

"Esame sutarę su Vilniaus policija, kuri turi apie 60 kamerų Vilniaus miesto senamiestyje. Jeigu matysime, kad yra piktybinių pažeidėjų, į pagalbą pasitelksime ir kameras. O rugpjūčio mėnesį kartu su kilpinio eismo schemomis testuosime specialias kameras, kurios nuskaito numerius ir automatiškai įvertinama, ar tas automobilis nepažeidė tam tikros kilpos. Bet iš pradžių tikrai elgsimės atlaidžiai ir stengsimės labiau informuoti nei bausti", — teigė Mitalas. 

Pasak Vilniaus mero pavaduotojo, bus fiksuojama, kaip įvažiavo automobilis, nuskaitomi jo numeriai ir žiūrima, ar jis neišvažiavo iš Vilniaus miesto Senamiesčio per tam tikrą laiką, pažeisdamas kilpinio eismo schemą per kažkurią kitą kilpą. Jis taip pat pažymėjo, kad visas Senamiesčio eismas perorganizuotas taip, kad arba yra fiziniai atskyrimai, arba yra kelių eismo ženklinimas, kuris draudžia kirsti eismą tarp tų kilpų.

Anot Vilniaus mero pavaduotojo, pirmąjį naujo eismo reguliavimo rytą daug pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. 

"Pasirinkome tokią datą po šventinio savaitgalio, kada eismo srautai yra mažesni, palyginti su kitomis dienomis. Daug tokių pasimetusių vairuotojų ar naujai besimokančių eismo schemas nebuvo pastebėta. Bus vairuotojų, kurie vienaip ar kitaip bus nustebę pasikeitus eismo krypčiai, bet sieksime užtikrinti, kad viskas būtų tvarkoje kartu su parkingo kontrolieriais, jei reikės, pasitelksime ir viešosios tvarkos pareigūnus", — sakė Mitalas.

Nuo antradienio Vilniaus Senamiestyje įsigalioja nauja eismo organizavimo tvarka, kuri vyks kilpiniu principu — Senamiesčio lankytojai bei gyventojai ir toliau galės privažiuoti automobiliu prie traukos objektų, darbo vietų ir savo namų, tačiau negalės kirsti istorinio miesto centro.

Toks sprendimas buvo priimtas, siekiant sumažinti tranzitinį eismą Vilniaus širdyje. Šiuo metu jis sudaro 40 proc., o rytais — iki 70 proc. Automobilių srautai šioje miesto dalyje didina taršos ir triukšmo rodiklius, mažina eismo dalyvių saugumą, o visa tai daro neigiamą įtaką tiek istorinių pastatų būklei, tiek gyvenimo ar laisvalaikio kokybei. 

 Схема кольцевого движения в старом городе, Вильнюс
© Photo : Vilnius
Nauja kilpinė eismo tvarka Vilniaus Senamiestyje
Tegai:
Vilnius, Senamiestis
Dar šia tema
Klaipėdoje atsiras nauji pusiau požeminiai konteineriai
Dėl Vilniaus senamiestyje kilusių vandalizmo atvejų atliekami ikiteisminiai tyrimai
Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą vieno pasveikusio žmogaus

(atnaujinta 12:08 2020.07.07)
Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai, izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Per parą Lietuvoje nustatyti 3 nauji koronaviruso atvejai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai.

Tarp naujų atvejų yra vienas įvežtinis. Iš viso nuo birželio 1 dienos Lietuvoje užfiksuoti 38 įvežtiniai koronaviruso atvejai.

Naujų pasveikusiųjų per parą nenustatyta, jų išliko 1547.

Nuo viruso mirė 79 užsikrėtusieji, dar 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota COVID-19, mirė dėl kitų priežasčių. Izoliacijoje šiuo metu yra 64 žmonės.

Per pastarąsias 24 valandas Lietuvoje buvo patikrinta 1016 mėginių dėl koronaviruso, iš viso buvo atlikti 444 407 tyrimai, iš kurių 128 647 buvo atlikti mobiliuose punktuose.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
Lietuva, COVID-19, koronavirusas
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
JAV prezidentas Donaldas Trampas kalba priešrinkiminės kampanijos metu, archyvinė nuotrauka

"Pernelyg apokaliptinis JAV rinkimų scenarijus". Ar Trampas turi "planą B"?

(atnaujinta 12:07 2020.07.07)
Žiniasklaidoje paskelbtas planas, kaip Donaldas Trumpas gali likti valdžioje net pralaimėjęs rinkimus. Kaip jį vertinti?

JAV prezidentas susiduria su rimtomis perrinkimo antrai kadencijai problemomis. Atskiros apklausos rodo, kad jo atsilikimas nuo Džo Bideno jau viršija 10 procentų, silpnėja net tradicinių rėmėjų parama.

Žinoma, labai reikalą jam pagadino koronavirusas ir vadinamasis "juodas Maidanas", kurį papildomai pakursto oponentai. Ir tai ne vienintelis prezidento spaudimo įrankis — dar galima prisiminti kaltinimus rasizmu, Džono Boltono knygą, istoriją apie tai, jog Rusija neva Talibano rankomis žudo JAV karius Afganistane, o prezidentui tai nesvarbu, ir taip toliau.

Tam tikru momentu Trumpas pasimetė ir nežinojo, kaip reaguoti į blogėjančią situaciją. Tapo akivaizdu, kad jam reikalinga kontrataka, "planas B". Svarbus atsakomasis žingsnis — gili prezidento kalba prie Rašmoro kalno. Bet reikia ir veiksmų.

Kai Bidenas pareiškė, kad jis įsitikinęs, jog Amerikos kariuomenė išves Trumpą iš Baltųjų rūmų, jeigu pastarasis pralaimės rinkimus, bet atsisakys pripažinti jų rezultatus, į jo pasisakymą nebuvo atkreiptas didelis dėmesys. Dabar jis įgauna naują atspalvį, nes žiniasklaidoje pasirodė informacija apie galimą Trumpo planą išlikti valdžioje bet kuriuo atveju. Nuomonės autorius — buvęs senatorius—demokratas Timas Wirthas.

Rinkimai parlamente

Wirtho teorija susideda iš kelių punktų. Pirmiausiai Trumpas, anot jo, padarys viską, kad laimėtų pačius rinkimus — tam gali būti rimtai "pravalyti" rinkėjų sąrašai; minimizuotas balsavimas paštu; pasitelkti stebėtojai, kurie griežtai kontroliuos (ribos) rinkimų procesą; komplikuotas balsavimas dideliuose miestuose, kad susidarytų eilės, ir žmonės nuspręstų neiti balsuoti.

Tariamas tokių žingsnių tikslas — padaryti taip, kad rinkimuose pirmiausiai sudalyvautų disciplinuoti Trumpo rėmėjai, o jo oponentai liktų namuose arba negalėtų nubalsuoti. Tačiau minėtus veiksmus galima vertinti ir kitaip — kaip suprantamą Trumpo siekį vykdyti rinkimus pagal nustatytas taisykles, kad juose nebalsuotų bele kas ir bele kaip.

Bet įdomiausi dalykai gali prasidėti, jeigu balsavimo rezultatai bus nepalankūs dabartiniam prezidentui. Kaip aiškina Wirthas, jeigu Trumpas pralaimi Bidenui, bet pastarojo persvara vadinamosiose "svyruojančiose valstijose" yra nedidelė, prezidentas pareiškia, kad (a) rinkimai buvo suklastoti, ir (b) į juos kišosi Kinija.

Pastarasis momentas reiškia, kad kalba apie nacionalinio saugumo reikalus, todėl prezidentas gali pasinaudoti ypatingomis galiomis (angl. emergency powers), ką patvirtins ištikimas Trumpui generalinis prokuroras. Galiausiai, atitinkamos valstijos nesugebės patvirtinti savo atstovų prezidento išrinkimui, ir bylos imsis Aukščiausias teismas, kuris nuspręs, kad valstijų atstovai turi susirinkti ir išrinkti prezidentą be atstovų iš ginčytinų valstijų.

Tačiau tuomet iškils kita problema — nei vienas iš kandidatų negaus reikiamo atstovų balsų skaičiaus, ir tada prezidentą turės išrinkti žemesnieji JAV parlamento rūmai. Ten daugumą turi demokratai, bet niunsas tas, kad šiuo atveju nuo kiekvienos valstijos bus vienas balsas, ir tada dauguma respublikonų pusėje — šachas ir matas.

Baigdamas, Wirthas pacitavo žinomą JAV ekspertą Fareedą Zakaria, kuris pasakė: "Donaldas Trumpas sumokės bet kokią kainą, sudarys bet kokį sandorį, panaudos bet kokią normą, kad išgyventų ir nugalėtų". Kartu Wirthas kaip ir Bidenas išreiškė viltį, kad JAV kariuomenė neleis pažeisti konstitucinės tvarkos.

Kaip vertinti?

Pirma mintis, perskaičius Wirtho straipsnį — eilinė demokratų  provokacija prieš Trumpą, siekiant iš anksto pateisinti savo (nešvarius) ir diskredituoti jo legitimius veiksmus. Tačiau viskas gali būti ne taip paprasta.

Savo poziciją buvęs senatorius galėjo suformuluoti paprasčiau — tiesiog parašyti, kad Trumpas, greičiausiai, nesutiks su rinkimų rezultatais, jeigu nelaimės, ir visaip bandys likti valdžioje. O čia viskas labai detaliai — tarsi iš knygos. Galbūt, Baltųjų rūmų koridoriuose iš tikrųjų vyksta panašios kalbos?

Kad scenarijus visai realus, patvirtina ir pastovios Trumpo kalbos apie demokratų bandymus atimti valdžią iš tautos bei jų sąsajas su Kinija, taip pat Bušo-Goro precedentas. Pastaruoju atveju viskas baigėsi taikiai, bet Trumpas vargu ar pasiduos taip lengvai kaip Goras. Ir tuomet iš tiesų labai svarbus tampa kariuomenės vaidmuo.

Kaip rodo apklausos, armijoje dabartinis JAV prezidentas turi daug rėmėjų, bet jo persvara šiame rinkėjų segmente nėra totali. Kitaip tariant, lemiamu momentu vieni kariškiai gali paremti Trumpą, kiti — jo oponentus (vadinamoji "giluminė valstybė" stipri ir Pentagone). O tai jau pilietinio karo grėsmė?

Pernelyg apokaliptinis scenarijus? Galbūt. Bet kas galėjo patikėti, kad Amerikoje įvyks tai, kas vyksta dabar? Politikoje dažnai būna taip, kad beveik niekas kažko nesitiki, bet kai tai įvyksta, visi iš karto suranda tūkstantį paaiškinimų, kodėl tai įvyko (kaip, pavyzdžiui, TSRS subyrėjimo atveju). Tad, neskubėkime su išvadomis — paskaičiuokime viščiukus rudenį.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Tegai:
Donaldas Trampas, rinkimai, JAV kariai
Dar šia tema
"Tai turi būti padaryta nedelsiant": už ką JAV iš tikrųjų nubaus Rusiją
Rusijos URM pareiškė, kad JAV žvalgyba užsiima narkotikų prekyba
Talibano atstovas paneigė pranešimus apie slaptą susitarimą su Rusija
Rusijos nuolatinis atstovas: JAV yra kone apsėstos "kišimusi į rinkimus"