Pinigai, archyvinė nuotrauka

Nuo 2019 metų Lietuvoje mažės mokestinė našta didžiosioms pramonės įmonėms

67
(atnaujinta 14:40 2018.07.03)
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, pramonei sukurtos palankios sąlygos energetikoje prisidės prie jų konkurencingumo didinimo regione

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Nuo 2019 metų sausio 1 dienos didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė našta, taikant diferencijuotą VIAP mokestį, praneša Energetikos ministerijos spaudos tarnyba.

Taip pat didžiosios verslo įmonės galės greičiau ir paprasčiau prijungti įrenginius prie dujų ir elektros tinklų.

Tai sukurs sąlygas augti Lietuvos pramonės konkurencingumui ir pagerins investicinę aplinką. Geros naujienos laukia ir buitinių vartotojų — jiems taip pat mažės biurokratinė našta, prijungiant elektros ir dujų įrenginius.

Seimas pritarė, kad intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose veikiančioms įmonėms būtų mažinama mokestinė našta. Teisės aktų pakeitimai numato, kad už elektros energijos kiekį, viršijantį vieną gigavatvalandę, už praėjusius kalendorinius metus įmonės galės susigrąžinti 85 procentus sumokėtos VIAP kainos dalies, susijusios su elektros energijos gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius.

"Pagaliau Lietuva įstos į palankias sąlygas energijai imliai pramonei turinčių šalių klubą. Tai leis ne tik stiprėti esamų  įmonių konkurencingumui, bet ir sukurs palankų investicinį klimatą naujiems investuotojams ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiam verslui", — sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Šia lengvata galės pasinaudoti tiek jau veikiančios, tiek naujai investavusios energijai imlios pramonės įmonės. Sukūrus geresnes verslo sąlygas, per ateinančius 15 metų planuojama pritraukti investicijų už daugiau nei 700 milijonų eurų.

Panašias diferencijuotas VIAP schemas regione jau taiko Lenkija, Latvija, Rumunija, Slovėnija, Čekija, Bulgarija.

VIAP diferencijavimo modelis įsigalios, jį suderinus su Europos Komisija, kaip ir yra numatyta teisės aktuose.

Buitiniams vartotojams mažės biurokratinių kliūčių

Nuo 2019 metų sausio 1 dienos atsisakoma Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) pažymų ir patikrinimų, prijungiant naujų vartotojų įrenginius prie tinklų. Pagal naują tvarką, nuo 2019 metų sausio 1 dienos atestuotos įmonės ir asmenys, įrengdami elektros ir gamtinių dujų energetikos įrenginius, privalės užtikrinti jų techninę saugą — pastarąją dalį iki šiol kontroliavo VEI.

"Buitiniams vartotojams prijungimo paslaugos bus teikiamos greičiau. Atsisakius perteklinių pažymų, vidutiniškai 30 tūkst. vartotojų per metus, taupys laiką ir pinigus, prijungdami naujus įrenginius prie tinklų", — sako energetikos ministras.

Seimas taip pat pritarė įstatymų pataisoms, kurios leis didiesiems elektros ir dujų vartotojams pagreitinti ir supaprastinti prijungimo prie elektros ir gamtinių dujų tinklų procedūrą.

Lanksti "Fast Track" procedūra suteiks vartotojams daugiau galimybių valdyti prijungimo procesą prie tinklų bei jį sutrumpinti, o šitai padės sukurti investuotojams patrauklesnę verslo aplinką.

Tikimasi, kad "Fast Track" procedūra pasinaudos apie 15-30 didžiųjų elektros vartotojų bei apie 10-20 stambiųjų dujų vartotojų per metus. Tikėtina, kad tai bus nekilnojamojo turto vystytojai, prekybos centrai bei kiti vartotojai.

Dar vienas svarbus teisės aktų pakeitimas, skirtas stambiems elektros energijos vartotojams — galimybė prisijungti tiesiogiai prie elektros perdavimo tinklo. Tokia galimybe galės pasinaudoti tie vartotojai, kurių įrenginių galia yra ne mažesnė nei 10 MW ir kurie įsipareigos 10 metų nemažinti galios ir tiek pat laiko mokėti galios mokestį.

Skaičiuojama, kad ši naujovė leis įmonėms sumažinti veiklos kaštus. Dar daugiau, nauja tvarka leistų efektyviau subalansuoti skirstomojo ir perdavimo tinklų panaudojimą bei padidintų energijos tiekimo patikimumą pramonės įmonėms.

Seimas taip pat pritarė visuomeninio elektros energijos tiekimo veiklos su jai būdingomis funkcijomis, kurias šiuo metu vykdo AB "Energijos skirstymo operatorius" (ESO), atskyrimui. Planuojama, kad šie pakeitimai prisidės prie skaidresnės ESO veiklos — leis išgryninti valstybės reguliuojamas veiklas bei joms reikalingas sąnaudas. Taip pat tai prisidės prie ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimo.

67
Tegai:
pramonės įmonės, energetika, mokesčiai, Žygimantas Vaičiūnas, Lietuva
Dar šia tema
Paroda "AgroBalt 2018" Vilniuje: nuo maisto degustacijos iki jojimo sporto
Žydėjimas, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 8-osios šventės

(atnaujinta 23:20 2020.07.07)
Trečiadienį, liepos 8-ąją, minima Tarptautinė alergijos diena, be to, šią dieną katalikai mini Šv. Kilijoną, Šv. Kolonatą ir Šv. Totnaną

Liepos 8 yra 189-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, tačiau kadangi šie metai — keliamieji, tai — 190-a diena. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 176 dienos.

Trečiadienį minima Tarptautine alergijos diena. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į alergijos priežastis, organizuojamos įvairios visuotinės akcijos.

Alergija — ypač jautri žmogaus organizmo reakcija į jį patekusį alergeną, į kurį įprastai žmonės nereaguoja. Alergizuoti gali įvairūs augalai, žiedadulkės, maistas, netgi šaltis.

Alergiškumą skatina didėjanti aplinkos tarša, nenatūralūs maisto produktai, vaistų ir buitinės chemijos medžiagų vartojimas, netgi stresas. Alergija gali išsivystyti ir tuomet, jei stengiamasi gyventi pernelyg steriliai, jei mama kūdikį saugo nuo bet kokių dulkių ir bakterijų. Tuomet jo imunitetas nuo pirmų dienų neišmoksta kovoti.

Manoma, kad alergijos atveju organizmo šalinimo sistemos (kepenys, inkstai, virškinimo traktas) yra perkrautos, todėl organizmas toksinus šalina per odą (atopinis dermatitas, alerginis dermatitas, kontaktinis dermatitas ir kt.) ar per kvėpavimo takų gleivinę (alerginis rinitas, bronchinė astma).

Katalikai šią dieną mini Šv. Kilijoną, kuris buvo vyskupas, kankinys, taip pat Šv. Kolonatą — kunigą, kankinį, ir Šv. Totnaną, kuris buvo diakonas, kankinys.

Liepos 8 dieną vardadienį švenčia Vaitautas, Valmantė, Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Virginija, Virga, Arnas, Arentas.

Tegai:
šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Medicininės kaukės

KT: SAM priimti sprendimai dėl apsaugos priemonių galėjo diskriminuoti privačias įstaigas

(atnaujinta 23:18 2020.07.07)
Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigoms buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną

VILNIUS, liepos 7 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimas asmens apsaugos priemonėmis per karantiną aprūpinti tik viešąsias įstaigas galėjo diskriminuoti privačias sveikatos priežiūros įstaigas, pranešė Konkurencijos taryba (KT).

Ji pasiūlė SAM patobulinti reglamentavimą, numatantį, kaip karantino metu asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (ASPĮ) paskirstomos apsaugos priemonės.

Konkurencijos taryba kreipėsi į SAM siekdama išsiaiškinti, kaip ASPĮ buvo paskirstomos apsaugos priemonės šalyje dėl COVID-19 infekcijos paskelbus karantiną.

2020 metų kovo 16 dieną SAM priimtas privalomas sprendimas numatė, kad tiek viešosios, tiek privačiosios ASPĮ per karantiną privalėjo užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą ir turėjo vykdyti kitus ministerijos nustatytus įpareigojimus, tačiau apsaugos priemonės privačioms klinikoms nebuvo suteiktos.

Institucija nustatė, kad iš valstybės rezervo apsaugos priemonėmis prioritetine tvarka buvo aprūpinamos svarbiausias paslaugas dėl COVID-19 teikiančios įstaigos: penkios pagrindinės stacionarinės ASPĮ su veikimo teritorijoje esančiomis gydymo įstaigomis, penkios greitosios medicinos pagalbos stotys bei karščiavimo klinikos.

Ministerijos prašymu reikiamomis priemonėmis buvo aprūpinta ir privati Baltijos Amerikos klinika, kuri karantino laikotarpiu šalyje teikė sveikatos priežiūros paslaugas reziduojančių užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojams bei jų šeimos nariams.

Koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Пресс-служба мэрии Москвы

SAM nepateikė duomenų, kad priemonėmis buvo aprūpintos kitos į ją besikreipusios privačios klinikos. Tai galėjo diskriminuoti privačias ASPĮ ir galimai apriboti konkurenciją asmens sveikatos priežiūros paslaugų rinkoje.

"Konkurencijos taryba neginčija aplinkybės, jog viešosios ASPĮ, kurios karantino laikotarpiu buvo labiausiai įtrauktos kovojant su COVID-19, priemonėmis turėjo būti aprūpinamos prioritetine tvarka, tačiau sukurdama įpareigojimus, susijusius su privalomu visų ASPĮ funkcionavimu, SAM turėjo pasirūpinti, kad ir privačioms ASPĮ nepritrūktų priemonių arba neįpareigoti jų veikti, kai visų ASPĮ paslaugų teikimas buvo apribotas", — rašoma Konkurencijos tarybos išvadoje.

Atsižvelgiant į tai, kad karantino paskelbimo laikotarpiu šalyje galiojęs reglamentavimas galėjo daryti neigiamą įtaką sąžiningos konkurencijos užtikrinimui, Konkurencijos taryba rekomendavo tobulinti esamas teisės normas, kad esant panašioms situacijoms tiek viešosios, tiek privačios gydymo įstaigos būtų proporcingai aprūpinamos priemonėmis ir galėtų tinkamai vykdyti turimus įsipareigojimus.

Nesant tokios galimybės, tais atvejais, kai dėl padėties šalyje yra apribotas ASPĮ paslaugų teikimas, ministerijai pasiūlyta nenustatyti privačioms gydymo įstaigoms pareigų, susijusių su privalomu jų funkcionavimu.

Tegai:
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Konkurencijos taryba (KT)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Jungtinėse Amerikos Valstijose atliekamas "kokteilio" iš antikūnų prieš COVID-19 testas
JT įvardijo du scenarijus pasauliui po koronaviruso pandemijos