Braškės ir morkos, archyvinė nuotrauka.

Prekybos vietose tikrinama sezoninių vaisių ir daržovių kokybė

50
(atnaujinta 16:52 2018.07.05)
Specialistai pastebi, kad, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet aptikta du kartus daugiau vaisių ir daržovių su puvimo požymiais

VILNIUS, liepos 5 — Sputnik. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai prekybos centruose, turgavietėse ir laikinose prekyvietėse jau patikrino apie 100 t vaisių, uogų ir daržovių, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai.

Vertinama, ar prekiaujama kokybiškais produktais, atrenkami mėginiai jų saugos rodikliams ištirti.

Perkėja renka vaisius prekybos centre. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Кряжев

Iš šį pusmetį patikrintų vaisių, uogų ir daržovių, dažniausiai buvo nustatomi ženklinimo pažeidimai. Pavyzdžiui, net 74% tikrintų arbūzų buvo klaidingai arba visai nenurodyta kilmės šalis. Tuo tarpu vertinant populiariausių sezoninių uogų kokybę, neretai nustatyta prekybos puvinių pažeistomis uogomis atvejų. Pavyzdžiui, trečdalis (34%) tikrintų braškių ir apie 15% vyšnių ir trešnių buvo pradėjusios gesti, pažeistos puvinio. Specialistai pastebi, kad, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet aptikta du kartus daugiau vaisių ir daržovių su puvimo požymiais.

Vertinant įvairių sezoninių salotų ir ridikėlių saugą, pasitaikė atvejų, kuomet keliose ridikėlių partijose aptikta pesticidų pėdsakų, tačiau jų kiekiai neviršijo leistinų normų.

Prasidėjus sezoninei prekybai miško ir sodo gėrybėmis, VMVT neretai sulaukia skundų dėl vaisius, daržoves, uogas ar grybus parduodančių asmenų ar prekybos vietų higienos, švaros. Neretai sumaištis kyla ir dėl ženklinimo etikečių ir jose pateikiamos informacijos vartotojams.

KFC. Archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Наталья Селиверстова

VMVT primena, kad nepriklausomai nuo to, ar prekiautojai šia veikla užsiima nuolat, ar tik sezono metu, jie turi laikytis asmens higienos, dėvėti švarius rūbus, saugoti produktus nuo galimos taršos (lietaus, dulkių ir kt.). Taip pat rūpintis, kad vartotojams siūlomos daržovės, uogos, vaisiai ar grybai atitiktų bendruosius kokybės reikalavimus.

Vaisiai ir daržovės turi būti nepažeisti, nesugedę, švarūs, be kenkėjų ar jų nepažeisti, be perteklinės išorinės drėgmės, be pašalinio kvapo ir (arba) skonio, pakankamai subrendę. Kiekvienoje partijoje gali būti 10% produktų (pagal skaičių arba svorį), neatitinkančių būtiniausių kokybės reikalavimų. Tačiau iš jų puvinio pažeisti produktai gali sudaryti ne daugiu kaip 2%.

Etiketėse būtina nurodyti ne tik produktų pavadinimą ir standartinio vieneto (pavyzdžiui, 1 kilogramo) kainą, bet ir kilmės šalį bei tiekėją (pavyzdžiui, ūkininkas Vardenis Pavardenis, Anykščių r., Lietuva). Vaisiams ir daržovėms, kuriems taikomi specialieji kokybės reikalavimai (braškėms, žemuogėms, persikams, abrikosams, pomidorams ir kt.), be šios informacijos, etiketėje privalu nurodyti ir kokybės klasę, augalų veislę ar prekinį tipą.

50
Tegai:
uogos, prekyba, daržovės, vaisiai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Lietuva
Dar šia tema
Rudenį brangs vaisiai ir uogos
Daržovių sezonas įsibėgėja: Lietuvoje prekaujama saugiais produktais
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje