Pašto terminalas, archyvinė nuotrauka.

Antakalnyje įrengtas naujas pašto siuntų terminalas

46
(atnaujinta 12:19 2018.07.10)
Naudodamiesi terminalu antakalniečiai galės ir išsiųsti, ir atsiimti siuntas

VILNIUS, liepos 10 — Sputnik. Siekiant užtikrinti kuo spartesnį ir kokybiškesnį pašto paslaugų teikimą sostinės Antakalnio mikrorajono gyventojams, nuo šių metų liepos pradžios adresu Antakalnio g. 75A pradėjo veikti Lietuvos pašto patronuojamosios įmonės "LP EXPRESS" siuntų savitarnos terminalas, praneša Susisiekimo ministerija.

Naujajame terminale yra 114 siuntų dėžučių. Tai reiškia, kad per parą į jas gali būti priimta 120 siuntų, arba apie 3,6 tūkst. siuntų per mėnesį. Naudodamiesi terminalu antakalniečiai galės ir išsiųsti, ir atsiimti siuntas.

Pasak Lietuvos pašto Strategijos ir plėtros departamento vadovo Miko Jovaišo, Lietuvos paštas yra vienintelė šalyje pašto paslaugas teikianti bendrovė, kuri turi tokį platų ir įvairialypį pašto paslaugų teikimo vietų tinklą. Gyventojams siekiame teikti šiuolaikiškas pašto paslaugas jiems priimtiniausiu būdu. Atnaujinę Antakalnio bendruomenės paštą, pastatėme ir siuntų savitarnos terminalą — tam, kad būtų patogu siuntas atsiimti ar išsiųsti įvairių poreikių turintiems mūsų klientams.

Šiuo metu Lietuvos pašto grupė iš viso valdo 126 "LP EXPRESS" siuntų savitarnos terminalus, jie veikia 46-iuose šalies miestuose. Per pirmus penkis šių metų mėnesius terminalais pasinaudojo jau per 200 tūkst. Lietuvos pašto klientų (t. y. kas devintas Lietuvos gyventojas).

Lietuvos pašto duomenimis, apie 80 proc. naudotojų terminalus naudoja siuntoms gauti (į terminalą iš kito terminalo, iš fizinio ar juridinio siuntėjo). 20 proc. klientų terminalais siuntas siunčia (iš terminalo į kitą terminalą, fiziniam ar juridiniam gavėjui).

2014 metais Lietuvos pramoninkų konfederacijos skelbiamame konkurse "Metų gaminys" "LP EXPRESS" siuntų savitarnos terminalai buvo apdovanoti aukso medaliu.

46
Tegai:
siuntų savitarnos terminalas, Lietuva, Vilnius
Dar šia tema
Lietuvos paštas: sukčiai žada apklausos būdu laimėti "iPhone" arba "Samsung"
Pirmasis "Rusijos pašto" bepilotis orlaivis patyrė nesėkmę
Pirkiniai pašto siuntose: ką reikia žinoti
Eilės pasienyje

Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė kelių šimtų sunkvežimių eilė

(atnaujinta 14:35 2020.10.31)
Taip pat eilės susidaro Latvijos ir Lenkijos pasienyje. Ten susikaupė daugiau nei 120 sunkvežimių

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje susidarė daugiau nei 460 sunkvežimių eilė, rodo Baltarusijos valstybės sienos komiteto duomenys.

14:00 valandos (13:00 Lietuvos laiku) duomenimis, daugiau nei 170 sunkvežimių laukia "Kamennyj Log" kontrolės punkte, daugiau nei 120 sunkvežimių — Kotlovkoje, daugiau nei 90 sunkvežimių — Privalkoje. Beniakonių kontrolės punkte — virš 80.

Prie sienos su Latvija taip pat susidarė eilės. Daugiau nei 80 sunkvežimių laukia "Urbanų" kontrolės punkte, daugiau nei 20 — "Grigorovščinoje".

Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Ukraina eilės nedidelės. Kozlovičiuose įvažiavimo laukia daugiau nei 20 vilkikų, o Novaja Gutos — tiek pat.

Dėl epidemiologinės situacijos kaimyninėse šalyse Baltarusija nuo ketvirtadienio laikinai apribojo keleto asmenų kategorijų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos patekimą į kontrolės punktus. Krovininiam transportui apribojimai netaikomi.

Tegai:
pasienis, Lietuva, Baltarusija
Dar šia tema
Dėl COVID-19 Baltarusija įvedė apribojimus pasienyje su Lietuva
Lietuvos URM įteikė protesto notą Baltarusijai dėl draudimo atvykti
Baltarusijos studentai įstrigo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje
Karantinas

Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių

(atnaujinta 12:22 2020.10.31)
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 dienos imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai priskiriamos dar trylika šalies savivaldybių, praneša Sveikatos apsaugos ministerija.

Karantinas gali būti įvedamas Prienų rajono, Rietavo, Šalčininkų rajono, Šiaulių miesto, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Utenos rajono, Varėnos rajono, Kauno rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Palangos ir Panevėžio rajono savivaldybėse.

Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą, į raudoną zoną patekusiose savivaldybėse privaloma ne tik laikytis specialistų rekomendacijų bei nurodymų, bet ir gali būti sprendžiama dėl lokalaus karantino paskelbimo.

Ar šiose savivaldybėse bus įvestas karantinas bus sprendžiama trečiadienį.

Šiuo metu į raudonąją zoną įtrauktos 34 šalies savivaldybės, geltonąją — 21, žaliąją — 5. 

Vietiniai karantinai jau yra paskelbti 21 savivaldybėje: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono, Kauno miesto, Klaipėdos miesto, Šilalės rajono, Širvintų rajono, Telšių rajono, Trakų rajono, Vilniaus miesto, Vilniaus rajono ir Raseinių rajono savivaldybėse.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Veryga prabilo apie nacionalinio karantino paskelbimo galimybę
Vilniaus "Akropolis" trumpina parduotuvių darbo laiką
SAM rekomenduoja, jei įmanoma, artimųjų kapus lankyti ne Vėlinių savaitgalio metu
Džo Baidenas ir Donaldas Trampas

Ekspertas įvertino susirėmimų po JAV rinkimų tikimybę

(atnaujinta 10:45 2020.10.31)
Manoma, kad po JAV prezidento rinkimų yra tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai labai tikėtina sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Itin dešinieji ir kairieji gali išeiti į JAV miestų gatves su ginklais ir neramumais, jei prezidento Donaldo Trampo ir demokratų kandidato Džo Baideno rezultatai rinkimuose bus artimi, sako profesorius, UMasso Lowello universiteto Kriminalinės teisės ir teismo ekspertizės mokyklos saugumo tyrimų programos direktorius Ari Perleigeris, praneša RIA Novosti.

Itin dešinės grupės, dažnai labai ginkluotos, atkūrė save po protestų visoje JAV. Ypatingas dėmesys buvo atkreiptas į grupę "Proud boys", kuri buvo minima per prezidento diskusijas. Trampas jų tiesiogiai nekritikavo, kreipdamasis į juos žodžiais "Eikite šalin ir laukite", kurį jie priėmė kaip palaikymo žodžius.

Žiniasklaida pranešė, kad ultradešinieji rinkimų apylinkėse registruojasi stebėtojų teisėmis, ir nerimaujama dėl galimo ginkluotų žmonių pasirodymo rajone, o tai gali turėti įtakos rinkėjų norui balsuoti. Kai kuriose valstybėse valdžia priminė, kad atviras ginklų nešiojimas rinkimų apylinkėse ir bandymas pakeisti teisėsaugos funkcijas yra neteisėti.

Žmonės su ginklais

"Manau, kad kitą dieną po rinkimų, jei rezultatai bus artimi, žmonės iš abiejų pusių gali išeiti į gatves. Ir mes galime pamatyti susidūrimus. Sunku tiksliai pasakyti, bet jei rezultatai bus artimi, abiem pusėms bus didelis spaudimas išeiti. gatvių", — RIA Novosti sakė jis.

Jis sutiko, kad tikslinga bijoti ginklus turinčių žmonių pasirodymo gatvėse. Tai labai tikėtina sukels susidūrimus, pridūrė agentūros šaltinis.

Tačiau Perligeris pripažino, kad tikisi įtikinamos Bideno pergalės, o didelis rezultatų skirtumas leis išvengti nepageidaujamų pokyčių, sakė jis.

Palaikymas iš Trampo

Prezidentas yra problemos dalis, nes jis pats atvirai kvietė žmones eiti stebėti rinkimų apylinkes, abejodamas balsavimo sąžiningumu, nors savo žodžių nekreipė į dešinę, sako Perligeris.

"Dabar matome smurto padaugėjimą, sąmokslų, suplanuotų išpuolių skaičiaus padidėjimą, pavyzdžiui, prieš Mičigano gubernatorių, Virdžinijos gubernatorių, Vičitos merą. ne tik eina balsuoti, bet ir paprastai išeina į gatves ir reiškia savo nuomonę, dalyvauja demonstracijose, mitinguose", — sakė jis.

Anot jo, situacijos, kai ginkluoti žmonės susirenka prie vietos parlamentų pastatų, taip pat yra signalas, kad jie nesutiks su politikos, kuria netiki, teisėtumu.

"Kai kurios iš šių grupių, pavyzdžiui, ragina šerifus ir teisėsaugos pareigūnus nevykdyti įstatymo dėl rinkimų apylinkių, kaukių dėvėjimo ir medicinos taisyklių laikymosi. Ir yra ginkluotų grupuočių, kurios ragina savo narius nesilaikyti įstatymų, o tai taip pat kelia nerimą", — pridūrė jis.

Jo nuomone, tokios grupės yra suinteresuotos užgniaužti balsavimą.

"Manau, kad jie nori atremti vis didėjančius protestus, kairiųjų aktyvizmą. Konkrečiau, manau, kad jiems labai rūpi, kad jei demokratai laimės, jie skatins politiką, kuri prieštarauja jų (dešiniųjų) pagrindiniams principams tokiais klausimais kaip: ginklų teisių reguliavimas, aplinkos politika ir įstatymai, žemės nuosavybės įstatymai", — paaiškino jis.

Jo nuomone, dešinieji nori žmonėms ir politikams aiškiai parodyti, kad jie nepriims tokių taisyklių.

Kraštutinių dešiniųjų ginkluotų grupių veikla tradiciškai stebima prieš rinkimus, sakė Perligeris.

"Pagrindinė nerimo priežastis yra smurto lygio didėjimas artėjant rinkimams ir savaitę po rinkimų. Manau, kad daugelis šių grupių yra įsitikinusios, ar bent jau joms buvo įteigta, kad rinkimai yra nesąžiningi, kad rinkimai yra manipuliuojami, kad rinkimų procesas yra korumpuotas ir pan. Tai reiškia, kad yra tikimybė, kad šios grupės pajus, jog rinkimų rezultatai yra neteisėti, ypač jei laimi demokratai", — aiškina jis.

Pasak jo, pagrindinis šiuo požiūriu skirtumas nuo 2016 metų rinkimų yra tas, kad dabar politinėje sistemoje yra reikšmingų veikėjų, teigiančių, kad rinkimais manipuliuojama.

"Anksčiau smurto vis daugėjo nuo dešiniųjų dešiniųjų arčiau rinkimų, nuo 1990-ųjų pradžios iki šių dienų. Per pusantrų metų prieš rinkimus stebime smurto lygio padidėjimą. Paprastai po rinkimų jis smarkiai sumažėja. Bet šį kartą ten baiminasi, kad smurtas nenuslūgs dėl mano ką tik paminėtų priežasčių", — pridūrė Perleigeris.

Jų daug, bet ne visi pavojingi

Pasak eksperto, tikslus ultradešiniųjų grupių skaičius nežinomas. Jis pažymėjo, kad "labiau tradicinės baltųjų viršininkų grupės", tokios kaip Ku Klux Klanas ir neonaciai, mažai linkusios į tikrai rimtas operacijas.

"Jie gali persekioti, gali padegti mečetę, sinagogą. Nors asmenys gali būti labai mirtini, kaip ir žmogus, prieš porą metų nuėjęs į sinagogą Pitsburge ir nužudęs 11 žmonių. Bet apskritai šios grupės yra mažiau pajėgios (smurtauti)", — sakė jis.

Šia prasme pavojingesnės yra ginkluotos asociacijos, turinčios daugiau galimybių ir plačiau. Tai apima, pavyzdžiui, "Priesaikų laikytojai" ir "Trys procentai".

"Jie turi biurus skirtingose ​​valstijose ir paprastai siunčia savo padalinius visur, kur vyksta valdžios ir žmonių susidūrimai", — sakė šaltinis.

Yra šimtai įvairių milicijos grupių, tačiau daugelis yra labai mažos ir nėra labai aktyvios, sako Perligeris. Apie 50–70 grupių yra tikrai aktyvios.

"Daugelis jų vykdo karinius mokymus, daugelis susirenka į įrangą ir ginklus, daugelis jų turi labai tvirtą koordinaciją. Ir keli iš jų yra labai dideli... Jie kelia didžiausią grėsmę", — sakė jis.

Ginkluotosios grupės, pasak jo, kuria savo ideologiją remdamosi įsitikinimu, kad federalinės valdžios institucijos per daug kišasi į piliečių gyvenimą ir pažeidžia daugelį konstitucinių teisių.

"Tai ne tik ginklų nuosavybė, bet ir žemės nuosavybė, aplinkos politika, kuri, jų manymu, kenkia jų gebėjimui palaikyti esamą padėtį. Ir jie neigia parlamentą ir federalines agentūras, kurios, jų manymu, turi per daug galios. Jie daugiausia yra antivyriausybinės grupės", — sakė Perleiger.

Be to, daugelis šių formacijų mano, kad vyriausybę kontroliuoja kai kurie užsienio žaidėjai, norintys pakenkti amerikiečių gyvenimo būdui, sako jis.

"Daugelis jų mano, kad svarbiausias valdžios šaltinis iš tikrųjų yra vietinė teisėsauga, vietinis šerifas, o ne federalinis", — tęsė jis.

Daugelis jų taip pat perėmė antisemitines ar imigrantų idėjas, pridūrė šaltinis.

Prezidento Trumpo retorika ir veiksmai atitinka jų interesus, sakė Perligeris.

"Jie tiki, kad Trampas bando sunaikinti, sumažinti federalinės vyriausybės galias. Jie mano, kad Trampo politika padeda jiems atremti federalinę vyriausybę", — sakė jis.

Pavyzdžiui, pasak jo, Trampas neįvedė jokios kovos su koronavirusu politikos nacionaliniu lygmeniu, palikdamas tai savo nuožiūra valstybėms. Be to, Trampas blokuoja bet kokį ginklų įstatymą, jis neįgyvendina aplinkos apsaugos įstatymų, jis kritikavo žvalgybą, FTB ir CŽV.

"Jiems tai patinka. Tai tiksliai atitinka jų požiūrį... Malonu stebėti, kaip jis kritikuoja visus šiuos federalinius padalinius", — aiškino agentūros pašnekovas.

Tačiau yra ir dalykų, kuriuos dešinieji spekuliuoja Trampo atžvilgiu. Pavyzdžiui, santykiai su Izraeliu ar Irano generolo Qasimo Soleimani nužudymas, sako Perligeris. Jis taip pat kritikuojamas dėl derybų su KLDR.

"Kai jie nori, jie gali rimtai kritikuoti D.Trumpą. Jis yra gera priemonė laikytis savo nuomonės, tačiau jie nėra kvaili, nelaiko jo mesiju. Šios grupės puikiai žino, kad jis yra įrankis", — pridūrė jis.

Tegai:
JAV, Donaldas Trampas, Džo Baidenas
Temos:
JAV prezidento rinkimai — 2020
Dar šia tema
"Artėja tamsi žiema": JAV baigėsi paskutiniai Trampo ir Baideno debatai
Ekspertas įvertino, kaip JAV rinkimų rezultatai paveiks santykius su Rusija