Авария, архивное фото

Pagrindinė eismo įvykių priežastis greičio viršijimas

31
(atnaujinta 12:41 2018.07.16)
Susisiekimo ministerija ir saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus kelyje elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad leistino greičio viršijimas dažnai turi skaudžias pasekmes

VILNIUS, liepos 16 — Sputnik.  Statistinė šalies eismo įvykių analizė rodo skaudžias leistino greičio viršijimo pasekmes, rašoma Susisiekimo ministerijos pranešime žiniasklaidai.

Per pastaruosius penkerius metus eismo įvykiuose, kurių pagrindinė priežastis buvo greičio viršijimas, žuvo 279 žmonės – apie 56 kasmet. Susisiekimo ministerija ir saugaus eismo ekspertai ragina vairuotojus kelyje elgtis atsakingai ir nepamiršti, kad leistino greičio viršijimas dažnai turi skaudžias pasekmes.

"Dažnai vairuotojai, viršydami leistiną greitį, nepagalvoja, kad tai yra išties pavojinga. Tačiau svarbu suprasti, kad jei greičio ribojimas yra nustatytas, jo reikia paisyti – priešingu atveju laukia ne tik baudos, bet ir galimi eismo įvykiai su vienokiomis ar kitokiomis pasekmėmis", – sako Vidmantas Pumputis, Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyresnysis patarėjas.

Saugaus eismo ekspertų teigimu, vairuotojų pasirinktas greitis turi tiesioginę įtaką avaringumo rodikliams. Dažniausia mirtinų eismo įvykių priežastimi tampa žmogiškojo faktoriaus rizikos veiksniai. Lietuvoje net du iš trijų vairuotojų gyvenvietės teritorijoje viršija leistiną važiavimo greitį.

Su greičio viršijimu siejasi ir kita dažna eismo įvykių priežastis – įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo taisyklių pažeidimas.

"Greičio viršijimas labai aktuali problema Lietuvai", – sako vairavimo instruktoriaus Artūras Pakėnas.

Pasak jo, pas mus visi labai  skuba. Vairuotojai bando savo ne visai tikslų supratimą apie greitį, apie gyvenimo tempą perkelti į kelią ir sako, kad atsirado nauji ir galingi automobiliai, pilni elektronikos, saugumo priemonių, eismo organizavimo sistemų, o greitis išliko toks pat – devyniasdešimt.

Klausimas labai paprastas – o kas išliko toks pat? O gi pats vairuotojas. Žmogaus reakcijos nepasikeitė per pastaruosius šimtą metų. Žmogaus reakcija, kuri buvo, tarkime, Lietuvos aušroje, 1918 metais, ir eilinio vairuotojo reakcija 2018 metais, jo reagavimas į kritinę situaciją, į pavojų kelyje, yra tokia pati – apie 1 sekundė. Tai visiškai nepriklauso nuo to, kokiu galingu automobiliu mes važiuojame, o nuo to, kokie vairuotojai mes esame.

Didžiausią leistiną greitį skirtingų kategorijų Lietuvos keliuose nustato Kelių eismo taisyklės. Be to, kai kuriuose kelių ar gatvių ruožuose nustatomi papildomi greičio ribojimai, atsižvelgiant į konkretaus ruožo pavojingumą, avaringumą, eismo intensyvumą, kelią supančią aplinką bei galimą pėsčiųjų eismą. Greičio apribojimu siekiama sumažinti nelaimingų atsitikimų riziką, sušvelninti jų pasekmes.

Siekiant sumažinti tokių pažeidimų skaičių, Lietuvos keliuose diegiama naujovė – vidutinio greičio matuokliai. Šiuo metu jie yra įrengti 25-шuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose ir veikia bandomuoju režimu, iki bus sureguliuota jų metrologinė patikra. Pirmieji šių matuoklių duomenys parodė, kad leistiną greitį viršija daugiau nei trečdalis vairuotojų, o per pirmus penkis šių metų mėnesius užfiksuota daugiau kaip 2,8 mln. pažeidimų. Tikimasi, kad vidutinio greičio matuokliai taps svarbia greičio viršijimo prevencijos priemone. Tokius matuoklius naudojančių užsienio šalių patirtis rodo, kad kontroliuojamuose kelio ruožuose ženkliai sumažėja žūčių skaičius, priklausomai nuo šalies – apie 80 procentų.

 

31
Tegai:
greičio viršijimas, Susisiekimo ministerija
Dar šia tema
Mergina prarado teisę vairuoti du kartus per vieną dieną pažeidusi taisykles
Kauno apskrityje užfiksuota beveik 500 greičio viršijimo atvejų
Europos keliuose paskelbta saugaus greičio savaitė
Kilpinio eismo įvedimas Senamiestyje, archyvinė nuotrauka

Papasakota, kaip pasikeitė vilniečių įpročiai įvedus kilpinį eismą Senamiestyje

(atnaujinta 11:19 2020.08.06)
Pastebėta, kad įvedus kilpinį eismą Senamiestyje po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Penktadienį sukaks mėnuo, kai Vilniaus senamiestyje įvestas kilpinis eismas, rašo miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

Sostinės savivaldybės ir įmonės "Susisiekimo paslaugos" specialistai stebėjo, kaip pokyčiai paveikė Vilniaus gyventojų ir miesto svečių judėjimą centrinėje miesto dalyje.

"Surinkti duomenys rodo, kad eismas, palyginti su praėjusių metų liepos mėnesiu, Senamiestyje jau dabar sumažėjo. Pokyčiai kol kas nėra itin žymūs, o specialistai aiškina, kad tam įtakos turėjo netipinė vasara — karantinas ir pandemija pakeitė kelionių įpročius, be to, vasarą eismo visame mieste mažiau", — rašoma pranešime.

Taip pat pastebėta, kad po truputį keičiasi gyventojų judėjimo po miestą įpročiai. Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Tuo tarpu darbo dienomis rytinis pikas sumažėjo beveik 10 proc., vakarinio piko metu eismas mažesnis 2,1 proc. Kai kuriose gatvėse eismo srautas dėl mažesnio tranzito jau dabar pasikeitė ryškiai — pavyzdžiui, Klaipėdos gatvėje automobilių po kilpinio eismo įvedimo maždaug 40 proc. mažiau, Pamėnkalnio — apie 27 proc. mažiau.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc. visų eismo dalyvių.

Be to, palyginus birželio paskutinę savaitę ir liepą, vidutinis savaitgalio transporto srautų padidėjimas Senamiestyje yra 16 proc. Tai rodo, kad savaitgaliais Senamiestis pritraukia vis daugiau lankytojų renginiais, viešosiomis erdvėmis, lauko kavinėmis ir t.t., jo gatvės naudojamos ne tranzitui, o apsilankymui konkrečiai šioje miesto dalyje.

Pastebima, kad įvedus kilpinį eismą ir apribojus automobilių judėjimą Senamiestyje, kad vilniečiai pradėjo rinktis ir kitus, darnesnius, judėjimo po miestą būdus. Atlikus tyrimą Senamiesčio epicentro sankryžose, pastebėta, kad po Senamiestį pėsčiomis juda daugiau kaip 53 proc. visų eismo dalyvių. Dviračiais keliauja daugiau kaip 12 proc., paspirtukais — 5,6 proc. gyventojų. Tuo tarpu automobiliais po Senamiestį juda šiek tiek daugiau nei 28 proc. miesto gyventojų ar miesto svečių.

Padaugėjo važiuojančių viešuoju transportu

Senamiestyje kursuojančių 11 ir 89 autobusų maršrutuose keleivių srautas po kilpinio eismo organizavimo per pirmąjį mėnesį bendrai padidėjo apie 12 proc.

"Keleivių daugėja pagrindiniuose centrinėje miesto dalyje važiuojančiuose viešojo transporto maršrutuose. Taip pat ir Senamiesčio prieigose — Pylimo, Maironio, Šventaragio gatvėse — kursuojančių 10, 33, 1G, 21, 53, 88 maršrutų autobusų  ir 1, 2, 6, 7, 12, 20 maršrutų troleibusų keleivių srautas po kilpinio eismo įvedimo iš viso padidėjo apie 4 proc. Pokytis jau po pirmo mėnesio rodo gerą tendenciją, jog miestiečiai dažniau renkasi autobusus, troleibusus", — sakė SĮ "Susisiekimo paslaugos" direktorė Modesta Gusarovienė.

Pabrėžta, kad viešojo transporto punktualumui kilpinio eismo organizavimo įvedimas įtakos neturi — maršrutų nukrypimų nuo eismo tvarkaraščių nepastebima.

Numatytas papildomas informavimas ir edukacinės akcijos

Nors pirmųjų kilpinio eismo įvedimo dienų buvo dalinamos informacinės skrajutės, išsiųsti pranešimai, savivaldybės ir SĮ "Susisiekimo paslaugos" specialistai ir toliau konsultuoja gyventojus telefonu ir elektroniniu paštu, dažnai vyksta į vietą nagrinėti situacijų.

Šiuo metu dauguma vairuotojų jau įsidėmėjo naujus maršrutus arba naudojasi "Google maps" ir "WAZE" aplikacijomis arba atnaujino savo navigacijos sistemas.

Месяц спустя после введения в старом городе кольцевого трафика
© Photo : Vilnius
Palyginus su 2020 metų birželio paskutinę savaitę ir 2020 metų liepą, vidutinis darbo dienos paros transporto srautų sumažėjimas Senamiestyje yra 6 proc.

Artėjant rugsėjui, kai eismas mieste tampa gerokai intensyvesnis, planuojamos papildomos kontrolės akcijos — dar vienas skrajučių dalinimas ir vairuotojų edukavimas, atsakinėjimai į kylančius klausimus. Be to, numatytas ir kilpinio eismo zonoje bei prieigose esančių švietimo įstaigų informavimas apie pokyčius. Joms bus pateikiamos schemos ir rekomendacijos, kaip patogiai judėti konkrečiose Senamiesčio vietose.

Dėl eismo tvarkos pažeidimų Senamiestyje šiai dienai iškelta virš 90 administracinių nusižengimo bylų. Tikimasi, kad papildomos informacinės akcijos padės dar geriau susipažinti su nauja tvarka.

Tegai:
eismas, Senamiestis, Vilnius
Dar šia tema
Įvardyta, kokie pokyčiai laukia vairuotojų nuo liepos mėnesio
Vilniaus Senamiestyje keičiasi eismo tvarka: ką turi žinoti vairuotojai?
COVID-19

Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų skaičius padidėjo beveik du su puse karto

(atnaujinta 11:18 2020.08.06)
Daugiau nei 3190 žmonės saviizoliuojasi. Respublikoje galioja privalomas kaukių dėvėjimas uždarose viešose vietose

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvoje iš viso patvirtintų atvejų skaičius siekia 2171, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Per vakar parą Lietuvoje patvirtinti 24 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Tuo tarpu pasveiko 1656 žmonės, 3192— izoliacijoje. Mirė 81 žmogus.

Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje nustatyta 112 įvežtinių koronaviruso infekcijos atvejų.

Per praėjusią parą ištirti 4407 mėginiai dėl įtariamo koronaviruso, nuo pandemijos pradžios ištirti 540784 mėginiai, iš jų 148530 iš mobilių punktų.

Karantinas Lietuvoje buvo panaikintas birželio 17 dieną. Lietuvoje įvesta nepaprastoji padėtis. Anksčiau Vyriausybė nusprendė grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą. Apribojimai taikomi viešajame transporte, uždarose prekybos vietose ir viešuose renginiuose. Sporto ir kultūros renginiuose, taip pat viešojo maitinimo įstaigose galima lankytis be kaukių.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 18,3 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 696 tūkst. žmonių.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Reaguojant į pandemiją peržiūrimos turizmo strateginės gairės
Kasiulevičius mano, kad prasti matematikos rezultatai yra pirmosios COVID-19 pasekmės
Skvernelis: mokslo metai prasidės ugdymo įstaigose, o ne prie kompiuterių ekranų iš namų