Politologas Armenas Gasparianas, archyvinė nuotrauka.

Gasparianas: skandalas su Noreikos anūke Lietuvoje liks be tęsinio

158
(atnaujinta 20:30 2018.07.18)
Akivaizdu, kad Lietuvos valdžios institucijos nekreips dėmesio į šią istoriją, nes dauguma nacionalinių didvyrių vienaip ar kitaip yra susiję su žydų žudynėmis, mano politologas Armenas Gasparianas

VILNIUS, liepos 18 — Sputnik. Amerikiečių žurnalistė Silvija Foti sakė, kad jos senelis Jonas Noreika, kurį ji laikė kovotoju už Lietuvos nepriklausomybę, paaiškėjo esąs nacių bendrininkas ir dalyvavo žydų sunaikinime per Antrąjį pasaulinį karą. Ji taip pat apkaltino Vilniaus valdžios institucijas jo padarytų nusikaltimų slėpimu.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas ir žurnalistas Armenas Gasparianas pasakė, kad Foti pareiškimai nebuvo naujiena, nes Baltijos šalių požiūris į žydų tautą per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiems seniai žinomas.

"Tai, kad amerikietei Foti buvo labai nemalonus siurprizas faktas, jog jos pačios senelio biografija leido atidžiai įvertinti nacių nusikaltėlių šlovinimo faktus, kurie vyksta šiuolaikinėje Lietuvoje, yra tikrai reikšminga. O tai, kad kilęs skandalas liks be tęsinio, yra jau kitas klausimas. Kadangi akivaizdu, kad Lietuvos valdžios institucijos neperrašinės šios istorijos. Dauguma Lietuvos nacionalinių didvyrių vienaip ar kitaip susiję su žydu sunaikinimu taip pat, kaip buvo susijęs Jonas Noreika. Na, o tai, kad nemaloni tiesa atsivėrė amerikiečių žurnalistei, tai, žinoma, gera tendencija. Galbūt kas nors iš giedančių kovotojų prieš komunistų tironiją norėtų sužinoti kažką naujo. Kas žino, kokios dar paslaptys slypi daugelio buvusių emigrantų į JAV iš Baltijos šalių šeimų rūsiuose", — sako Gasparianas.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
158
Tegai:
žydai, Armenas Gasparianas, Jonas Noreika
Dar šia tema
Mokestis už "miško brolius": ar Lenkija pareikalaus Lietuvos atsakyti už genocidą
Kodėl Lietuvos genocido aukų muziejus tapo Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi
Ramanauskas-Vanagas bus palaidotas Antakalnio kapinėse, Lietuvos vadovų panteone
Vakcina Pfizer/BioNTech, archyvinė nuotrauka

EK pritaria 1,8 mlrd. vakcinos dozių sutarčiai su "Pfizer"

(atnaujinta 10:44 2021.05.09)
EK pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Europos Komisija patvirtino susitarimą su "BioNTech" ir "Pfizer" tiekti 1,8 mlrd. vakcinų dozių. Apie tai šeštadienį, gegužės 8 dieną, pranešė EK vadovė Ursula von der Leyen.

"Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad Europos Komisija ką tik patvirtino sutartį su "BioNTech" ir "Pfizer" dėl garantuoto 900 mln. vakcinos dozių tiekimo (pridėjus 900 mln. dozių rezerve) 2021–2023 metams", — parašė ji Twitter.

Taip pat EK pirmininkas išreiškė viltį, kad tai atvers kelią kitoms sutartims ir technologijoms.

Europos Sąjungos rinkoje dabar leidžiama centralizuotai naudoti keturias vakcinas — "Pfizer" ir "BioNTech", "Moderna", "AstraZeneca", "Johnson & Johnson". Be to, EK su "Sanofi-GSK" ir "CureVac" yra sudariusi vakcinų tiekimo į ES sutartis. Tačiau skiepijimo kampanija nevyksta sklandžiai. Visų pirma, buvo ir yra kai kurių preparatų tiekimo sutrikimų.

Tegai:
ES, vakcina, Pfizer/BioNTech, Europos Komisija
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Alkesejus Isakovas, archyvinė nuotrauka

Rusijos ambasadorius Lietuvoje pasveikino veteranus su Pergalės diena

(atnaujinta 11:38 2021.05.09)
Jis pažymėjo, kad šiuo metu ypač svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pasveikino veteranus ir tautiečius minint 76-ąsias Pergalės Didžiajame Tėvynės kare metines. Sveikinimai skelbiami diplomatinės atstovybės svetainėje.

Putinas Pergalės parade, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik / Михаил Метцель

"Nuoširdžiai sveikinu jus su Didžiosios pergalės 76-osiomis metinėmis! Gegužės 9-oji yra šventa data mums visiems. Šią dieną lenkiame galvas atmindami milijonus, žuvusius žiauriausiame ir kruviniausiame žmonijos istorijos kare", — sakoma pranešime.

Isakovas teigė, kad niekada nebus pamiršta, jog "mūsų šalis patyrė didžiausias aukas tais baisiais metais, vaidindama lemiamą vaidmenį nugalint nacizmą, sužlugdant planus užkariauti visą pasaulį, išvaduoti ne tik mūsų Tėvynę, bet ir Europą".

Jo teigimu, svarbu užkirsti kelią fašistinės ideologijos atgimimui ir nacių nusikaltėlių reabilitacijai, taip pat kovoti su bandymais klastoti istoriją ir patikslinti Antrojo pasaulinio karo rezultatus.

"Norėčiau palinkėti visiems geros sveikatos, geros nuotaikos ir dar daugelio gyvenimo metų! Jūs esate mums ryškus nesavanaudiško atsidavimo pareigai, neprilygstamo didvyriškumo, atsidavimo ir patriotizmo pavyzdys. Gražios šventės, mieli draugai! Laimingos pergalės dienos!" —  sakoma sveikinime.

Pergalės diena Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Šią dieną šalies miestuose vyksta tradiciniai šventiniai renginiai: paradai, procesijos, gėlių padėjimas prie memorialų, koncertai. Didžioji dalis švenčių baigiasi fejerverkais. Daugelyje šalių šią dieną taip pat vyksta atminimo renginiai.

Lietuva kartu su Europa Pergalės dieną oficialiai gegužės 8 dieną, toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad būtent šią dieną buvo pasirašytas Nacių Vokietijos besąlygiško pasidavimo aktas.

Interviu su Sputnik Lietuva politologas, Maskvos valstybinio pedagoginio universiteto (MPGU) Istorijos ir politikos instituto direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Šapovalovas pabrėžė, kad Europos šalyse, taip pat ir Baltijos šalyse, atmintis apie Antrąjį pasaulinį karą yra neryški.

Tegai:
Aleksejus Isakovas, Rusijos ambasadorius, Pergalės diena
Minskas, archyvinė nuotrauka

Lukašenka pasirašė dekretą dėl valdžios perėmimo jo mirties atveju

(atnaujinta 11:37 2021.05.09)
Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų

VILNIUS, gegužės 9 — Sputnik. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą "Dėl suvereniteto ir konstitucinės tvarkos apsaugos", skelbiama jo oficialioje svetainėje.

"Dekreto tikslas yra išsaugoti šalies nepriklausomybę ir suverenitetą", —  sakoma pranešime.

Dokumente numatyta perduoti valdžią Saugumo Tarybai, jei valstybės vadovas miršta dėl pasikėsinimo, teroristinio išpuolio, išorinės agresijos ar kitų smurtinių veiksmų.

"Visos valstybinės įstaigos ir jų pareigūnai veikia pagal Saugumo tarybos, kuriai pirmininkauja ministras pirmininkas, sprendimus", —  sakoma pranešime.

Tuo pačiu metu šalyje nedelsiant įvedama nepaprastoji padėtis arba karo padėtis, o Saugumo taryba nustato priemones jai užtikrinti. Tarybos sprendimai yra privalomi visiems ir yra vykdomi besąlygiškai.

Be to, Saugumo taryba, dalyvaujant gubernatoriams, sprendžia pagrindinį klausimą — rinkimų vykdymą.

Dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo momento.

Balandžio viduryje Lukašenka paskelbė sulaikęs grupę žmonių, kurie ruošėsi pasikėsinti į jo ir jo vaikų gyvybę. Pasak jo, tuo užsiima Amerikos specialiosios tarnybos, be to, tarp sulaikytųjų yra užsienio piliečių. KGB išaiškino, kad sukilėliai ruošia ginkluotą valdžios užgrobimą šalyje.

Perversmo plane kaltinami devyni žmonės, tarp jų teisininkas Jurijus Zenkovičius, politologas Aleksandras Feduta ir opozicinės BLF partijos lyderis Grigorijus Kostusevas. Keturi iš suimtųjų kali Baltarusijoje, dar penki — šiuo metu yra JAV, Lietuvoje ir Ukrainoje. Minskas siuntė šioms šalims prašymus išduoti kaltinamuosius.

Tegai:
Aleksandras Lukašenka, Baltarusija
Dar šia tema
Lukašenka: jei ES nori problemų dėl sankcijų Baltarusijai, jas ir gaus
Minskas reagavo į G7 raginimus surengti naujus rinkimus