Baltijos pakrantė, archyvinė nuotrauka.

Sukritikuota skęstančiųjų gelbėjimo sistema

32
(atnaujinta 16:32 2018.07.27)
Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose per metus nuskęsta daugiausia žmonių – kasmet vanduo Lietuvoje nusineša apie 100 žmonių gyvybių

VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Įvyko pasitarimas, kurio metu su atsakingų institucijų atstovais aptarta skęstančiųjų gelbėjimo Baltijos jūros pakrantėje ir vidaus vandens telkiniuose situacija, skelbia Vyriausybės kanceliarija.

Paplūdimys, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

 Nuo 2017 metų Vyriausybės kanceliarijoje gaunami pajūrio savivaldybių ir kitų suinteresuotų organizacijų kreipimaisi dėl žmonių gelbėjimo darbų organizavimo pajūrio priekrantėje, kituose vidaus vandenyse. Juose keliamos problemos dėl neaiškaus reglamentavimo ir nepakankamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo, pajūrio savivaldybių kompetencijos ir finansavimo gelbėjant skęstančius jūroje, paplūdimių nesteigimo ir kt. Lietuva patenka tarp valstybių, kuriose per metus nuskęsta daugiausia žmonių – kasmet vanduo Lietuvoje pasiglemžia apie 100 žmonių gyvybių.

Pasak Vyriausybės kanclerio Algirdo Stončaičio, tokia situacija netoleruotina, dabartinis tarpinstitucinis bendradarbiavimas sprendžiant šias problemas yra nepakankamas, trūksta koordinavimo. Todėl priimtas sprendimas spręsti institucijų pajėgų, reikalingų skęstančiųjų gelbėjimui, pasitelkimo schemos tobulinimo, suinteresuotų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų įtraukimo ir kitus klausimus.

"Abejonių kelia, ar visur profesionaliai ir planingai atliekami gelbėjimo darbai, ar visur teikiama ši paslauga. Už gelbėjimo darbus šiuo metu yra daug atsakingų šeimininkų, bet jų atsakomybė baigiasi ties vandeniu." – sakė Stončaitis.

Pabrėžta, kad būtina tobulinti Saugaus elgesio vandens telkiniuose reglamentavimą siekiant suvienodinti savivaldybių praktiką. Savivaldybėms siūloma imtis priemonių, kad Baltijos jūros pakrantės teritorijose, kurios nėra patvirtintos kaip paplūdimiai, tačiau jose būna daug poilsiautojų, būtų steigiami paplūdimiai.  Akcentuota prevencijos ir švietėjiškos veiklos būtinybė.

Vidaus reikalų ministerijai pavesta peržiūrėti žmonių gelbėjimo jūroje ir vidaus vandenyse teisinį reglamentavimą ir pateikti siūlymus dėl tobulinimo vyriausybei. Buvo pabrėžta, kad tikslinga turėti pavyzdines elgesio vandenyje taisykles, kuriomis vadovaudamosi savivaldybės galėtų parengti ir patvirtinti savo teritorijose esančių paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo, naudojimo ir elgesio juose tvarkas.  

Pasitarime dalyvavo Vidaus reikalų ir Finansų ministerijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Policijos departamento, savivaldybių, gelbėtojų atstovai.

32
Tegai:
vandens telkiniai, gelbėjimas, Lietuva
Dar šia tema
Šią vasarą Lietuvoje nuskendo beveik 50 žmonių
Gelbėtojai: vandens telkiniuose dažniausiai žūsta vyrai
Vilnius

Kitą savaitę džiugins pavasariški orai: šils iki 25 laipsnių

(atnaujinta 19:08 2021.05.07)
Pranešime teigiama, jog sekančią savaitę respublikoje bus šilčiau nei praėjusią

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Artimiausiomis naktimis kai kur galimos šalnos, tačiau kitos savaitės pradžioje jau atplūs šiltų orų banga. Apie tai pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Šeštadienio naktį bus debesuota su pragiedruliais. Vietomis, daugiausia rytinėje šalies pusėje, palis. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 5–10 m/s. Žemiausia temperatūra svyruos nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos, daug kur galimos šalnos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais. Daug kur trumpi lietūs, kai kur galima perkūnija. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–17 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas naktį pietvakarių, 4–9 m/s, dieną pietų, 6–11 m/s. Temperatūra naktį svyruos nuo 0 iki 5 laipsnių šilumos, daug kur susidarys šalnos, dieną bus 12–17 laipsnių šilumos.

Pirmadienis numatomas be lietaus. Vėjas pietryčių, naktį 6–11 m/s, dieną 9–14 m/s, kai kur iki 16 m/s. Temperatūra naktį 5–10, dieną svyruos nuo 18 iki 23 laipsnių šilumos.

Antradienį taip pat nebus lietaus. Vėjas pietryčių, naktį 7–12 m/s, dieną 9–14 m/s, kai kur iki 16 m/s. Temperatūra naktį 8–13, dienos metu šils iki 20–25 laipsnių šilumos.

Tegai:
orai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba
Dar šia tema
Lietuviai perspėjami apie "labai sudėtingas orų sąlygas" ir sniegą
Sniegas gegužės mėnesį: gyventojai pasidalino "žiemiškomis" nuotraukomis
Balandžio mėnuo Lietuvoje buvo vėsesnis nei įprastai
Medikė laiko vakciną AstraZeneca

Lietuvos profesorius papasakojo, kaip vakcinacija paveikia užkrėtimą COVID-19

(atnaujinta 16:59 2021.05.07)
Remdamasis britų tyrimu, Čaplinskas pažymėjo, kad vakcinuotas asmuo, kuris vis dėlto užsikrečia koronavirusu, turi daug mažesnę riziką perduoti virusą šeimos nariams

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas papasakojo, kad vakcinos nuo koronaviruso apsaugo ir neskiepytus namų ūkio narius.

Savo Facebook paskyroje jis papasakojo apie Britanijoje atliktą tyrimą.

"Paskiepytam asmeniui, kuris vis dėlto užsikrečia koronaviruso infekcija, yra daug mažesnė rizika perduoti virusą namų ūkio nariams palyginti su nevakcinuotu COVID-19 pacientu, nustatė didelis JK atliktas tyrimas", — parašė profesorius.

Mokslininkai ištyrė daugiau nei 365 tūkst. šeimų, kuriuose buvo sergančių COVID-19 infekcija, įskaitant daugiau nei 24 tūkst. namų ūkių, kuriuose koronaviruso indekso atvejis (pirmasis užsikrėtęs namų ūkio asmuo) buvo tas, kuris gavo bent vieną Pfizer/BioNTech arba AstraZeneca vakcinos dozę.

"Kai pirmoji dozė buvo sušvirkšta mažiausiai prieš 21 dieną (4107 tirtų namų ūkių), viruso perdavimo rizika nuo skiepytų asmenų jų namų ūkio nariams buvo 40–50 proc. mažesnė nei nuo neskiepytų COVID-19 pacientų. Abiejų vakcinų poveikis buvo panašus ir pradėjo ryškėti praėjus maždaug 14 dienų po pirmosios skiepo dozės", — sakoma tyrime.

Čaplinskas pabrėžė, kad tai rodo, jog vakcinos ne tik apsaugo nuo užsikrėtimo paskiepytą asmenį ar sumažina jo galimos infekcijos sunkumą, bet ir sumažina tikimybę perduoti infekciją artimų kontaktų metu.

Lietuvoje jau nustatyta daugiau nei 255 tūkst. COVID-19 atvejų, beveik 230 tūkstančių žmonių pasveiko, o daugiau nei ė tūkst. pacientų mirė. Visiškai paskiepyti jau daugiau nei 367 tūkst. gyventojų.

Šalyje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas Lietuvoje. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

COVID-19 vakcinų palyginimas
© Sputnik
COVID-19 vakcinų palyginimas
Tegai:
vakcinacija, vakcina, koronavirusas, Lietuva
Temos:
Vakcinacija nuo COVID-19 Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir pažanga
Dar šia tema
Krėpšta: vakcinų nuo COVID-19 nebetrūksta, dabar kritiškai svarbi registravimo sistema
Lietuvoje nuo COVID-19 vakcinuotas pirmasis milijonas gyventojų
Rusija, BelAE ir vakcinacija: apie ką kalbėjo Lietuvos prezidentas su ES ambasadoriais