Žuvis

Šiauliuose buvo prekiaujama traumuotomis žuvimis

41
(atnaujinta 17:19 2018.07.29)
Žvejybos bendrovė kartu su sveikomis žuvimis siuntė pardavimui ir sužalotas, o prekybos centras, savo ruožtu, nekontroliavo prekių kokybės

VILNIUS, liepos 29 — Sputnik. Šiauliuose UAB "Palink" priklausančiame prekybos centre "Iki" nustatyti gyvų žuvų laikymo sąlygų pažeidimai, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Patikrinimo metu nustatyta, kad pranešimas pasitvirtino — žuvims gaudyti naudojama įranga galimai traumuoja žuvis. Įmonės atsakingiems asmenims nurodyta laikinai sustabdyti prekybą gyva žuvimi ir pakeisti žuvų gaudymo įrangą į tinkamą.

VMVT direktorius Darius Remeika pareiškė, kad tarnyba įstatymų būdu imsis priemonių dėl kovos su pažeidimais.

"Matome problemą — sankcijos, kurias inspektoriai gali taikyti už gyvūnų gerovės pažeidimus, nėra atgrasančios. Todėl teiksime įstatymų rengėjams siūlymus dėl Administracinių nusižengimų kodekso ir kitų teisės aktų pakeitimų", — sakė Remeika.

VMVT stebi produktų kokybės kontrolę. Per pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje nebuvo realizuota daugiau nei 66 tonos maisto produktų.

VMVT duomenimis, maisto produktai nebuvo įleisti į Lietuvos rinką dėl saugumo standartų, kokybės ar žymėjimo pažeidimų. Pažymima, kad importo kontrolės metu dėl saugumo pažeidimų buvo sulaikyta apie 40 tonų produktų. Jie buvo grąžinti atgal tiekėjams arba sunaikinti. 

 

41
Tegai:
žuvininkystė, žuvies produktai, Šiauliai, Lietuva
Dar šia tema
Geriamasis vanduo Marijampolėje – su naftos kvapu
VMVT neleido realizuoti daugiau kaip 370 t netinkamų maisto produktų ir pašarų
Keliautojams nepavyko įvežti į Lietuvą daugiau kaip 2 t draudžiamų produktų
Algirdas Monkevičius, archyvinė nuotrauka

Monkevičius: bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai

(atnaujinta 16:11 2020.08.05)
Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministras akcentavo, kad būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvos bendrajame ugdyme reikalingi sisteminiai pokyčiai, pareiškė Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, įvertinęs valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatus. Apie tai praneša ministerijos spaudos tarnyba.

Trečiadienį Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) paskelbė valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Skelbiama, kad matematikos egzaminą išlaikė 67,61 proc. iš 15241 kandidato. Palyginimui, pernai matematikos egzaminą išlaikė 82,09 proc. kandidatų. 

Reaguodamas į šiuos rezultatus, Monkevičius pareiškė, kad mokiniai turi pradėti mokytis pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas.

"Būtent nuo šių mokslo metų jos bus pradėtos diegti tam tikrose mokyklose, o vėliau tai taps ir visuotina. Mokinius reikia sudominti ir motyvuoti pamėgti matematiką, naujais metodais ugdyti analitinius ir taikomuosius matematinius gebėjimus, kurių, kaip matome, dabar nepakanka", – skelbia ministras. 

Be to, Monkevičius akcentavo, kad nuo rudens būtina stiprinti pagalbą mokiniams, besiruošiantiems matematikos, gamtos mokslų egzaminams. Jis pažadėjo aptarti su savivaldybių, mokyklų vadovais, kaip per mokslo metus užtikrinti papildomas konsultacijas būsimiems abiturientams, vyresnių klasių mokiniams.  

"Klausiama, ar pasiteisins sprendimas didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Atsakau – taip, nes šis sprendimas yra ilgalaikis, brėžiantis valstybės kryptį užtikrinti, kad studijos būtų prieinamesnės visuomenei, nemažinant jų kokybės kartelės", - pažymi ministras Monkevičius.

Prastus matematikos egzamino rezultatus pakomentavo ir Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prodekano prof. Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, tai yra koronaviruso pandemijos, dėl kurios mokyklos turėjo pereiti prie nuotolinio mokymo, pasekmės.

Tegai:
matematika, brandos egzaminai
Temos:
Švietimas Lietuvoje
Dar šia tema
Rugpjūtis — laikas suruošti vaikus į mokyklą
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų Javelin siuntą iš JAV

Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą JAV

(atnaujinta 15:07 2020.08.05)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių

VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos, apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.

Prieštankinių sistemų raketos gautos su JAV parama, kurių vertė siekia virš 31 mln. JAV dolerių.

Литва получила дополнительные Javelin
Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos.

Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių, iš kurių 13 mln. JAV dolerių sutartis buvo pasirašyta 2019 metų pabaigoje. Šiomis sistemomis bus papildomai aprūpinti šalies kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.

"Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema "Javelin" yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia "iššoviau-pamiršau" principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją", — rašoma pranešime.

"Javelin" kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį, į pačią pažeidžiamiausią tanko vietą – bokštą. Raketose panaudota "minkšto paleidimo" sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa.

Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.

Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.

Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.

Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".

 

Tegai:
JAV, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė
Dar šia tema
Pasakos apie Baltarusijos jūrą. Latvija įvertino BelAE taip, kaip nesugebėjo Lietuva
Per penkerius metus JAV skyrė 24 mln eurų aviacijos bazei Šiauliuose
Karo ekspertas: Lietuvai reikia dar vieno poligono tik dėl JAV ir NATO karių poreikių