Iškyla gamtoje, archyvinė nuotrauka.

Iškylavimo sezonui įsibėgėjus didėja rizika apsinuodyti maistu

22
(atnaujinta 07:17 2018.08.07)
Išvykai į gamtą reikia tinkamai pasiruošti: įsigyti šaltkrepšių, vienkartinių indų, didesnių talpų geriamajam vandeniui, popierinių rankšluosčių, šiukšlių maišų atliekoms surinkti

VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Vasarą didėja rizika apsinuodyti maistu, todėl iškylaujantys žmonės privalo skirti didesnį dėmesį produktų ir patiekalų saugai, primena Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Išvykai į gamtą reikia tinkamai pasiruošti: įsigyti šaltkrepšius, vienkartinių indų, didesnių talpų geriamajam vandeniui, popierinių rankšluosčių, šiukšlių maišų atliekoms surinkti ir kt.

Greitai gendančius maisto produktus būtina laikyti tinkamoje temperatūroje, pageidautina nešiojamuose šaldymo įrenginiuose ar specialiose maisto gabenimo talpose su ledo pakuotėmis, kuriuos reikia padėti kuo vėsesnėse vietose. Šaldymo įrenginiai turi būti švarūs.

Viena pagrindinių maisto užteršimo mikroorganizmais priežasčių yra kryžminė tarša, todėl reikia stengtis, kad termiškai neapdoroti pusgaminiai (ypač žalia paukštiena) nesiliestų su jau pagamintais, paruoštais valgyti produktais ar patiekalais. Pusgaminiams ir patiekalams pjaustyti būtina naudoti atskirus peilius bei lenteles, plauti įrankius ir priemones prieš ir po jų panaudojimo.

Vaikai piešia, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Матвеев

Privalu įsitikinti, ar termiškai apdorojamas maistas yra pakankamai iškepęs. Todėl prieš vartojant reikia perpjauti ir įsitikinti, ar mėsa tolygiai iškepusi.

Vandenį maisto gamybai reikia naudoti tik kokybišką, rinktis šviežius produktus ir geras žaliavas. Vaisius ir daržoves būtina gerai nuplauti. Negalima naudoti produktų, kurių tinkamumo vartoti laikas pasibaigęs.

Gaminantys maistą privalo plauti rankas vandeniu su muilu prieš valgio ruošimą ir po jo, plauti ir valyti visus maisto gaminimui naudojamus paviršius bei įrankius, nes šiltuoju metų laiku ypač suintensyvėja mikroorganizmų, tarp jų ir patogeninių (ligas sukeliančių), biologinis vystymasis, žymiai sutrumpėja jų dauginimosi laikas.

Vasaros karščiai dažnai būna tiesiogiai susiję su ūmių žarnyno infekcijų protrūkiais, apsinuodijimais maistu. Todėl net ir iškylaujant gamtoje būtina laikytis elementarių higienos taisyklių.

22
Tegai:
apsinuodijimas maistu, iškyla gamtoje, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Dar šia tema
Lenkija eksportavo į Lietuvą užkrėstas šaldytas daržoves
Ieškomos priemonės geriamojo vandens saugai užtikrinti
Geriamasis vanduo Marijampolėje – su naftos kvapu
Šiauliuose buvo prekiaujama traumuotomis žuvimis
Data

Kokia šiandien diena: lapkričio 1-osios šventės

(atnaujinta 19:14 2020.10.31)
Nuo lapkričio 1 dienos iki metų galo lieka 60 dienų, dienos ilgis — 09 val. 26 min. Savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas

Lapkričio 1 yra 305-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais keliamaisiais metais — 306-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 60 dienų.

2020 metų lapkričio 1 dieną saulė teka 07:19, leidžiasi 16:45, dienos ilgis — 09 val. 26 min.

Visų šventųjų diena

Visoje Europoje žmonės nuo senų laikų tikėjo gyvųjų ir mirusiųjų bendravimu, pastarųjų pagalba savo artimiesiems. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės lanko žmones vėlyvą rudenį. Tad ne veltui lapkričio pradžioje minimos net dvi vėlių minėjimo šventės. Lapkričio 1-ąją — Visų šventųjų diena, lapkričio 2-ąją — Vėlinės.

Pirmoji šventė skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldiesi.

Lapkričio 1 d. Bažnyčia visada skelbė privaloma švente, Vėlinės kai kur Europoje yra darbo, kai kur — nedarbo diena. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena. Vėlinės minėtina švente (tačiau darbo diena) paskelbtos 1990 m. spalio 23 d.

Pasaulinė veganų diena

Lapkričio 1-oji paskelbta Pasauline veganų diena. 1994 metais Didžiosios Britanijos veganų bendruomenei suėjo 50 metų.

Veganai — žmonės, kurie maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Nuo vegetarų jie skiriasi tuo, kad nevalgo netgi žuvies, kiaušinių, pieno. Jų maisto racioną sudaro vaisiai, uogos, daržovės, grūdai, riešutai, grybai. Tiesa, gydytojai diskutuoja apie tai, ar tokia mityba yra visavertė, jų manymu, veganams vertėtų vartoti įvairių maisto papildų, nors šie teigia, kad tai tikrai nereikalinga.

Tarptautinė kovos su narkomanija diena

1987 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinė asamblėja paskelbė birželio 26-ąją Tarptautinė kovos su narkomanija diena.

Ši diena skirta paskatinti kovą su narkomanija, išlaisvinti visuomenę iš priklausomybės nuo kvaišalų. Kasmet narkotikus vartojančių žmonių amžius vis jaunėja.

Narkotikai — tai cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją (apnuodijimą) ar panašų psichinių funkcijų pokytį. Narkomanija — tai liga, kuri atsiranda dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo.

Šiandien savo vardadienį švenčia Andrius, Emerikas, Floribertas, Milvydė, Žygaudas.

Ši diena istorijoje

1512 metais pirmą kartą Vatikane viešai eksponuoti Mikelandželo kūriniai.

1695 — veiklą pradėjo pirmasis bankas Škotijoje — "The Bank of Scotland".

Šią dieną 1755 metais žemės drebėjimo aukomis Lisabonoje tapo mažiausiai 60 000 gyventojų; stichijos metu buvo sugriauti du trečdaliai miesto.

1894 — mirė Rusijos caras Aleksandras III, šalies monarchu tapo Nikolajus II.

1936 — Benitas Musolinis paskelbė Romos-Berlyno sąjungą.

1945 metais britai pranešė, kad nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.

1979 — gimė lenkų kilmės Lietuvos krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai.

Šią dieną 1993 metais įsigaliojo Mastrichto sutartis, sukūrusi Europos Sąjungą.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Oro uostas

Nuo pirmadienio įsigalios naujas paveiktų šalių sąrašas

(atnaujinta 19:06 2020.10.31)
Tuo tarpu izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų

VILNIUS, spalio 31 — Sputnik. Nuo pirmadienio įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Raudonojoje ir pilkojoje zonose, iš kurių atvykus privaloma izoliacija arba tyrimas dėl COVID-19, atsidūrė dar daugiau Europos šalių ir regionų: Kipras, Estija, Vokietija, Švedija, visi Italijos regionai, Danijos Hovedstadeno (Hovedstaden) ir Šiaurės Jutlandijos (Nordjylland) regionai.

Tuo tarpu izoliacija ir tyrimas nebus privalomi atvykus iš Latvijos, Norvegijos ir Suomijos, taip pat iš Kanarų salų.

Naujausiais duomenimis, nuo pandemijos pradžios Lietuvoje iš viso patvirtinta daugiau kaip 13 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 150 pacientų. Kai kuriose savivaldybėse buvo paskelbtas vietinis karantinas. Pastaruoju metu vyriausybė griežtina saugumo priemones, kad užkirstų kelią infekcijos plitimui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 45,1 milijono infekcijos atvejų, daugiau kaip 1,1 milijono žmonių mirė.

Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
SAM rekomenduoja, jei įmanoma, artimųjų kapus lankyti ne Vėlinių savaitgalio metu
Vaistininkė parodė, kaip lengvai ir greitai vaikui uždėti kaukę
Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių