Dviratininkas

KET siūloma nurodyti konkretų dviratininkų lenkimo atstumą

348
(atnaujinta 18:01 2018.08.18)
Kelių eismo taisyklėse planuojama įtvirtinti pakeitimus, kuriuose vairuotojams bus rekomenduojama lenkti dviratininkus konkrečiu – 1,5 metro atstumu

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Dviratininkams pavojų ir daug streso keliuose keliančios situacijos, kuomet juos lenkiantys automobiliai prašvilpia visai greta, jau netrukus atsispindės ir Kelių eismo taisyklėse (KET), praneša draudimo bendrovės "ERGO" Lietuvoje spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministerija inicijuoja pakeitimus, kuriuose vairuotojams bus rekomenduojama lenkti dviratininkus konkrečiu — 1,5 metro atstumu. Už tokio atstumo įtvirtinimą KET pasisako ir socialinės iniciatyvos "Pusantro metro" sumanytojai.

Gera užsienio šalių patirtis

Šiuo metu galiojančiose KET nurodoma, kad dviratininkai keliuose turi būt lenkiami saugiu atstumu, tačiau patiems vairuotojams paliekama spręsti, koks jis turėtų būti. Dėl skirtingų interpretacijų ir vairuotojų nežinojimo, dviratininkai keliuose dažnai lenkiami vos kelių dešimčių centimetrų atstumu. Tai dviratininkams kelia pavojų būti užkliudytiems juos lenkiančių transporto priemonių ar būti nublokštiems jų sukelto vėjo gūsio.

Pagal naujausią Susisiekimo ministerijos siūlymą, rekomenduojamas dviratininkų lenkimo atstumas turėtų būti ne mažiau kaip vienas metras automobiliui važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir 1,5 metro, kai važiuojama greičiau.

Konkretus pusantro metro dviratininkų lenkimo atstumas jau yra įtvirtintas tokiose valstybėse kaip Portugalija ir Ispanija. Užmiesčio keliuose dviratininkus ne mažesniu kaip 1,5 metro atstumu privalo lenkti ir vairuotojai Prancūzijoje.

Vilkikai lenkia pavyzdingai

Lietuvos olimpinio fondo vadovo, dviračių entuziasto ir triatlonų dalyvio Manto Marcinkevičiaus teigimu, tokios taisyklės galiojimas neabejotinai atsilieps dviratininkų saugumui keliuose.

"Man teko važinėti dviračiu Ispanijos keliais — ten visur aiškiai matomi 1,5 metro atstumo lenkimo ženklai ir vairuotojai jų pavyzdingai laikosi. Pasitaikė vos keletas atvejų, kuomet buvau lenkiamas mažesniu nei privaloma atstumu, tačiau jis buvo vos mažesnis už įtvirtintą taisyklėse. Tuo metu dažnas Lietuvoje dviratininkus lenkia vos 15-30 cm šoniniu atstumu, o minančiajam pedalus tai yra — žaidimas su likimu", — pasakoja Marcinkevičius.

Dviračių entuziasto teigimu, Lietuvos ir užsienio vairuotojų įpročių kelyje skirtumus galima iliustruoti imant pavyzdžius, kaip dviratininkus dažniausiai lenkia vilkikai. Vakarų valstybių numeriais paženklinti vilkikai dviratininkus, anot Marcinkevičiaus, daugeliu atvejų lenkia atsakingai — parodydami posūkio signalą ir išvažiuodami į kitą eismo juostą — taip, kaip ir lenkdami bet kurią kitą transporto priemonę.

"Tuo metu mūsų šalies vilkikų vairuotojams tokio supratingumo dar trūksta ir jie dažnai praskrieja itin arti dešiniąja kelio puse važiuojančių dviratininkų. Taip pat pastebėjau, kad dviratininkus lenkdami vairuotojai tarytum gėdijasi spausti stabdžio pedalą ir įsitikinti, ar iš priešais neatvažiuoja kitas automobilis ir lenkti yra saugu. Maža to, neretai tokiais atvejais jie ne tik padidina greitį, bet ir panaudoja garsinį signalą, kuris išgąsdina ir gali akimirksniu nuversti dviratininką nuo dviračio, sukeliant pavojų sveikatai", — sako Marcinkevičius.

KET keitimo nepakanka

Per mėnesį apie tūkstantį kilometrų numinančio Marcinkevičiaus teigimu, siūlymai keisti taisykles taptų nedidelis, tačiau reikšmingas žingsnis siekiant gerinti saugumo situaciją visiems eismo dalyviams. Tiesa, vien to, anot dviračių entuziasto, nepakanka — būtina gerinti pačių dviračių takų infrastruktūrą bei atskirti specialias dviračių juostas nuo bendro eismo.

"Dėl saugumo situacijos Lietuvos keliuose daugelis profesionaliai ar mėgėjiškai pedalus minančiųjų žmonių netgi vengia važinėti pavieniui ir už gerai žinomų trasų ribų. Jie nenori rizikuoti ir iki suplanuoto dviračių maršruto, kur eismas dažniausiai būna mažesnis bei susirenka bendraminčiai dviratininkai, neretai dviratį atsigabena automobiliu. Ši tendencija liūdina, nes dažnas dviratį juk ir renkasi tam, kad nereikėtų važinėti automobiliu", — pastebi Marcinkevičius.

Diskusijos dėl pokyčių — nuo praėjusių metų

Tuo tarpu draudimo bendrovės "ERGO" Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi, kad diskusijos siekiant keisti pernelyg abstrakčią KET formuluotę dėl dviratininkų lenkimo vyksta ne vienerius metus, tačiau šiemet — įgavo pagreitį.

"Iš esmės visos pusės — tiek dviratininkai, tiek vairuotojai, taip pat Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Kauno savivaldybė palaiko šią idėją bei pripažįsta pakeitimų reikalingumą. 1,5 metro atstumą mūsų užsakymu atliktoje apklausoje kaip optimalų lenkiant dviratininkus įvardina ir 75% automobilių vairuotojų. Dėl to džiugu, kad tikslas keisti Kelių eismo taisykles įgauna pagreitį ir, panašu, kad artimiausiu metu gali virsti realybe. Tikimės, kad jau kitų metų sezoną įsigalios nauja tvarka", — sako Matiukas.

Socialinę iniciatyvą "Pusantro metro" įgyvendina draudimo įmonė "ERGO" Lietuvoje kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Dviračių mokykla, Lietuvos dviratininkų bendrija, žurnalu "Auto Bild Lietuva", Kauno savivaldybe ir "Velomaratono" atstovais.

348
Tegai:
dviratininkai, vairuotojai, Kelių eismo taisyklės (KET), Lietuva
Dar šia tema
Savaitgaliais kelis kartus didėja dviratininkų patirtų traumų skaičius
"Velomaratono 2018" metu Vilniuje vyks eismo organizavimo pokyčiai
Dviračiu aplink Žaliuosius ežerus ir po Valakupius
Dviračiu po Vilniaus centrą ir Neries krantines
Dviračiu po Vilnių. Senamiestis
Policija, archyvinė nuotrauka

Mažeikių rajone nušautas policijos pareigūnas, galimai ginkluotas įtariamasis slapstosi

(atnaujinta 12:34 2020.05.29)
Per susišaudymą sužalota dar viena policijos pareigūnė, policijos generalinis komisaras atšaukė savo planus ir išvyko į įvykio vietą

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Mažeikių rajone įvykio vietoje buvo nušautas Telšių apskrities policijos komisariato 40 metų pareigūnas, praneša Policijos departamentas. Kita pareigūnė sužalota į koją, jos gyvybei pavojus negresia.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla visos policijos bendruomenės vardu reiškia nuoširdžią užuojautą žuvusio pareigūno artimiesiems.

Pranešama, kad tikrindami gautą informaciją apie Mažeikių rajone, Birbiliškės kaime, smurtaujantį vyrą į jo namus atvykusius patrulius įtariamasis pasitiko šūviais.

Įtariamasis (gimęs 1968 metais) galimai pabėgo į šalia esantį mišką, jis gali būti ginkluotas, todėl policija ragina gyventojus pamačius šį asmenį nesiartinti prie jo ir kuo skubiau informuoti policiją.

Įvedamas specialus planas, į įvykio vietą išsiųstos gausios Telšių, Klaipėdos ir Šiaulių apskr. pareigūnų pajėgos, policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS pareigūnai.

Policijos generalinis komisaras taip pat atšaukė savo planus ir išvyko į įvykio vietą.

Klaipėdos jūrų uostas, archyvinė nuotrauka

Pradėtas Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinis tyrimas

(atnaujinta 12:08 2020.05.29)
Tyrimas skirtas įvertinti uosto teritorijoje išsiskiriančių teršalų sklaidą ir įtaką oro kokybei

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Aplinkos apsaugos agentūra, bendradarbiaudama su Klaipėdos universiteto mokslininkais, pradėjo Klaipėdos jūrų uosto taršos kompleksinį tyrimą. 

Apie tai praneša Aplinkos apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. 

Vienas pagrindinių uždavinių — atlikti suspenduotų kietųjų dalelių (SKD) tyrimus šioje teritorijoje ir už jos ribų. Bus naudojamasi pasyvaus kaupimo metodu. Pasirinktose devyniose vietose yra įrengti pasyvieji kaupikliai, kurie rinks ore esančias kietąsias daleles ne trumpiau kaip pusantro mėnesio.

Tyrimo metu bus siekiama nustatyti ant paviršiaus nusėdančių SKD kiekį, sudėtį, nusėdimo intensyvumą. Be to, bus atliekami krovinių sudėties tyrimai. Pakeliamos taršos įtakai įvertinti vakar jau paimta grunto mėginių.

Remiantis meteorologiniais, krovos darbų intensyvumo duomenimis ir paimtų mėginių sudėties parametrais, bus atliekamas teršalų judėjimo krypties vertinimas ir nustatyti galimi taršos šaltiniai.

Per pastaruosius metus Lietuvoje įvyko nemažai su aplinka susijusių incidentų. Anksčiau skandalo centre buvo Lietuvos įmonė "Grigeo Klaipėda", kuri nuotekas leido į Kuršių marias. Bendrovės veiksmai padarė didelę žalą aplinkai.

Be to, Lietuvoje buvo pranešta apie Kuršių nerijos paplūdimių užterštumą parafinu. Šalis paragino Europos aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės komisarą Virginijų Sinkevičių pradėti spręsti Baltijos jūros taršos klausimą.

Taip pat paaiškėjo, kad Klaipėdos uostas septynerius metus nuleidinėjo nuotekas su gyvsidabriu į Kuršių marias. Tuo tarpu leidimas išmesti šią pavojingą medžiagą uostui buvo išduotas tik šių metų pradžioje. Jūrų uostui gali būti skirta bauda. Uosto vadovybė neigia visus kaltinimus.

Dar šia tema
Lietuva gavo penktąjį per visą Klaipėdos terminalo istoriją SGD krovinį iš JAV
Robertas Veitonas

Britanijoje mirė seniausias žmogus planetoje

(atnaujinta 12:48 2020.05.29)
Ilgaamžio brito mirties priežastimi tapo onkologinė liga: jis pabuvo rekordininku mažiau nei mėnesį

VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Seniausias vyras planetoje — Robertas Veitonas (Robert Weighton) — mirė Didžiojoje Britanijoje eidamas 113-uosius metus, praneša leidinys "The Sun".

Anot laikraščio, brito mirties priežastimi tapo onkologinė liga.

Veitonas gimė 1908 metų kovo 29 dieną Jorkšyro grafystėje. Jis turėjo tris vaikus, dešimt anūkų ir 25 proanūkius.

Britas balandžio pradžioje buvo pripažintas seniausiu žmogumi Žemėje: šis titulas atiteko jam mirus japonui Chitetsu Watanabe, kuris mirė vasario 23 dieną, būdamas 112 metų ir 355 dienų amžiaus.

Šiuo metu seniausia pasaulyje yra japonė Kane Tanaka — šių metų sausį jai sukako 117 metų.

Tegai:
Didžioji Britanija, mirtis, ilgaamžis
Temos:
Metų netektys — 2020
Dar šia tema
Kur europiečiai gyvena ilgiausiai