Dviratininkas

KET siūloma nurodyti konkretų dviratininkų lenkimo atstumą

388
(atnaujinta 18:01 2018.08.18)
Kelių eismo taisyklėse planuojama įtvirtinti pakeitimus, kuriuose vairuotojams bus rekomenduojama lenkti dviratininkus konkrečiu – 1,5 metro atstumu

VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Dviratininkams pavojų ir daug streso keliuose keliančios situacijos, kuomet juos lenkiantys automobiliai prašvilpia visai greta, jau netrukus atsispindės ir Kelių eismo taisyklėse (KET), praneša draudimo bendrovės "ERGO" Lietuvoje spaudos tarnyba.

Susisiekimo ministerija inicijuoja pakeitimus, kuriuose vairuotojams bus rekomenduojama lenkti dviratininkus konkrečiu — 1,5 metro atstumu. Už tokio atstumo įtvirtinimą KET pasisako ir socialinės iniciatyvos "Pusantro metro" sumanytojai.

Gera užsienio šalių patirtis

Šiuo metu galiojančiose KET nurodoma, kad dviratininkai keliuose turi būt lenkiami saugiu atstumu, tačiau patiems vairuotojams paliekama spręsti, koks jis turėtų būti. Dėl skirtingų interpretacijų ir vairuotojų nežinojimo, dviratininkai keliuose dažnai lenkiami vos kelių dešimčių centimetrų atstumu. Tai dviratininkams kelia pavojų būti užkliudytiems juos lenkiančių transporto priemonių ar būti nublokštiems jų sukelto vėjo gūsio.

Pagal naujausią Susisiekimo ministerijos siūlymą, rekomenduojamas dviratininkų lenkimo atstumas turėtų būti ne mažiau kaip vienas metras automobiliui važiuojant iki 50 km/val. greičiu ir 1,5 metro, kai važiuojama greičiau.

Konkretus pusantro metro dviratininkų lenkimo atstumas jau yra įtvirtintas tokiose valstybėse kaip Portugalija ir Ispanija. Užmiesčio keliuose dviratininkus ne mažesniu kaip 1,5 metro atstumu privalo lenkti ir vairuotojai Prancūzijoje.

Vilkikai lenkia pavyzdingai

Lietuvos olimpinio fondo vadovo, dviračių entuziasto ir triatlonų dalyvio Manto Marcinkevičiaus teigimu, tokios taisyklės galiojimas neabejotinai atsilieps dviratininkų saugumui keliuose.

"Man teko važinėti dviračiu Ispanijos keliais — ten visur aiškiai matomi 1,5 metro atstumo lenkimo ženklai ir vairuotojai jų pavyzdingai laikosi. Pasitaikė vos keletas atvejų, kuomet buvau lenkiamas mažesniu nei privaloma atstumu, tačiau jis buvo vos mažesnis už įtvirtintą taisyklėse. Tuo metu dažnas Lietuvoje dviratininkus lenkia vos 15-30 cm šoniniu atstumu, o minančiajam pedalus tai yra — žaidimas su likimu", — pasakoja Marcinkevičius.

Dviračių entuziasto teigimu, Lietuvos ir užsienio vairuotojų įpročių kelyje skirtumus galima iliustruoti imant pavyzdžius, kaip dviratininkus dažniausiai lenkia vilkikai. Vakarų valstybių numeriais paženklinti vilkikai dviratininkus, anot Marcinkevičiaus, daugeliu atvejų lenkia atsakingai — parodydami posūkio signalą ir išvažiuodami į kitą eismo juostą — taip, kaip ir lenkdami bet kurią kitą transporto priemonę.

"Tuo metu mūsų šalies vilkikų vairuotojams tokio supratingumo dar trūksta ir jie dažnai praskrieja itin arti dešiniąja kelio puse važiuojančių dviratininkų. Taip pat pastebėjau, kad dviratininkus lenkdami vairuotojai tarytum gėdijasi spausti stabdžio pedalą ir įsitikinti, ar iš priešais neatvažiuoja kitas automobilis ir lenkti yra saugu. Maža to, neretai tokiais atvejais jie ne tik padidina greitį, bet ir panaudoja garsinį signalą, kuris išgąsdina ir gali akimirksniu nuversti dviratininką nuo dviračio, sukeliant pavojų sveikatai", — sako Marcinkevičius.

KET keitimo nepakanka

Per mėnesį apie tūkstantį kilometrų numinančio Marcinkevičiaus teigimu, siūlymai keisti taisykles taptų nedidelis, tačiau reikšmingas žingsnis siekiant gerinti saugumo situaciją visiems eismo dalyviams. Tiesa, vien to, anot dviračių entuziasto, nepakanka — būtina gerinti pačių dviračių takų infrastruktūrą bei atskirti specialias dviračių juostas nuo bendro eismo.

"Dėl saugumo situacijos Lietuvos keliuose daugelis profesionaliai ar mėgėjiškai pedalus minančiųjų žmonių netgi vengia važinėti pavieniui ir už gerai žinomų trasų ribų. Jie nenori rizikuoti ir iki suplanuoto dviračių maršruto, kur eismas dažniausiai būna mažesnis bei susirenka bendraminčiai dviratininkai, neretai dviratį atsigabena automobiliu. Ši tendencija liūdina, nes dažnas dviratį juk ir renkasi tam, kad nereikėtų važinėti automobiliu", — pastebi Marcinkevičius.

Diskusijos dėl pokyčių — nuo praėjusių metų

Tuo tarpu draudimo bendrovės "ERGO" Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi, kad diskusijos siekiant keisti pernelyg abstrakčią KET formuluotę dėl dviratininkų lenkimo vyksta ne vienerius metus, tačiau šiemet — įgavo pagreitį.

"Iš esmės visos pusės — tiek dviratininkai, tiek vairuotojai, taip pat Lietuvos kelių policijos tarnyba ir Kauno savivaldybė palaiko šią idėją bei pripažįsta pakeitimų reikalingumą. 1,5 metro atstumą mūsų užsakymu atliktoje apklausoje kaip optimalų lenkiant dviratininkus įvardina ir 75% automobilių vairuotojų. Dėl to džiugu, kad tikslas keisti Kelių eismo taisykles įgauna pagreitį ir, panašu, kad artimiausiu metu gali virsti realybe. Tikimės, kad jau kitų metų sezoną įsigalios nauja tvarka", — sako Matiukas.

Socialinę iniciatyvą "Pusantro metro" įgyvendina draudimo įmonė "ERGO" Lietuvoje kartu su Lietuvos kelių policijos tarnyba, Dviračių mokykla, Lietuvos dviratininkų bendrija, žurnalu "Auto Bild Lietuva", Kauno savivaldybe ir "Velomaratono" atstovais.

388
Tegai:
dviratininkai, vairuotojai, Kelių eismo taisyklės (KET), Lietuva
Dar šia tema
Savaitgaliais kelis kartus didėja dviratininkų patirtų traumų skaičius
"Velomaratono 2018" metu Vilniuje vyks eismo organizavimo pokyčiai
Dviračiu aplink Žaliuosius ežerus ir po Valakupius
Dviračiu po Vilniaus centrą ir Neries krantines
Dviračiu po Vilnių. Senamiestis
Bikinis, archyvinė nuotrauka

Kokia šiandien diena: liepos 5-osios šventės

(atnaujinta 19:15 2020.07.03)
Liepos pirmasis sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, šiemet taip liepos 5-oji, ir būtent šią dieną prieš daug metu pasaulyje pasirodė pirmaisi bikinis

Liepos 5 yra 186-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (šiemet, keliamaisiais metais — 187-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 179 dienos.

2017 metais Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatyme liepos pirmasis sekmadienis paskelbtas Globėjų diena. Šiemet globėjams skirta visa savaitė — nuo birželio 29 dienos iki liepos 5 dienos.

Šiuo metu Lietuvoje vaikus globoja 3 839 šeimos, ir jose auga 4 936 vaikai.  

Katalikai šią dieną mini Šv. Antaną Mariją Zakarijų (1502–1539). Kunigas, rūpestingos ir turtingos motinos našlės pastangomis mokėsi, studijavo mediciną Paduvoje. Grįžęs ėmė laisvalaikiu mokyti vargšus paauglius tikėjimo. Dirbo negailėdamas savęs ir išsekęs anksti mirė.

Istorijoje ši diena pasižymėjo bikinio atsiradimu. Šią dieną 1946 metais Paryžiuje buvo pristatytas pirmas bikinis.

Liepos 5 dieną vardadienius mini Antanas, Butginas, Mantmilė, Karolina, Filomena.

Tegai:
šventės
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Lietuvos vėliava, archyvinė nuotrauka

Priminimas: Valstybės dieną būtina iškelti Trispalvę

(atnaujinta 20:29 2020.07.04)
Už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė

VILNIUS, liepos 6 — Sputnik. Liepos 6-ąją būtinai reikia iškelti Lietuvos vėliavą prie savo namų.

Svarbu nepamiršti, kad valstybės vėliava turi būti keliama laikantis Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metų gruodžio 24 dienos nutarimas "Dėl Lietuvos Respublikos vėliavos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo". Šiuose norminiuose teisės aktuose yra detaliai reglamentuoti Lietuvos valstybės vėliavos naudojimo principai, nurodytos jos iškėlimo vietos ir progos, pateiktas valstybės švenčių ir kitų įsimintinų dienų sąrašas.

Vadovaujantis minėtu valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo straipsniais, Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės dieną keliama prie, virš ar ant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, pastatų, taip pat gyvenamųjų namų. Atkreiptinas dėmesys, kad laikantis nustatytos tvarkos, Lietuvos valstybės vėliava iškeliama 07:00 valandą ir nuleidžiama 22:00 valandą.

Įsimintina, kad už Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė.

Kur Vilniuje švęsti Liepos 6-ąją? Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiai — 2020 >>

Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų, išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų (per metus pakartotinai padarytas tokio pobūdžio nusižengimas — baudą nuo 12 iki 16 eurų ir baudą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 10 iki 16 eurų (pakartotinai padarytas nusižengimas — baudą nuo 16 iki 30 eurų).

Lietuvos valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, Lietuvos valstybės istorinė vėliava — 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio. Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5. Kai trispalvė iškeliama vertikaliai, heraldinėje dešinėje pusėje turi būti geltona juosta, viduryje — žalia, kairėje — raudona.

Mindaugo karūnavimo diena
© Sputnik /
Mindaugo karūnavimo diena
Tegai:
Valstybės diena, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, vėliava