Atostogos

Specialistų patarimai, kaip užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu

31
(atnaujinta 22:29 2018.08.19)
Išvykus atostogų į užsienį žmonėms norisi ne tik kuo daugiau pamatyti, bet ir pasimėgauti maistu bei egzotiškais patiekalais, o tai neretai pasibaigia virškinamojo trakto ar žarnyno negalavimais

VILNIUS, rugpjūčio 19 — Sputnik. Lietuvos draudikų statistikos duomenimis, kas antram kelionėje susirgusiam apdraustajam žmogui šią vasarą sutriko virškinamojo trakto ar žarnyno veikla, praneša draudimo bendrovės "Gjensidige" spaudos tarnyba.

"Gjensidige" Kelionių ir asmens žalų skyriaus vyresnysis ekspertas Vytautas Endrijaitis teigia, kad vasaros metu pusę jų klientų susirgimų užsienyje sudaro gastroenteritas.

"Statistika rodo, kad Lietuvos žmonės stačia galva neria į atostogų malonumus ir stengiasi save palepinti egzotiškais patiekalais ar vietinės virtuvės maistu. Kelionės metu jie nori paragauti kuo įvairesnio maisto, bet nepagalvoja, kad jų skrandžiui egzotiški valgiai gali netikti, o jo gaminimas — neatitikti higienos sąlygų", — sakė Endrijaitis.

Pasak Endrijaičio, dažniausiai virškinamojo trakto ir žarnyno sutrikimus žmonės pajunta pavalgę gatvės užkandinėse, paragavę jų organizmui neįprastų patiekalų ar nešviežių maisto produktų. Pasitaiko atvejų, kai gyvendami "viskas įskaičiuota" paslaugas siūlančiuose viešbučiuose žmonės praranda saiką ir paprasčiausiai persivalgo ar valgo visiškai nesuderinamus produktus.  

Su kokias produktais elgtis atsargiau

"Gjensidige" atstovo teigimu, žmonės atostogaudami užsienyje dažniau apsinuodija už viešbučio ribų valgyta mėsa ir jūros gėrybėmis.

Rodo sala, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Даничев

"Karštyje šis maistas greit sugenda, o jo laikymo sąlygos kartais kelia abejonių. Taip pat reikėtų paminėti ir kepinius su įdaru, mėsa, žuvimi ar pieno produktais. Įdaras gali pasitaikyti abejotinos kokybės ar vartojimui tiesiog nebetinkamas. Tarp Lietuvos atostogautojų populiariausiose šalyse — Turkijoje, Egipte, Graikijoje — gaminant maistą naudojama daug prieskonių, todėl žmonės gali neįtarti, kad valgo sugedusius ar pasibaigusio galiojimo produktus", — kalbėjo draudikas.

Pasak Endrijaičio, vis dar daroma elementariausia mitybos užsienyje klaida — gėrimus Lietuvos keliautojai atsišaldo neaiškios kokybės ledukais ar geria vandenį iš krano.  

"Netgi valytis dantis ir plauti vaisius reiktų vandeniu, supilstytu į sandariai uždarytą tarą. Paprastai užsienyje butelis vandens kainuoja keliasdešimt centų, tačiau taip galima apsisaugoti nuo itin nemalonių žarnyno negalavimų", — sakė žalų ekspertas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienyje reikėtų vengti ir pieno produktų, kurie karštyje gali greitai sugesti ir sukelti sunkius žarnyno susirgimus.

Draudiko teigimu, egzotiškas maistas — neragautos jūros gėrybės bei žuvis, nematyti vaisiai ir daržovės, nacionalinės virtuvės patiekalai — kelia nemažai rizikos turistų sveikatai.

"Organizmas prie pirmą kartą ragaujamų produktų paprasčiausiai nėra įpratęs, todėl juos ragaujant niekada negalime žinoti, kokia bus virškinamojo trakto ir žarnyno reakcija į egzotišką ar pirmą kartą valgomą maistą", — tvirtino Endrijaitis.

"Neretai gauname užsienio šalių medikų dokumentus, patvirtinančius visos atostogautojų šeimos ar žmonių grupės, sudariusios bendrą draudimo sutartį, tą patį susirgimą vienu metu. Pasitaiko ir nemalonių rekordų, kai viena sutartimi apsidraudusius septynis ar daugiau žmonių kartu pakerta liga. Dažniausiai tai — žarnyno negalavimai. Tokia situacija įvyksta dėl labai aiškios priežasties: bendrakeleiviai drauge valgo toje pačioje vietoje ir renkasi tą patį maistą", — sakė "Gjensidige" atstovas.

Daktaro patarimai atostogautojams, norintiems užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, ūmus apsinuodijimas maistu pasireiškia skrandžio ar žarnyno uždegimu, skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais net ir karščiavimu.

"Apsinuodijimas maistu paprastai trunka 2-3 dienas. Prasidėjus negalavimams patariama laikytis dietos — nevalgyti vaisių, daržovių, pieno produktų. Reikia gerti daug negazuoto vandens arba elektrolitus atstatančio tirpalo. Net jei pykina ir nieko nesinori, rekomenduojama stengtis bent po truputį atsigerti. Nei vėmimo, nei viduriavimo nepatartina stabdyti vaistais", — sakė šeimos gydytojas.

Patarimai atostogautojams:

1. Atidžiai vartokite maistą ir gėrimus, parduodamus gatvės maitinimo įstaigose.

2. Nešaldykite gėrimų ledukais ir negerkite vandens iš čiaupo.

3. Atsakingai rinkitės egzotiškus patiekalus ir nežinomus maisto produktus, kurių niekada nesate ragavę.

4. Stenkitės nepersivalgyti ir nemaišyti nesuderinamų maisto produktų.

5. Palaikykite higieną — reguliariai plaukite rankas, su savimi turėkite drėgnų servetėlių.

6. Į užsienį iš namų nesivežkite greitai gendančio maisto.

7. Jei užsienyje sunegalavo virškinamasis traktas ar žarnynas, nedelskite kreiptis į medikus.

Dabkaus teigimu, geriausia apsinuodijimų prevencija — rankų plovimas, nepersivalgymas, reguliarus valgymo grafikas ir atsakingas požiūris į užsienio kelionėje valgomą maistą.  Taip pat medikas pataria keliaujant turėti aktyvintos anglies ar elektrolitus organizme atstatančių preparatų, nes jei negalavimas nebus sudėtingas, šios priemonės padės išsiversti be kelionės į gydymo įstaigą.

31
Tegai:
apsinuodijimas maistu, kelionės, atostogos, patarimai
Temos:
Medicina ir sveikata (344)
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Vilniaus mobiliajame punkte keičiasi testavimo dėl COVID-19 tvarka

(atnaujinta 15:10 2020.06.02)
Tyrimai bus imami dviem srautais: toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, o kiti — testuojami profilaktiškai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Vilniaus mobiliajame punkte COVID-19 tyrimai dėl COVID-19 bus imami dviem atskirais srautais, praneša miesto savivaldybė. 

Gėlės ir žvakė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Nuo antradienio mobiliajame punkte V. Gerulaičio g. 1 tyrimai dėl COVID-19 bus atliekami dviem srautais — toliau tikslingai bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui užsikrėtus bendrabučio gyventojui ir kt., o kiti — testuojami profilaktiškai.

Ši naujovė atsirado Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus, kad profilaktinis testavimas dėl koronaviruso bus atliekamas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius, t. y. įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. 

Gerulaičio g. 1 mobiliajame punkte atvykusius automobiliais pasitiks punkto apsauga ir savanoriai, kurie skirstys srautą ir nurodys ką toliau daryti. Bus aptarnaujama dviem griežtai paskirstytais srautais pagal labai konkretų tikslų laiko grafiką kas 3 minutes. 

"Visi ėminiai bus paimami kas 3 minutes, todėl itin svarbu į mobilų punktą atvykti griežtai tik paskirtu registracijos laiku, kad nesusidarytų nereikalingi kamščiai ir suplanuoti tyrimai vyktų sklandžiai", — rašoma pranešime. 

Mobiliajame punkte dirbs keturios pamainos nuo 6:30 val. iki 21:12 val. Planuojama, kad per dieną Vilniaus mobiliajame punkte dėl koronaviruso galės pasitikrinti 560 žmonių.

Vykstant į mobilųjį punktą, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei telefoną su gauta registracijos žinute. Po ėminio paėmimo žmogus turi grįžti į namus ir laukti šio nemokamo tyrimo atsakymo trumpąja žinute arba telefoniniu skambučiu.

Profilaktiškai galės tirtis Vilniaus mieste dirbantys socialiniai darbuotojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai, vaistinių ir prekybos vietų darbuotojai ir kitų valstybinių institucijų darbuotojai. 

Profilaktiniams tyrimams registruojamasi telefonu 1808.

Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų prevencinių tyrimų, įstaigų vadovai kreipiasi į Sveikatos apsaugos skyrių, jeigu neturi galimybių tyrimus atlikti įstaigoje. Socialinės globos įstaigų vadovai dėl prevencinių darbuotojų tyrimo kreipiasi į Socialinių paslaugų skyrių.

Naujausiais duomenimis, šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė. Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. 

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
COVID-19, Vilnius
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šešiose savivaldybėse artimiausiu metu bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu

(atnaujinta 16:00 2020.06.02)
Siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisoms, kuriomis numatoma patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo atvejus ir nustatyti šių išmokų mokėjimo pabaigą. 

Galutinai dėl naujų nuostatų Seimas apsispręs birželio 4 dieną.

Pagal svarstomus pakeitimus, dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga — išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą nebebūtų mokamos, kai nebelieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.

Naujomis nuostatomis siekiama pagelbėti tėvams ar globėjams, kurie negavo ligos išmokos nedarbingumo metu per karantiną, nes iki karantino pradžios vaiką vedė į vadinamuosius "neregistruotus darželius". Tokie darželiai nėra registruoti kaip švietimo teikėjai Švietimo ir mokslo institucijų registre, paslaugos juose teikiamos dirbant pagal individualią veiklą.

Pataisomis siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), nepriklausomai, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ar pagal kokią programą vaikas yra ugdomas.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taip pat siūloma atsisakyti sąlygų, kad senelis ar senelė gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems darbdavys nepaskelbė prastovos. Tuomet vienas iš senelių galėtų gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių.

Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą karantino metu siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių. Ją gali gauti ligos socialiniu draudimu apdrausti vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai, seneliai.

Tarp svarstomų teisės akto pakeitimų — siūlymas nustatyti, kad ligos išmoka susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas, liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

Ligos išmoką po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimui siūloma mokėti ne ilgiau negu 5 kalendorines dienas, išskyrus pirmiau minėtą atvejį, kai ši išmoka mokama susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas.

Siekiant apsaugoti asmenis, kuriems ligos išmoka mokama tik tam tikrą laikotarpį per metus, nustatyti, kad karantino laikotarpiu visiems ligos išmokų gavėjams, gaunantiems ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, įstatyme nustatytas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus skaičiavimas ligos išmokų mokėjimo trukmei nustatyti, nebūtų taikomas. 

Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Konservatorius stebisi, ar tikrai Nausėda jau parodė paramą "valstiečiams"
Veidmainystės socialiniuose tinkluose. Lietuvos politikų transformacijos Facebook
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje