Nyderlandų kariai Lietuvoje

Nyderlandų kariai atlieka pratybas Lietuvoje

35
(atnaujinta 14:45 2018.08.21)
Nyderlandai siunčia karius į Lietuvą nuo 2017 metų tarnauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės sudėtyje

VILNIUS, rugpjūčio 21 — Sputnik. Po keletą savaičių trukusio pasiruošimo naujos rotacijos Nyderlandų kariai, dalyvaujantys NATO priešakinių  pajėgų bataliono kovinėje grupėje, vykdė savo pirmąsias karines pratybas Lietuvos teritorijoje, praneša Lietuvos kariuomenė.

Kaip rašoma pranešime, vietovė ir oro sąlygos Lietuvoje šiek tiek skiriasi nuo Nyderlandų ar Vokietijos, kur įprastai jie treniruojasi. Tankus miškas, siauri ir klampūs keliai bei greitai besikeičiančios oro sąlygos buvo papildomi iššūkiai kariams vykdant užduotis.

Pratybas Nyderlandų kontingentas pradėjo nuo treniruočių būrio lygmenyje, o jas baigė integruodamas kovinius ir kovinės paramos vienetus. Pėstininkai, inžinieriai, paramos ugnimi grupė ir medikai apjungė veiksmus vykdydami vado įsakymus ir siekdami mokymo tikslų.

Nyderlandai siunčia karius į Lietuvą nuo 2017 metų tarnauti NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės sudėtyje. Pagrindinė karių dalis yra iš 43-iosios mechanizuotosios brigados, dislokuotos šiaurinėje Nyderlandų dalyje. Be to, Nyderlandų kariai  tarnauja ir Vilniuje veikiančiame NATO Pajėgų integravimo vienete.  Taip pat Nyderlandai savo karius ir naikintuvus dislokuoja NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. 

Nuo 2017 metų pradžios Rukloje atgrasymo ir gynybos tikslais Lietuvoje dislokuotai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei vadovauja ir didžiausią karių dalį jai skiria Vokietija.  

Be Vokietijos ir Nyderlandų šiuo metu  NATO kovinės grupėje  personalą su technika ir ginkluote  taip pat  yra  skyrusios Belgija, Čekija, Islandija, Norvegija, rugpjūčio pabaigoje misiją kovinėje grupėje baigia Prancūzijos kontingentas.  Artimiausiu metu karius vėl skirs Liuksemburgas. Vienete tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių. 

Tarptautinė kovinė grupė šiandien yra integruota į Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados "Geležinis Vilkas" sudėtį ir nuolat dalyvauja kolektyvinės gynybos mokymuose ir pratybose.

Sprendimą dislokuoti NATO priešakines pajėgas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje NATO šalių vadovai priėmė 2016 metų liepą.

Учения нидерландских военных в Литве
Nyderlandų kariai atlieka pratybas Lietuvoje
35
Dar šia tema
Kazlų Rūdos poligone treniruosis oro atakos kontrolieriai
Lietuvos kariai grįžta namo po pratybų JAV
Miškas, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija: atliktas miškų sanitarinės būklės patikrinimas

(atnaujinta 14:18 2020.08.13)
Pažymima, kad privačiuose miškuose atlikta 477 objektų stebėsena. 81 atveju buvo nustatyti medžių kenkėjų židiniai — miško savininkai, naudotojai ar valdytojai apie tai informuoti raštu

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Valstybinė miškų tarnyba liepos mėnesį atliko miškų sanitarinės būklės patikrinimą, praneša Aplinkos ministerija.

Pažymima, kad privačiuose miškuose atlikta 477 objektų stebėsena. 81 atveju buvo nustatyti medžių kenkėjų židiniai — miško savininkai, naudotojai ar valdytojai apie tai informuoti raštu.

Dėl kitų 16 atvejų pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl Miško sanitarinės apsaugos reikalavimų pažeidimų.

"VĮ Valstybinių miškų urėdijoje buvo atlikta 3 objektų (girininkijų) stebėsena. 2 atvejais nurodyta prievolė vykdyti Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punktų reikalavimus", —  teigiama pranešime.

Tuo pačiu pažymima, kad medžių džiūvimo priežastys nustatytos 3 atvejais valstybiniuose miškuose, 2 atvejais — privačiuose miškuose.

Pranešama, kad miško savininkams, naudotojams, valdytojams pateiktos rekomendacijos dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 ir 30 punkto reikalavimų vykdymo.

Tegai:
patikrinimas, miškas, Aplinkos ministerija
Dar šia tema
Internete paskelbtas vaizdo įrašas apie Amazonėje siautėjusius gaisrus
Baltarusijoje baigėsi ketvirtoji protesto diena
Kompiuteris

NVSC paragino keliaujančius anketas pildyti elektroniniu būdu

(atnaujinta 17:26 2020.08.13)
NVSC priminė, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba registruotis elektroniniu būdu NVSC interneto svetainėje

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Nuo pirmadienio įsigaliojus prievolei, kai kiekvienas oro ar jūrų transportu į Lietuvą grįžtantis ar į ją atvykstantis keliautojas privalo pateikti savo asmens duomenis, užpildydamas anketą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai ragina žmones tą padaryti elektroniniu būdu NVSC.

Pasak NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Ginretos Megelinskienės, kol kas tik nedidelė dalis keliautojų užpildo anketas elektroniniu būdu. Per vakar dieną Vilniaus oro uoste surinkta daugiau nei 500 popierinių anketų, kurių duomenis specialistams dar reikia suvesti į informacinę sistemą.

"Tenka apgailestauti, kad žmonės pirmenybę teikia popierinėms anketoms. Tai labai apsunkina ir prailgina procesą, gaištamas ne tik specialistų, bet ir pačių keliautojų laikas. Tad labai raginame žmones naudotis galimybe užpildyti šią formą elektroniniu būdu. Tą, pavyzdžiui, galima padaryti dar prieš kelionę, laukiant lėktuvo oro uoste", — sakė ji. 

NVSC priminė, kad visi į Lietuvą oro ar jūrų transportu atvykstantys žmonės turi užpildyti popierines anketas arba registruotis elektroniniu būdu NVSC interneto svetainėje.  

Anketoje žmonės turi nurodyti vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, lankytas šalis, kontaktinius duomenis, taip pat skrydžio numerį, sėdėjimo vietą lėktuve ar kelte.

14-kos dienų saviizoliacija nuo atvykimo į Lietuvą dienos privaloma visiems, atvykusiems iš paveiktų teritorijų, bei užsieniečiams, atvykusiems iš trečiųjų šalių.

Tegai:
koronavirusas, keliautojai, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija pirmoji pasaulyje užregistravo vakciną nuo koronaviruso
Per parą Lietuvoje nustatytas 21 COVID-19 atvejis
Lietuvos Prezidentūra, archyvinė nuotrauka

Lietuva grasina Minskui "kitais veiksmais", jei planas bus ignoruojamas

(atnaujinta 17:37 2020.08.13)
Taip pat Lietuvos vadovo patarėja pažymėjo, kad kai bus sudarytos tam tikros sąlygos, Nausėda yra pasirengusi "asmeniniam pokalbiu"

VILNIUS, rugpjūčio 13 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę užmegzti tiesioginius ryšius su Baltarusijos valdžia, siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties respublikoje. Apie tai Lietuvos žiniasklaidai pranešė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

"Prezidentas Nausėda neatmeta tiesioginio ryšio galimybės, jei tam bus tam tikros sąlygos", — cituoja ją TASS.

Kaip pažymėjo patarėja, taip pat veikia kontaktai diplomatiniais kanalais. Jos nuomone, kontaktai per ambasadą, diplomatiniai kontaktai yra įprasta nusistovėjusi praktika, kuri paprastai veikia gerai. Tačiau prireikus galimi ir tiesioginiai kontaktai, pabrėžė Skaisgirytė.

Vėliau pareigūnė sakė, kad Vilnius laukia oficialaus Minsko atsakymo į Lietuvos planą išspręsti krizę. Pats Nausėda tai sakė per susitikimą su Baltarusijos nevyriausybinių organizacijų atstovais.

"Reakcijos norime kuo greičiau, ypač kalbant apie deeskalaciją — tai, kad būtų nustoti mušti žmonės gatvėse", — cituoja ją agentūra.

Anot patarėjos, jei Baltarusijos valdžia nereaguos, Lietuva "imsis kitų veiksmų ir priemonių".

Skaisgirytė pareiškė, kad Baltijos politikų pasiūlymai Minskui buvo perduoti "diplomatiniais kanalais". Anot jos, Baltarusijos rinkimų rezultatų pripažinimas "būtų netinkamas žingsnis", nes jie buvo "nedemokratiški, neskaidrūs ir nėra laisvi".

Prieš dieną Nausėda kreipėsi į Baltarusijos vadovybę su prašymu imtis skubių priemonių situacijai išspręsti.

Lietuvos prezidentas pristatė trijų punktų planą: konfliktų deeskalavimas, visų sulaikytų protestuotojų paleidimas ir valdžios bei piliečių dialogas.

Planą parėmė Latvijos ir Lenkijos vadovai Egils Levits ir Andrzejus Duda.

Sekmadienį Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Remiantis preliminariais CRK paskelbtais rezultatais, dabartinis valstybės vadovas Aleksandras Lukašenka pelnė 80,08 proc., Svetlana Tichanovskaja — antroje vietoje su 10,09 proc. Šiandien CRK pranešė, kad Minske praėjusiuose prezidento rinkimuose 64,49% rinkėjų atidavė balsus už dabartinį valstybės vadovą Aleksandrą Lukašenką, 14,92% — už jo konkurentę Svetlaną Tichanovskają

Po preliminarių rezultatų paskelbimo sekmadienio vakarą respublikoje prasidėjo protesto akcijos, kurios tęsėsi ir šiomis dienomis.

Tegai:
protestai, Baltarusija, Lietuva
Temos:
Baltarusijos prezidento rinkimai ir įvykiai po jų
Dar šia tema
Putinas su Makronu aptarė situaciją Baltarusijoje
Ginkluoti žmonės užblokavo "Yandex" biurą Minske
Prisiminė apie žodžio laisvę. Žiniasklaida Lietuvoje kreipėsi į kolegas Baltarusijoje