Popiežius Pranciškus, archyvinė nuotrauka

Lietuviai ruošiasi popiežiaus vizitui: greit prasidės bilietų rezervacija

71
(atnaujinta 10:48 2018.08.24)
Jau nuo kitos savaitės pradedama grupinių bilietų rezervacija į traukinius Vilnius-Kaunas-Vilnius, važiuosiančius rugsėjo 21-23 dienomis

VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Grupinių bilietų rezervacija į traukinius Vilnius-Kaunas-Vilnius, važiuosiančius popiežiaus vizito metu, pradedama nuo rugpjūčio 27 dienos, o prekyba bilietais prasidės rugpjūčio 30 dieną, praneša "Lietuvos geležinkelių" spaudos tarnyba.

Iki rugsėjo 9 dienos bus parduodami tik grupiniai bilietai, o nuo rugsėjo 10 dienos bilietus įsigyti galės ir pavieniai asmenys. Maršrutu Vilnius-Kaunas-Vilnius kursuos dviaukščiai traukiniai, juose yra sėdimų ir stovimų vietų. Bilietai į šiuos traukinius – be vietų numeracijos, tad kelionės metu sėdėti norintys keleiviai į traukinius turėtų atvykti kiek anksčiau.

Dėl grupinių bilietų pardavimo per parapijas bus galima kreiptis į "Lietuvos geležinkelius" jau nuo pirmadienio, o pavienius bilietus nuo rugsėjo 10 dienos bus galima įsigyti įprastais būdais – internetu www.traukiniobilietas.lt arba kasose. Pabrėžiama, kad bilietais reikėtų pasirūpinti kuo anksčiau, nes į visus reisus bus parduodami tik išankstiniai bilietai, tad traukinio išvykimo dieną bilietų įsigyti nebepavyks.

"Susitikimas su popiežiumi Pranciškumi – svarbi, istorinė akimirka. Stengiamės, kad žmonės į šiuos susitikimus galėtų vykti saugiai ir patogiai, tad vizito savaitgalį maršrutu Vilnius-Kaunas ir atgal važiuos didžiausio sąstato traukiniai, bus ir papildomų reisų", — sako "Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus pavaduotojas, Keleivių vežimo direkcijos direktorius Linas Baužys.

Planuojama, kad vizito metu maršrutu Vilnius-Kaunas ir atgal bus pervežta daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Traukiniais į laikinąją sostinę ir atgal važiuos ir tūkstantis savanorių, kuriuos, įvertinę vizito svarbą Lietuvai ir jos žmonėms, "Lietuvos geležinkeliai" įsipareigoja vežti nemokamai.

kalinys, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Куденко

Rekordiniam vežimui "Lietuvos geležinkeliai" išnaudos visus turimus riedmenis, tinkamus šiems reisams – vizito savaitgalį į Kauną ir atgal kursuos daugiau nei 60 traukinių.

Rugsėjo 22 dieną vyks popiežiaus susitikimas su jaunimu Vilniuje, rugsėjo 23 dieną – šv. Mišios Kauno Santakoje. Vilniuje popiežių bus galima sutikti S. Daukanto aikštėje, prie Aušros Vartų, kelyje nuo Aušros Vartų į Katedros aikštę, kur vyks Jaunimo susitikimas, o po jo – kelyje į Apaštalinę nunciatūrą.

Sekmadienį po šv. Mišių Kauno Santakos parke popiežius keliaus papamobiliu į Kauno arkikatedrą. Vakarop Vilniuje žmonės sutikti Šventąjį Tėvą kviečiami į Lukiškių aikštę ir į kelią nuo Lukiškių aikštės iki nunciatūros.

71
Temos:
Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą 2018 metų rugsėjį (31)
Dar šia tema
Rugsėjį popiežius Pranciškus apsilankys Lietuvoje
Startavo Vilniaus "G taško" reklama: dar pristatė tris vaizdo klipus
Popiežiaus vizito metu maršrutu Vilnius-Kaunas bus pervežta 20 tūkst žmonių
"Nulinis šou": Vakarai neužstos Lietuvos komikų, kaip kad užstojo "Pussy Riot"
Nemuna, archyvinė nuotrauka

Mažeika pakomentavo Minsko atsakymą į notą dėl nugaišusių žuvų prie Gardino

(atnaujinta 19:20 2020.07.04)
Lietuvos ir Baltarusijos valdžios aiškinasi birželio mėnesį Nemane įvykusios masinių upių faunos atstovų žūties priežastis

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika pakomentavo Baltarusijos gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atsakymą po masinės žuvų žūties Nemane netoli Gardino.

Lietuvos ministerijos vadovas komentarą paskelbė savo Facebook puslapyje.

Pasak Mažeikos, kolegos iš Baltarusijos "greitai atsakė" į notą. Atsakyme patikinta, kad priežastys susijusios su oro sląygomis (karštis, liūtys, žaibai). Taip pat buvo pastebėta, kad padėtis dabar stabilizavosi, o pagal jų pateiktus duomenis deguonies kiekis yra net šiek tiek viršija normą.

Pasak Lietuvos ministerijos vadovo, karštas oras tikrai galėjo būti deguonies trūkumo priežastimi.  Tačiau liūtys ar žaibai — vargu.

"Kaip vargu, ar labai moksliškai pagrįstas būtų baltarusių naudotas metodas situacijai stabilizuoti — chlorkalkės. Yra šaltinių, kurie teigia, kad chorkalkių naudojimas galėtų padidinti deguonies kiekį, bet labiau įtikinantis mūsų ekspertų skeptiškas požiūris dėl šių medžiagų naudojimo: jos tinkamesnės kaip dezinfekcinė priemonė - nors kai kurie junginiai neklasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai ir aplinkoje greitai suyra (išgaruoja), tačiau  yra nemenkas dirgiklis odai ir gleivinėms", — pažymėjo Mažeika.

Birželio antroje pusėje žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad Nemane, netoli Gardino, žuvo daugybė žuvų ir kitų upių faunos atstovų. Gardino regiono gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos komiteto specialistai teigė, kad situacija susidarė dėl oro sąlygų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nedelsiant buvo paragintas dalyvauti tyrime dėl to, kas įvyko, o Seime pareikalavo kompensacijos iš Baltarusijos, jei būtų nustatyta, kad Lietuvos gamta patyrė nuostolių.

Pirmieji Nemuno vandens mėginių rezultatai parodė, kad deguonies koncentracija vandenyje yra žemiau ribinių verčių, bet virš kritinių verčių, o tai svarbu žuvų išgyvenimui. Vandens temperatūra mėginių ėmimo metu buvo gana aukšta — apie 20–21 laipsnį.

Tuo pat metu Lietuva taip pat atliko vandens tyrimus Nemane Alytaus ir Druskininkų apylinkėse. Mėginiuose nebuvo sunkiųjų metalų, lakiųjų organinių junginių, policiklinių aromatinių angliavandenilių, ftalatų, chlorfenolių, polichlorintųjų bifenilų arba jų praktiškai nebuvo.

Ekotoksiškumo tyrimai taip pat parodė, kad Nemano vanduo Lietuvos teritorijoje yra nekenksmingas vandens organizmams.

Tegai:
žuvys, Nemunas, Baltarusija, Lietuva
Dar šia tema
Paskelbtas vaizdo įrašas iš masinio žuvų gaišimo vietos Nemune
Lietuvoje planuojama atnaujinti laivybą Nemunu iki Baltarusijos
Į Nemuną tekėjusios nuotekos sustabdytos
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai