Katė, archyvinė nuotrauka

VMVT primena, kodėl reikia augintinius skiepyti nuo pasiutligės

54
(atnaujinta 13:20 2018.08.31)
VMVT ragina nepamiršti, kad pasiutligė mirtina tiek žmogui, tiek gyvūnui liga

VILNIUS, rugpjūčio 31 — Sputnik. Pasiutligės grėsmė visuomet išlieka, ypač įvertinus statistiką apie kiekvienais metais augintinių sukandžiotus ar apdraskytus žmones,  pabrėžia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai. Apie pasiutligės grėsmę ir vakcinavimą papasakojo VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja-valstybine veterinarijos inspektorė Kristina Stakytė.

Kodėl gyvūnus augintinius vis dar reikia skiepyti nuo pasiutligės?

Skiepyti reikia, jei rūpinatės savo augintinio ir savo sveikata. Įvertinkite riziką: ar gyvūnas tikrai nepabėgs, neturės kontaktų su kitais laukiniais ir naminiais gyvūnais, ar nesužalos kito gyvūno ar žmogaus.

Lietuvoje kasdien bent keletas žmonių kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl gyvūnų augintinių sukeltų traumų, įdrėskimų ar įkandimų. Dažnai tai būna savas gyvūnas. Jei gyvūnas nevakcinuotas nuo pasiutligės arba asmuo neturi informacijos apie gyvūno būklę, žmogui skiriamas skiepų nuo pasiutligės kursas. Paprastai skiepų nuo pasiutligės profilaktikos kursą sudaro penkios vakcinos dozės: 0, 3, 7, 14, 28 dieną nuo įkandimo ar sužalojimo.

Turėtumėte paskiepyti gyvūną augintinį ir jei ketinate su juo keliauti. Keliaujant su gyvūnu tarp Europos Sąjungos valstybių reikalingas gyvūno augintinio pasas, gyvūnas turi būti čipuotas ir vakcinuotas nuo pasiutligės, vakcinavimo data negali būti ankstesnė nei čipavimo data. Vykstant į kitas valstybes, gali prireikti ir veterinarijos sertifikato, į kurį įrašomi vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys.

Ar būtina skiepyti kasmet? Gal užtenka gyvūną paskiepyti vieną kartą?

Skiepijimo periodiškumas nustatomas pagal vakcinos gamintojo instrukcijas. Yra vakcinų, kurių gamintojai po atliktų išsamių tyrimų garantuoja, kad imunitetas išsilaiko ilgiau, pvz., 3 metus.

Verta prisiminti, kad gyvūnas laikomas vakcinuotu praėjus 21 dienai po pirminio vakcinavimo ir jei toliau per gyvenimą vakcinuojamas reguliariai pagal vakcinos gamintojo instrukcijas.

Ar galimos neigiamos reakcijos po skiepijimo?

Nepalanki reakcija po vakcinavimo — injekcijos vietoje atsirandantis trumpalaikis apčiuopiamas tinimas. Lietuvoje kasmet nuo pasiutligės paskiepijama daugiau kaip 100 000 šunų bei 34 000 kačių, tačiau pranešimų, kad vakcinavus gyvūną vakcina nuo pasiutligės pasireiškė neigiamų reiškinių, nėra gauta.

Kam reikalingas pasiutligės antikūnų titro nustatymas?

Tyrimas nustatant pasiutligės antikūnų titrą reikalingas siekiant įsitikinti, ar susidarė pakankamas imunitetas nuo pasiutligės. Laikoma, kad pakankamas imunitetas yra 0,50 TV/mL (tarptautiniai vienetai mililitre).

Šis tyrimas reikalingas keliaujant į valstybes, kuriose pasiutligės rizika yra didelė, ir ketinant grįžti į Europos Sąjungą, arba įvežant į Europos Sąjungą gyvūnus augintinius iš tokių valstybių (pvz., Ukrainos).

Lietuvoje ši liga nepasireiškia, tai kodėl reikia vakcinuoti?

Lietuvoje pasiutligė paskutinį kartą buvo nustatyta 2015 metais pasienyje su Baltarusija. Tai buvo susiję atvejai: pasiutligė nustatyta lapei ir usūriniam šuniui, kurie turėjo kontaktų su nevakcinuotais šunimis. Prieš tai 2014 metais pasiutligė nustatyta šuniui Varėnos rajone.

Palyginimui prieš 10 metų, t. y. 2008 metais, nustatyti 69 teigiami pasiutligės atvejai: 47 tarp laukinių gyvūnų ir 22 tarp naminių.

Vykdant laukinių gyvūnų vakcinavimą nuo pasiutligės ir vakcinuojant naminius gyvūnus pavyko pasiekti, kad Lietuvoje pasiutligės atvejų nenustatoma, tačiau šios ligos patekimo rizika išlieka, nes laukinėje faunoje pasiutligė vis dar registruojama kaimyninėje Lenkijoje, o Baltarusijoje nustatoma ir tarp laukinių, ir tarp ūkinių gyvūnų ir tarp augintinių.

54
Tegai:
augintiniai, vakcinacija, pasiutligė
Dar šia tema
Atsinaujinančios stotys tampa draugiškos augintiniams
Kaip pasirūpinti augintiniais per didelius karščius
Pasiutligės atvejų pernai Lietuvoje nebuvo nustatyta
Beveik 2,5 tūkst Lietuvos gyventojų nukentėjo nuo laukinių ir naminių gyvūnų
Teisėsaugos simboliai

Nausėda atleido pareigų teisėjo vardą pažeminusį teisėją

(atnaujinta 18:02 2020.10.21)
Pasak prezidento, nepaprastai svarbu, kad visuomenė galėtų pasitikėti teisėjais ir visa teismų sistema

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo atleidžia Raimundą Jurgaitį iš Šiaulių apygardos teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, rašoma Prezidentūros pranešime.

"Nepaprastai svarbu, kad visuomenė galėtų pasitikėti teisėjais ir visa teismų sistema. Todėl teisėjo darbas yra nesuderinamas su veiksmais, kurie žemina teisėjo vardą ir griauna šį pasitikėjimą", – sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, teisėjams keliami aukščiausi etikos standartai, o teismų bendruomenė turi veikti išvien aktyviai saugodama savo profesijos garbę ir prestižą.

Sprendimas kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisėjo  Jurgaičio atleidimo buvo priimtas gavus informacijos, kad teisėjas, spręsdamas konkrečias bylas, įsitraukė į neformalų bendravimą dėl konkrečių bylų aplinkybių su tų bylų baigtimi suinteresuotais asmenimis. Toks elgesys nedera su teisėjo profesijai keliamais reikalavimais.

Tegai:
teisėjai, prezidentas
Miškas, archyvinė nuotrauka

Policijos pareigūnai miške pasiklydusio vyro ieškojo ilgiau nei parą

(atnaujinta 17:33 2020.10.21)
Paieškai buvo pasitelktos Joniškio, Akmenės, Telšių ir Šiaulių policijos pareigūnų pajėgos, dirbo ir kinologai su šunimis

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Pasiklydusio miške vyro pareigūnai ieškojo ilgiau nei parą, apie tai savo Facebook paskyroje pranešė Šiaulių apskrities policija.

Spalio 19-ąją buvo gautas pranešimas, kad Akmenės rajone, Karpėnų miške, dingo 42-ejų metų vyras. Jis į mišką atvyko atlikti kirtimo darbų, tačiau atsiskyrė nuo savo kolegų ir pasiklydo.

Paieškai buvo pasitelktos Joniškio, Akmenės, Telšių ir Šiaulių policijos pareigūnų pajėgos, dirbo ir kinologai su šunimis. Pagal gautas vyriškio mobilaus ryšio telefono buvimo koordinates buvo tikrintas visas miškas, tačiau tą dieną vyro surasti nepavyko.

Ilgai ieškotas paklydėlis rastas spalio 20-osios popietę tame pačiame miške.

Tegai:
miškas, policija
Dar šia tema
Vilniaus rajone policijos pareigūnai paleido šūvius į nestojusį automobilį
Klaipėdoje sulaikyti trys įtariamieji, mėginę padegti svetimą turtą
Šalčininkų rajone nežinomi asmenys pateko į namus, apsimetę policininkais
NATO laivai Klaipėdoje, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kol ES nerimauja dėl Minsko, JAV permes karius arčiau Rusijos

(atnaujinta 18:03 2020.10.21)
Bet kokiu atveju, tai yra Vašingtono provokacija, kurią jie daro susiklosčius jiems labai palankiai politinei situacijai, sako karo ekspertas Ivanas Konovalovas

VILNIUS, spalio 21 — Sputnik. Jungtinės Valstijos svarsto galimybę išlaikyti mechanizuotos brigados buvimą šalia Rusijos Federacijos sienų ne rotacijos principu, bet nuolat, sakė JAV gynybos sekretorius Markas Esperis. Tai 2-oji kavalerijos brigada.

Pokalbyje su Sputnik Lietuva karo ekspertas, Strateginės konjunktūros centro direktorius Ivanas Konovalovas pažymėjo, kad JAV naudojasi patogiu momentu, kai Europa tylės.

"Dabar jiems patogiausia perskirstyti savo karius arčiau Rusijos ir Baltarusijos sienų, kol Europoje kilęs sąmyšis dėl to, kas vyksta Baltarusijoje. Apskritai, tai yra nerimą kelianti situacija, bet kodėl tada nutylėti, kai amerikiečiai vis tiek padidins savo buvimą palei buvusias tarybines. Jie tiesiog naudojasi šiuo momentu. Tai labai naudinga šioje politinėje situacijoje. Pavojaus laipsnis yra tas, kad tai bet kokiu atveju yra provokuojantys veiksmai", — sakė ekspertas.

Liepos mėnesį pranešta apie dalies amerikiečių kariuomenės išvedimą iš Vokietijos ir dislokavimą kitose Europos šalyse. Pentagonas minėjo diskusijas apie šių dalinių dislokavimą toliau į rytus, arčiau Rusijos sienų.

NATO nuolat didina karinį kontingentą šalia Rusijos sienų. Baltijos šalys aktyviai sudaro didelio masto gynybos sutartis su JAV, paaiškindamos tai "Rusijos grėsme", nors Maskva ne kartą neigė šiuos kaltinimus.

NATO Europoje: plėtros istorija
© Sputnik
NATO Europoje: plėtros istorija
Tegai:
Rusija, JAV
Dar šia tema
Rusijos generalinis štabas skundėsi dėl uždarų NATO ir JAV karinių pratybų pobūdžio
Konservatoriai reikalauja, kad vyriausybė sudarytų sąlygas JAV karių buvimui Lietuvoje
"Pastatė prieš faktą": kaip Europa mokės už JAV karines bazes
"Jie patys to nesitikėjo": kas darosi JAV kariniam jūrų laivynui