VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Metų pabaigoje gali šoktelėti daržovių, duonos ir mėsos produktų kainos, o kitų metų pradžioje — šildymo, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas.

Specialistas pažymėjo, jog nors infliacija šalyje sulėtėjo, tačiau nemalonų siurprizą gali pateikti gamtos "išdaigos". Dėl kaitros šiemet tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų Europos šalių buvo prastas grūdinių augalų derlius. Tai sudaro prielaidas brangti grūdams ir duonos produktams. Jeigu brangs šios prekės, dėl didesnių pašarų kainų gali pakilti ir mėsos produktų kainos. Pasak Morkūno, toks pat kaip grūdinių augalų derliaus scenarijus galimas ir kalbant apie daržovių kainas.

Dėl didėjančios gamtinių dujų paklausos Azijoje ir Europoje ir kitų veiksnių pakilo šių dujų importo kainos, todėl nuo kitų metų pradžios dujos gali brangti. Be to, šiais metais kietasis kuras yra vidutiniškai 20 procentų brangesnis nei pernai, todėl tai, specialisto teigimu, kartu su brangesnėmis gamtinėmis dujomis galimai prisidės prie šildymo kainų padidėjimo vartotojams.

Banko specialialisto vertinimu, paslaugų kainos šalyje kyla nuosekliai. Šiemet pastebimas šiek tiek lėtesnį paslaugų kainų didėjimą nei pernai, tačiau tam didžiausią įtaką turi trumpalaikiai veiksniai. Pavyzdžiui, keleivių vežimo oro transportu paslaugos pastaruoju metu yra kur kas pigesnės nei buvo pernai, tačiau kitų paslaugų kainų augimas ir toliau yra tolygus.

"Tokią paslaugų kainų kitimo tendenciją lemia sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis. Tikėtina, kad paslaugų kainos ir toliau turėtų augti panašiu tempu, kadangi įtampa darbo rinkoje kol kas neblėsta", — pažymo Morkūnas.

Pasak specialisto, šiemet maždaug penktadaliu nei praėjusią vasarą brangesnis dyzelinis kuras ir apie 15 procentų brangesnis benzinas. To priežastis — išliekusi įtampa tarp JAV ir Irano, kuri buvo vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių šiemet šoktelėjo pasaulinės naftos žaliavų kainos.

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas Saulius Čaplinskas pasiūlė įvesti "COVID-19 pasą". Apie tai jis parašė savo Facebook paskyroje.

© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Čaplinskas nesutinka su NVSC teiginiu, kad Lietuvoje nedaug besimptomių atvejų

Specialistas papasakojo, kad Estija svarsto COVID-19 "imuninių pasų" diegimo idėją, nes turistai, ketinantys skristi į Kiprą birželio mėnesį, privalės pateikti pažymą apie neigiamą koronaviruso tyrimo rezultatą, kuris buvo atliktas sertifikuotoje laboratorijoje ne anksčiau kaip 72 val. prieš skrydį. Anot jo, Lietuvoje yra keli startuoliai siūlantys elektroninių "imuninių pasų" igyvendinimo techninius sprendimus.

"Manyčiau, kad nereiktų laukti Estų patirties rezultatų ar PSO rekomendacijų, o tikslinga bendradarbiauti su Estais arba sukurti savo produktą. Tik siūlyčiau NE „imuninio paso“, o „COVID-19 paso“ (sertifikato) įdėją, kuri apimtų ne tik serologinių tyrimų, bet ir PGR ar antigeno tyrimų duomenis ir, žinoma, informaciją apie skiepus, kai jie bus prieinami", — parašė Čaplinskas.

Lietuvoje, naujausiais duomenimis, daugiau nei 1630 koronaviruso atvejų. Mirė 63 žmonės, o 1138 pacientai pasveiko. Iki gegužės 31 dienos respublikoje galioja karantino režimas, tačiau respublikos valdžia neatmeta galimybės jį pratęsti.

Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau kaip 5,3 milijono ligos atvejų, daugiau nei 342 tūkst. žmonių mirė.

© Sputnik /

Koronaviruso veikimo laikas įvairiomis sąlygomis