VILNIUS, rugsėjo 11 — Sputnik. Metų pabaigoje gali šoktelėti daržovių, duonos ir mėsos produktų kainos, o kitų metų pradžioje — šildymo, praneša Lietuvos banko spaudos tarnyba.

Prognozėmis pasidalijo Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Paulius Morkūnas.

Specialistas pažymėjo, jog nors infliacija šalyje sulėtėjo, tačiau nemalonų siurprizą gali pateikti gamtos "išdaigos". Dėl kaitros šiemet tiek Lietuvoje, tiek ir daugelyje kitų Europos šalių buvo prastas grūdinių augalų derlius. Tai sudaro prielaidas brangti grūdams ir duonos produktams. Jeigu brangs šios prekės, dėl didesnių pašarų kainų gali pakilti ir mėsos produktų kainos. Pasak Morkūno, toks pat kaip grūdinių augalų derliaus scenarijus galimas ir kalbant apie daržovių kainas.

Dėl didėjančios gamtinių dujų paklausos Azijoje ir Europoje ir kitų veiksnių pakilo šių dujų importo kainos, todėl nuo kitų metų pradžios dujos gali brangti. Be to, šiais metais kietasis kuras yra vidutiniškai 20 procentų brangesnis nei pernai, todėl tai, specialisto teigimu, kartu su brangesnėmis gamtinėmis dujomis galimai prisidės prie šildymo kainų padidėjimo vartotojams.

Banko specialialisto vertinimu, paslaugų kainos šalyje kyla nuosekliai. Šiemet pastebimas šiek tiek lėtesnį paslaugų kainų didėjimą nei pernai, tačiau tam didžiausią įtaką turi trumpalaikiai veiksniai. Pavyzdžiui, keleivių vežimo oro transportu paslaugos pastaruoju metu yra kur kas pigesnės nei buvo pernai, tačiau kitų paslaugų kainų augimas ir toliau yra tolygus.

"Tokią paslaugų kainų kitimo tendenciją lemia sparčiai kylantis vidutinis darbo užmokestis. Tikėtina, kad paslaugų kainos ir toliau turėtų augti panašiu tempu, kadangi įtampa darbo rinkoje kol kas neblėsta", — pažymo Morkūnas.

Pasak specialisto, šiemet maždaug penktadaliu nei praėjusią vasarą brangesnis dyzelinis kuras ir apie 15 procentų brangesnis benzinas. To priežastis — išliekusi įtampa tarp JAV ir Irano, kuri buvo vienas svarbiausių veiksnių, dėl kurių šiemet šoktelėjo pasaulinės naftos žaliavų kainos.

Gegužės 6-oji yra 126-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 239 dienos.

Šiandien saulė teka: 05:32, leidžiasi 21:00, dienos ilgumas: 15.28 val.

Vardadienį švenčia Judita, Minvydas, Eidmantė, Liucijus, Benedikta, Benė.

Tarptautinė diena be dietų 

Šią dieną visame pasaulyje skatinama atkreipti visuomenės, ypač jaunimo, dėmesį į psichologines problemas dėl svorio. Jaunimas neretai klaidingai tiki, kad tik liesas žmogus gali būti laimingas. Dėl šios priežasties dažniausiai paauglės serga nervine anoreksija, t.y., badauja, nes bijo sustorėti. Net 5-20 proc. sergančiųjų anoreksija miršta nuo išsekimo.

Kiekvienas turi mylėti save tokį, koks yra. Be abejo, reikia rūpintis savo kūnu – valgyti sveiką, vitaminingą maistą, sportuoti. Tačiau nuolatinės dietos – tikrai ne išeitis.

Lietuvos istorijoje

1387 metais Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės.

1761 metais gimė Stanislovas Bonifacas Jundzilas, kunigas, gamtininkas, filosofijos mokslų daktaras. Mirė 1847 m.

1886 metais gimė prozininkas, publicistas Jonas Vireliūnas (Svyrūnėlis). Mirė 1920 m.

1922 metais gimė rašytojas Jonas Mikelinskas. Jo kūryba 2002 metais buvo įvertinta nacionaline kultūros ir meno premija.

Pasaulio istorijoje

1757 metais Prūsijos karalius Frydrichas II sumušė Romos kariuomenę prie Prahos.

1856 metais gimė Robertas Edvardas Pyris, JAV keliautojas, Arkties tyrinėtojas. Mirė 1920 m.

1882 metais JAV dešimčiai metų uždraudė imigraciją iš Kinijos.

1937 metais sprogus vokiečių dirižabliui "Hindenburg", žuvo visi 36 juo skridę keleiviai.

1941 metais Josifas Stalinas tapo TSRS premjeru.

1976 metais per žemės drebėjimą šiaurės rytų Italijoje žuvo 973 žmonės, daugiau bei 100 tūkst. gyventojų liko be pastogės.

1994 metais Anglijos karalienė Elžbieta II ir Prancūzijos prezidentas Fransua Miteranas iškilmingai atidarė Lamanšo tunelį.

1995 metais 54 valstybių vadovai dalyvavo mišiose Šv. Paulo katedroje Londone, pažymint II pasaulinio karo pabaigos Europoje 50-ąsias metines.

1997 metais Zaire per nuožmius mūšius tarp sukilėlių ir kariuomenės dalinių žuvo maždaug 200 civilių gyventojų ir 100 vyriausybės karių.

1999 metais pirmą kartą per tris pastaruosius šimtmečius įvyko Škotijos parlamento rinkimai.