Studntai

Lietuvoje 9% žmonių neturi vidurinio išsilavinimo

19
(atnaujinta 18:07 2018.09.11)
Ir 7 procentai žmonių, kurių tėvai neturi vidurinio išsilavinimo, taip pat jo neįgijo

VILNIUS, rugsėjo 11 – Sputnik. 9 procentų 25–64 metų žmonių Lietuvoje neturi vidurinio išsilavinimo, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) kasmetinė apžvalga "Education at a Glance" ("Žvilgsnis į švietimą").

Lietuvoje 93 procentų 25–64 metų žmonių, kurių tėvai neturi vidurinio išsilavinimo, yra įgiję aukštesnį išsilavinimą nei jų tėvai. Tai yra didžiausias išsilavinimo lygio tarp kartų poslinkis, palyginti su EBPO šalimis.

Kaip nurodoma apžvalgoje, aukštojo išsilavinimo Lietuvoje dažniau siekia moterys – apie 70 procentų. Tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusios 25-64 metų moterys uždirba 25 proc. mažiau negu to paties išsimokslinimo vyrai.

Lietuvoje suaugusiųjų, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, skaičius yra vienas mažiausių lyginant su EBPO šalimis, o įgyto išsilavinimo atotrūkis tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių žmonių yra vienas didžiausių Europoje.

Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje profesinis mokymas vis dar mažai populiarus. Profesinį išsilavinimą kartu su viduriniu įgyja tik 13 proc. Lietuvos mokinių, kai Europos šalyse – 36 proc.

EBPO švietimo ataskaitoje išskiriama, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, pedagogų amžius didėja. Beveik pusė pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų Lietuvoje yra per 50 metų amžiaus, kai EBPO šalyse tokio amžiaus mokytojų yra 35 proc.

Nors Lietuvos mokytojų atlyginimai yra mažesni negu kitose EBPO šalyse, tačiau  jie yra panašūs į kitų aukštąjį išsilavinimą turinčių suaugusiųjų Lietuvoje.

EBPO ataskaitoje teigiama, kad Lietuva atsilieka nuo EBPO vidurkio pagal skiriamas lėšas bendrojo ugdymo ir profesinėms mokykloms: Lietuva skiria 2,4 proc. BVP, EBPO šalių vidurkis – 3,5 proc. Tačiau Lietuvos aukštasis mokslas gauna didesnę BVP dalį (1,5 proc.) negu vidutiniškai kitose Europos šalyse (1,3 proc.) ir atitinka EBPO vidurkį.

19