Vienas euro centas ir litai

Buvęs Lietuvos prezidentas pasiūlė surengti referendumą dėl lito sugrąžinimo

76
(atnaujinta 10:08 2018.09.12)
Buvęs respublikos prezidentas vertina nacionalinės valiutos sugrąžinimą reikšmingesniu klausimu nei "politizuotą" dvigubos pilietybės įvedimą. Be to, Pakso manymu, litas, priešingai nei euras, padės sustabdyti kainų kilimą

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Buvęs Lietuvos prezidentas, Europos Parlamento narys Rolandas Paksas pasiūlė surengti referendumą dėl lito sugrąžinimo. Apie tai jis parašė savo oficialiame tinklalapyje.

Lietuvos pasai
© Sputnik / Констанция Ждановская

"Tautos referendumui jokiu būdu negali būti keliamas dvigubos pilietybės įteisinimo klausimas, kuris dirbtinai yra susietas su nacionalinės pilietybės išsaugojimu emigracijoje, o iš tiesų gali tapti "Trojos" arkliu galutiniam mūsų tautinės tapatybės sunaikinimui. <…> Manyčiau, kur kas prasmingiau būtų surengti Tautos referendumą dėl nacionalinės valiutos lito sugrąžinimo", — parašė Paksas.

Buvusio prezidento manymu, tai būtų geriausias būdas palikti neperskaičiuotas prekių ir paslaugų kainas, kurių dydžiai visiškai sutaptų su dabartiniais, o "tariamiems ekonomistams, tvirtinusiems, jog Lietuvoje įvedus eurą niekas nepabrangs, išsivaduoti iš melo tikrovės".

Paksas pareiškė, kad kitų šalių dvigubos pilietybės praktika negali būti mechaniškai "implantuota" Lietuvoje dėl daugybės egzistuojančių istorinių, kultūrinių ir politinių visuomenės raidos skirtumų.

Buvęs prezidentas taip pat pažymėjo, jog nacionalinės pilietybės reikšmės klausimas dabartyje yra nepaprastai reikšmingas nacionalinės valstybės išlaikymui, todėl nacionaliniams interesams priešiškai nusiteikusios valdančiosios ir privilegijuotos grupės bando jį "atakuoti" dvigubos pilietybės įteisinimo bei brutalaus piliečių teisių supriešinimo kategorijomis.

"Pilietybė tapo be galo politizuotu klausimu, kuris skaldo visuomenę ir iš anksto suponuoja galimybę manipuliuoti būsimais sprendimo rezultatais", — mano buvęs prezidentas.

Anksčiau Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Konstitucijos pakeitimai dėl dvigubos pilietybės įvedimo Lietuvoje yra įmanomi tik referendumo būdu. Siūloma jį surengti kartu su prezidento rinkimais 2019 metų gegužės mėnesį.

Seimas pritarė pakeitimams, kurie supaprastintų referendumo surengimo procedūrą, bet Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė juos atmetė, teigdama, kad jie prieštarauja Konstitucijai.

Dažniausiai lietuviai išvyksta į Didžiąją Britaniją. Tik praėjusiais metais ten emigravo 22 tūkstančiai žmonių. Lietuvos valdžia yra susirūpinusi, kad po Britanijos pasitraukimo iš ES piliečiai atsisakys savo pilietybės Britanijos naudai.

Tuo metu viešosios nuomonės apklausos, kuri buvo atlikta bendrovės "Spinter Research" liepą Užsienio reikalų ministerijos prašymu, duomenimis, 71 procentas respondentų sutinka, kad Konstitucija turėtų būti iš dalies pakeista ir kad joje būtina nustatyti, kad Lietuvos pilietis, gavęs antrą pilietybę, nepraras Lietuvos pilietybės. Paskutiniam pasiūlymui pritarė 33 procentai žmonių.

76
Tegai:
litai, dviguba pilietybė, referendumas, Rolandas Paksas, Lietuva
Dar šia tema
Paksas vėl taps partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininku
Abramovičius Lietuvoje: ką darė Rusijos oligarchas savo protėvių tėvynėje
Grybauskaitė vetavo Referendumo įstatymo pataisas
Seimas sumažino reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės
Kaunas, archyvinė nuotrauka

Kaune planuojama statayti didžiausią infekcinių ligų ligoninę Baltijos šalyse

(atnaujinta 14:16 2021.04.13)
Ligoninėje numatoma įrengti apie 100 palatų, kuriose ligoniai bus izoliuoti vienas nuo kito, statybos darbų vertė sieks apie 24 mln. eurų

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Šalia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų iškils nauja infekcinių ligų ligoninė, praneša portalas SA.lt

Moderniame šešių aukštų su rūsiu pastate planuojama įrengti skubios pagalbos, ambulatorinį, diagnostikos, stacionaro, intensyvios terapijos skyrius, operacines bei izoliatorius su tiesioginiu patekimu iš lauko ir vidaus. Taip pat infekcinės ligoninės pastate bus įrengta trečio biosaugos lygio mokslinė virusų laboratorija. 

Tam, kad būtų užtikrinta skubi pagalba pandemijos laikotarpiu tokiems atvejams, kai prireikia neatidėliotinos medicininės pagalbos, reikalinga organų transplantacija, ant pastato stogo numatoma įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę. 

Planuojama, kad infekcinių ligų ligoninės pastatas užims beveik 17 tūkst. kv. m. ploto. Jame numatoma įrengti apie 100 palatų, kuriose ligoniai bus izoliuoti vienas nuo kito.

Pastato statybos darbų vertė gali siekti apie 24 mln. eurų. Šiuo metu vyksta techninio projekto rengimo ir derinimo darbai, kurie numatomi baigti šį rudenį. 

Kauno klinikų užsakymu infekcinių ligų ligoninės projektą įgyvendins projektavimo paslaugų konkursą laimėjusi UAB „Maspro“. 

Pasak UAB "Maspro“ projektų vadovo Aurimo Dališanskio, naujos infekcinės ligoninės išplanavimas neleis užkratui plisti patalpų viduje. 

"Pandemija parodė, kad esamos ligoninės nėra pritaikytos dideliems infekcinių ligonių srautams, virusų suvaldymui. Daugelis ligoninių tapo COVID-19 viruso židiniais. Projektuojant naują Kauno klinikų infekcinių ligų ligoninę pasitelkti inovatyvūs sprendimai, kurie užtikrins maksimalią galimą pacientų ir personalo apsaugą“, – sakė Aurimas Dališanskis.  

Pasak Dališanskio, infekcijų suvaldymui patalpose bus pasitelkiama šliuzinė oro vėdinimo ir kondicionavimo sistema, kuri ypatinga tuo, kad tambūre, prie švarių patalpų yra viršslėgis, kuris išpučia mikrodaleles ir neleidžia joms patekti į švarias patalpas. Taip pat pastate numatyta įrengti bekontaktį durų atidarymą, specialią įrangą vidinei komunikacijai tarp personalo ir izoliatorių.

Planuojama, kad tai bus didžiausia infekcinių ligų ligoninė Baltijos šalyse.

Tegai:
Baltijos šalys, Kaunas
Dar šia tema
Vilniaus klinikinėje ligoninėje liko 8 laisvos "kovidiniams" pacientams skirtos lovos
Lietuvoje vienerių metų vaikas buvo paguldytas į ligoninę dėl galvos traumos
Šiemet nuo gripo ligoninėse nesigydė nė vienas šalies gyventojas
Ugniagesys, archyvinė nuotrauka

Klaipėdos rajone ugniagesiai ištraukė mergaitę iš kanalizacijos vamzdžio

(atnaujinta 13:34 2021.04.13)
PAGD duomenimis, šiais metais automobilių avarijose ir buityje ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 7 vaikus

VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Pirmadienį Klaipėdos rajone ugniagesiai ištraukė mergaitę iš kanalizacijos vamzdžio, pranešė Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo Facebook paskyroje.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos ugniagesiai aukštalipiai ir Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiai gelbėtojai gavo prenšimą jog Kretingalės seniūnijoje esančiame Bruzdeilyno kaime, naujai suformuotame žemės sklype 2,5 metų mergaitė įkrito į inžinerinių tinklų vamzdį.

"Šeima su dviem mažamečiais vaikais buvo atvažiavusi tvarkyti sklypo. Mergaitė vaikštinėdama lauke nepastebėjo kanalizacijos vamzdžio, kuris buvo lygus su žeme, ir įkrito. Laimei, jame tuo metu nebuvo vandens. Atvykę ugniagesiai vaiko negalėjo pasiekti rankomis, nes mergaitė buvo įstrigusi 50 centimetrų skersmens vamzdyje maždaug 2 metrų gylyje. Tada jie užkabino gaisrinių žarnų laikiklį už kapišono ir ją iškėlė. Visa gelbėjimo operacija užtruko apie 2 minutes", — sakė Klaipėdos PGV Pajėgų valdymo skyriaus vyresnysis specialistas Mindaugas Lengvinas, buvęs nelaimės vietoje.

Kaip pabžrėiama, išgelbėta mergaitė buvo perduota greitosios pagalbos medikams ir išvežta į gydymo įstaigą.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet autoavarijose ir buityje ugniagesiai išgelbėjo 7 vaikus. Pernai įvairių įvykių metu išgelbėti 27 vaikai.

Tegai:
ugniagesiai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas
Dar šia tema
Ugniagesiai įspėjo, jog už žolės deginimą gyventojams gresia baudos iki 300 eurų
Lietuvos ugniagesiai parodė, kaip tinkamai gelbėtis gaisro metu
VRM: nuo COVID-19 paskiepyta beveik 30 procentų pareigūnų
Kompresorių stotis Russkaja, archyvinė nuotrauka

Rusija ir JAV skirsto Europos rinką: kas užpildys dujų saugyklas

(atnaujinta 12:30 2021.04.13)
Šalta ir užsitęsusi žiema nusiaubė Europos dujų saugyklas. Liko tik trečdalis atsargų

VILNIUS, balandžio 12 — RIA Novosti. Amerikiečiai nusprendė tuo pasinaudoti ir pasiūlė daug suskystintų dujų. Tačiau koronaviruso krizė neleis Europai ieškoti brangių užjūrio energijos išteklių. Teks įsigyti rusiškų žaliavų. Kiek "Gazprom" ir Rusijos valstybės biudžetas uždirbs eksportuodamas į tolimus užsienius, aiškinosi RIA Novosti autorė Irina Badmajeva.

Neįprastos šalnos Europai

Rudenį ir žiemą europiečiai sunaudojo daugiau nei 65 milijardus kubinių metrų dujų — tai dešimties metų maksimumas. Apie tai pranešė "Gazprom" su nuoroda į "GasInfrastructureEurope". Ankstesnis pikas buvo 2018 metais, kai vasario - kovo mėnesiais ciklonas su neįprastomis šalnomis ir sniegu padengė Europa.

Orai pasižymėjo ir šį šildymo sezoną. Sausio mėnesį "Gazprom" teko skubiai didinti tiekimą užšalusiai Europai. Į Vokietiją išsiuntė 32,4 proc. daugiau nei įprastai, į Prancūziją ž 77,3 proc., į Nyderlandus — 21,2 proc. ir į Italiją — 100 proc.

Be to, padidėjo eksportas į Aziją, kur taip pat kilo šaltas oras. Todėl rinkoje atsirado trūkumas, išprovokavęs neatidėliotinų kainų kilimą — už kurias prekės, vertybiniai popieriai ar valiuta parduodami nedelsiant.

Pavyzdžiui, Azijoje buvo momentas, kai kotiruotės viršijo tūkstantį dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Kai kurie sandoriai buvo sudaryti po 1400. Europoje kainos peržengė 300 dolerių ribą. Taip yra nepaisant to, kad konservatyvus 2021 metų "Gazprom" biudžetas apima 170.

Dėl to Rusijos eksportas į ne NVS šalis padidėjo iki 19,5 mlrd. kubinių metrų. Tai beveik 46 procentais daugiau nei metais anksčiau.

Vasaris taip pat nedžiugino orais. Tris dienas iš eilės šį mėnesį Europos saugyklos suteikė maksimalų — daugiau nei milijardą kubinių metrų per dieną.

Iki kovo 25 dienos, pasibaigus šaltajam sezonui, vidutinis Senojo pasaulio požeminių saugyklų užimtumas sumažėjo iki 29 proc. Visų pirma, Vokietijoje ir Austrijoje — 26, Nyderlanduose — 23, Prancūzijoje — 17.

Kad kitą žiemą neužšaltų, europiečiams reikia išpumpuoti 57,3 proc. (beveik 24 mlrd. kubinių metrų) daugiau nei pernai, skaičiavo "Gazprom". Tai palyginama su bendru eksportu į Prancūziją ir Nyderlandus 2020 metais. Pradėta saugyklų užpildymo kampanija žada būti viena didžiausių nuo 2011 metų.

Alternatyvos Rusijos dujoms

Vietinių žaliavų dalis Europos dujų rinkoje 2020 metais sudarė apie 33 proc., sakė Jelena Burmistrova, "Gazprom Export" generalinė direktorė. Anot jos, "nuo trečiojo ketvirčio eksporto apimtys pasiekė, o kai kuriais atvejais viršijo ikikrizinius rodiklius". Visi įsipareigojimai importuotojams buvo įvykdyti. Metų pabaigoje sutarčių kainos pasirodė esančios mažesnės nei neatidėliotinos kainos Europos centruose. Tai dar labiau paskatino tiekimą.

Be Rusijos, mėlynas kuras į ES patenka iš Norvegijos, Kataro, Alžyro, JAV ir Nigerijos. Pagrindiniai vartotojai yra Vokietija, Didžioji Britanija ir Italija. Be to, vokiečiai ir britai rusiškas dujas gauna per "Nord Stream". Kitų variantų nėra. Žinoma, galima pereiti prie suskystintų gamtinių dujų (SGD), tačiau jos yra brangesnės. Be to, tam reikalingi specialūs terminalai, kurių, pavyzdžiui, Vokietija neturi. SGD ten pristatomos per Belgiją ir Nyderlandus.

Yra terminalų Italijoje ir Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir ten jie neskuba atsisakyti dujotiekio dujų. Todėl pagrindiniai Rusijos energijos išteklių pirkėjai nepalaiko JAV kovos su "Nord Stream-2". Be to, Vokietija pasiūlė amerikiečiams finansuoti terminalų statybą, kad gautų jų SGD, jei tik jie atstuotų nuo "Nord Stream-2". Praėjusią vasarą Berlynas buvo pasirengęs tam skirti milijardą eurų. Tačiau Vašingtone laikosi savo pozicijos.

Nors Rusijos projektas turi pakankamai priešininkų ES: Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kroatijoje. Tai yra tranzito šalys, iš jų jie uždirba nemažai pinigų.

Beje, Varšuva jau paskelbė apie savo ketinimą apsieiti be rusiškų dujų nuo 2022 metų. Lenkai tikisi "Baltic Pipe", kuris bus pastatytas iki Norvegijos šelfo Šiaurės jūroje. Likusi dalis — užjūrio SGD.

Amerikiečiai, žinoma, mielai užpildytų Europos saugyklas — ypač dabar, kai paklausos bumas Azijoje nuslūgo. Kovo mėnesį Senasis pasaulis iš jų nusipirko 11 milijardų kubinių metrų — dvigubai daugiau nei sausio ir vasario mėnesiais. JAV tiekė 30 procentų tiekimo Vakarų Europai. Be to, jūrose ir vandenynuose dabar yra 70 amerikiečių SGD tanklaivių.

Kas užpildys Europos saugyklas

Tačiau krizė dar nepraėjo, o SGD vis tiek yra brangesnė nei dujotiekio dujos. Be to, "Gazprom", skirtingai nei konkurentai, gali greitai padidinti gamybą ir kasdienes atsargas. Bendrovė turi savo požemines saugyklas Europoje.

Vakarų Europos kryptis yra prioritetinė, nes vis dar kyla abejonių dėl "Nord Stream" atsipirkimo, pažymi Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto docentas Aleksandras Timofejevas. "Šalta ir užsitęsusi žiema užtikrino gerą paklausą. Ji gali augti greičiau nei sandėliavimo patalpų užimtumas, o tai savo ruožtu lems kritimą", — sakė šaltinis.

Pasak "VYGONConsulting", nepriklausomo Rusijos kuro ir energetikos komplekso plėtros konsultanto, šiais metais "Gazprom" gali padidinti dujų eksportą į NVS nepriklausančias šalis iki 210 milijardų kubinių metrų. Tai yra 17 procentų daugiau nei 2020 metais, ir beveik penkiais su puse daugiau nei "ikiCOVID" 2019 metais.

Pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį "Gazprom" eksportas padidėjo 30,7 proc. "Be to, anksčiau tiekėjas į biudžetą įtraukė 170 dolerių už tūkstantį kubinių metrų kainą. Bet tada planai buvo patikslinti. Dabar laikosi vidutinių metinių 200 dolerių. Faktas yra tas, kad ilgalaikės sutartys daugiausia susijusios su Europos spot-kainomis. Be to, pakilo naftos kainos, nuo kurių priklauso dujų kainos. Todėl "Gazprom" visiškai įmanoma įtikinti vartotojus savo planų pagrįstumu", — sako Markas Gojchmanas, informacijos ir analitinio centro "TeleTrade" vyriausiasis ekonomistas.

Beje, dujos ir toliau brango net pasibaigus šildymo sezonui. Dabar Olandijos centre TTF ("Title Transfer Facility Natural Gas Price Index") spot-kainos — 252 dolerių už tūkstantį kubinių metrų, tai yra maksimalus dydis nuo 2018 metų.

Dėl šių metų "Gazprom" pajamos iš pristatymų į ne NVS šalis padidės 1,7 karto, iki 42 mlrd. dolerių, praneša "VYGON Consulting". Ir tai labai naudinga Rusijos valstybės biudžetui.

Tegai:
JAV, SGD, Rusija, Europa, ES, dujos