Talinas, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: vidurinioji klasė Lietuvos ir Estijos gyventojų nuomone

28
(atnaujinta 13:45 2018.09.12)
Estai sąvoką "vidurinioji klasė" supranta kitaip nei lietuviai – jiems mažiau rūpi nuosavas būstas, estai linkę dažniau atostogauti užsienyje ir leisti sau pramogauti

VILNIUS, rugsėjo 12 – Sputnik. Lietuvos gyventojai mano, kad save viduriniajai visuomenės klasei priskiriantis žmogus turėtų gauti bent 1069 eurų mėnesinį atlyginimą, estai nurodė, kad ši suma turėtų siekti ne mažiau 1450 Eur, atskleidė "Swedbank" Finansų instituto Lietuvoje ir Estijoje atliktos gyventojų apklausos.

"Įsivaizduojamų lietuvio ir esto viduriniosios klasės atstovų atlyginimų skirtumas yra suprantamas – vidutinis atlyginimas mūsų šalyse irgi skiriasi daugiau nei 40 procentų. Tačiau net atmetus atlyginimų skirtumus, estai viduriniąją klasę supranta kitaip nei lietuviai", – teigia "Swedbank" Finansų instituto Lietuvoje vadovė Jūratė Cvilikienė.

Lietuviams svarbus nuosavas būstas

Nuosavo būsto, nesvarbu, ar įsigyto su paskola, ar savomis lėšomis, turėjimas visose Baltijos šalyse siejamas su viduriniąja klase, ypač Lietuvoje.

Tyrimo duomenimis, net 75 proc. lietuvių mano, kad nuosavo būsto turėjimas geriausiai charakterizuoja viduriniosios klasės atstovą.

Pasak J. Cvilikienės, lietuviai tradiciškai vertina nuosavus namus ir siekia juos turėti, o investavimas į nekilnojamą turtą lietuvių dažnai nurodomos kaip labiausiai tinkantis būdas įdarbinti laisvas lėšas.

Savo ruožtu, tik 56 proc. estų mano, jog būstas yra pagrindinis šios klasės atributas.

Ar yra lėšų pramogoms?

Estams vidurinioji klasė dažniau siejasi su galimybė pramogauti, įsigyti apynaujį automobilį, leisti laiką restoranuose ar atsipalaiduoti SPA centruose.

O lietuviai gerokai dažniau akcentavo galimybe patenkinti visus šeimos poreikius. Šią galimybę įvardijo beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų Lietuvoje, kai tuo tarpu estų − tik 11 proc.

Kaip pažymi "Swedbank" ekspertė, lyginant lietuvių ir estų finansinę padėtį, svarstyklės krypsta estų pusėn − jiems jau nebėra taip sudėtinga atsiskaityti už būtinąsias paslaugas ar išsiversti be skolų.

"Deja, dažnai lietuvių šeimai tai vis dar yra iššūkis, ypač šaltuoju metų sezonu, kai išauga komunalinių paslaugų įmokos. Kita vertus, valstybė labai konkrečiai prisideda prie to, kad estai galėtų labiau atsipalaiduoti: išmokos už vaikus lenkia ir latviškas, ir lietuviškas, šalies sostinėje Taline viešasis transportas yra nemokamas", – sako  Cvilikienė.

Atostogos užsienyje

Atostogos svečioje šalyje yra taip pat yra vienas dažniausių viduriniajai klasei priskiriamų atributų. Remiantis tyrimo duomenimis, 28 proc. lietuvių mano, kad vidurinioji klasė gali sau leisti atostogauti užsienyje bent kartą metuose, 11 proc. sako, kad išvykti atostogauti ji turėtų du kartus per metus.

Tuo tarpu Estijoje viduriniajai klasei priskiriami gyventojai užsienyje atostogauti gali dukart metuose – taip mano 36 proc. estų.

Pasak J. Cvilikienės, čia vėl atsiremiame į aukštesnį estų pragyvenimo lygį, dėl kurio jiems atostogauti dažniau yra savaime suprantamas dalykas.

Tyrimą  Lietuvoje "Swedbank" Finansų instituto užsakymu šių metų sausio mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Spinter tyrimai". Jame dalyvavo 1004 18-75 metų gyventojų. 1089 15-74 metų gyventojų apklausą Estijoje šių metų liepos mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė "Kantar Emor".

28
Dar šia tema
"Sodra": per pusmetį ženkliai sumažėjo uždirbančiųjų mažiau nei MMA
Karantinas Vilniuje, archyvinė nuotrauka

Vilniaus mobiliajame punkte keičiasi testavimo dėl COVID-19 tvarka

(atnaujinta 15:10 2020.06.02)
Tyrimai bus imami dviem srautais: toliau bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, o kiti — testuojami profilaktiškai

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Vilniaus mobiliajame punkte COVID-19 tyrimai dėl COVID-19 bus imami dviem atskirais srautais, praneša miesto savivaldybė. 

Gėlės ir žvakė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Nuo antradienio mobiliajame punkte V. Gerulaičio g. 1 tyrimai dėl COVID-19 bus atliekami dviem srautais — toliau tikslingai bus tiriami simptomus jaučiantieji, taip pat į ligonines planine tvarka guldomi pacientai bei užfiksavus infekcijos židinius, pavyzdžiui užsikrėtus bendrabučio gyventojui ir kt., o kiti — testuojami profilaktiškai.

Ši naujovė atsirado Sveikatos apsaugos ministerijai nusprendus, kad profilaktinis testavimas dėl koronaviruso bus atliekamas atsižvelgus į savivaldybės epidemiologinius rodiklius, t. y. įvertinus riziką konkrečioje savivaldybėje. 

Gerulaičio g. 1 mobiliajame punkte atvykusius automobiliais pasitiks punkto apsauga ir savanoriai, kurie skirstys srautą ir nurodys ką toliau daryti. Bus aptarnaujama dviem griežtai paskirstytais srautais pagal labai konkretų tikslų laiko grafiką kas 3 minutes. 

"Visi ėminiai bus paimami kas 3 minutes, todėl itin svarbu į mobilų punktą atvykti griežtai tik paskirtu registracijos laiku, kad nesusidarytų nereikalingi kamščiai ir suplanuoti tyrimai vyktų sklandžiai", — rašoma pranešime. 

Mobiliajame punkte dirbs keturios pamainos nuo 6:30 val. iki 21:12 val. Planuojama, kad per dieną Vilniaus mobiliajame punkte dėl koronaviruso galės pasitikrinti 560 žmonių.

Vykstant į mobilųjį punktą, būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei telefoną su gauta registracijos žinute. Po ėminio paėmimo žmogus turi grįžti į namus ir laukti šio nemokamo tyrimo atsakymo trumpąja žinute arba telefoniniu skambučiu.

Profilaktiškai galės tirtis Vilniaus mieste dirbantys socialiniai darbuotojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai, vaistinių ir prekybos vietų darbuotojai ir kitų valstybinių institucijų darbuotojai. 

Profilaktiniams tyrimams registruojamasi telefonu 1808.

Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų prevencinių tyrimų, įstaigų vadovai kreipiasi į Sveikatos apsaugos skyrių, jeigu neturi galimybių tyrimus atlikti įstaigoje. Socialinės globos įstaigų vadovai dėl prevencinių darbuotojų tyrimo kreipiasi į Socialinių paslaugų skyrių.

Naujausiais duomenimis, šalyje užsikrėtusių žmonių skaičius siekia 1682, 1249 pacientai pasveiko, 71 žmogus mirė. Karantinas Lietuvoje įvestas nuo kovo 16 dienos ir pratęstas iki birželio 16 dienos. Valdžia reguliariai švelnina jo sąlygas. 

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
COVID-19, Vilnius
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Šešiose savivaldybėse artimiausiu metu bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų
Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius viršijo 1680
Seimas, archyvinė nuotrauka

Seimas pritarė pokyčiams dėl ligos išmokų karantino metu

(atnaujinta 16:00 2020.06.02)
Siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Seimas antradienį pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo pataisoms, kuriomis numatoma patikslinti ligos išmokų, mokamų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu, mokėjimo atvejus ir nustatyti šių išmokų mokėjimo pabaigą. 

Galutinai dėl naujų nuostatų Seimas apsispręs birželio 4 dieną.

Pagal svarstomus pakeitimus, dar tęsiantis ekstremaliai situacijai ir karantinui būtų aiškiai nustatoma ligos išmokų mokėjimo pabaiga — išmokos už nesergančių vaikų priežiūrą nebebūtų mokamos, kai nebelieka apribojimų veikti ugdymo įstaigoms.

Naujomis nuostatomis siekiama pagelbėti tėvams ar globėjams, kurie negavo ligos išmokos nedarbingumo metu per karantiną, nes iki karantino pradžios vaiką vedė į vadinamuosius "neregistruotus darželius". Tokie darželiai nėra registruoti kaip švietimo teikėjai Švietimo ir mokslo institucijų registre, paslaugos juose teikiamos dirbant pagal individualią veiklą.

Pataisomis siūloma išplėsti ligos išmokų mokėjimo atvejus, ligos išmoką mokant ekstremaliosios situacijos ir karantino metu prižiūrint visus vaikus iki 8 metų (bet ne ilgiau kaip iki ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios), nepriklausomai, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko ar pagal kokią programą vaikas yra ugdomas.

Seimo pastatas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Taip pat siūloma atsisakyti sąlygų, kad senelis ar senelė gali gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką tik tais atvejais, kai abiem tėvams arba turimam vienam iš jų nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba jiems darbdavys nepaskelbė prastovos. Tuomet vienas iš senelių galėtų gauti ligos išmoką už prižiūrimą anūką be jokių išimčių.

Ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą karantino metu siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo neatskaičius mokesčių. Ją gali gauti ligos socialiniu draudimu apdrausti vaiko tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globotojai, seneliai.

Tarp svarstomų teisės akto pakeitimų — siūlymas nustatyti, kad ligos išmoka susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas, liga, dėl kurios paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas, mokama iki darbingumo atgavimo dienos, pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar darbingumo lygio nustatymo dienos.

Ligos išmoką po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimui siūloma mokėti ne ilgiau negu 5 kalendorines dienas, išskyrus pirmiau minėtą atvejį, kai ši išmoka mokama susirgus asmeniui, vykdančiam savo profesinės veiklos funkcijas.

Siekiant apsaugoti asmenis, kuriems ligos išmoka mokama tik tam tikrą laikotarpį per metus, nustatyti, kad karantino laikotarpiu visiems ligos išmokų gavėjams, gaunantiems ir valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, įstatyme nustatytas 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus skaičiavimas ligos išmokų mokėjimo trukmei nustatyti, nebūtų taikomas. 

Tegai:
Seimas
Dar šia tema
Konservatorius stebisi, ar tikrai Nausėda jau parodė paramą "valstiečiams"
Veidmainystės socialiniuose tinkluose. Lietuvos politikų transformacijos Facebook
"Leiskite žmonėms dirbti": protestas prieš karantiną Vilniuje
Protestai JAV

ES diplomatijos vadovas pakomentavo afroamerikiečio Floyd'o mirtį JAV

(atnaujinta 15:51 2020.06.02)
Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas

VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. ES diplomatijos vadovas Žozepas Borelis (Josep Borrell), komentuodamas afroamerikiečio George'o Floyd'o mirtį JAV, teigė, kad ES smerkia bet kokį smurtą ir rasizmą, ragina nutraukti įtampą, praneša RIA Novosti.

"Mes esame čia, Europoje, kaip ir žmonės JAV, sukrėsti dėl George'o Floyd'o mirties. Mes palaikome teisę į taikius protestus. Mes smerkiame bet kokį smurtą ir rasizmą. Žinoma, mes raginame numalšinti įtampą", — spaudos konferencijoje sakė jis.

Anksčiau socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose rodomas Mineapolio gyventojo George'o Floyd'o sulaikymas.

Vaizdo įraše matyti, kad ant žemės gulintis Floyd'as jau buvo surakintas antrankiais ir vienas iš jį laikančių policininkų prispaudė jam kelį prie kaklo. Floyd'as kelis kartus pakartojo, kad negali kvėpuoti, ir tada nutilo. Policijos duomenimis, Floyd'as buvo rastas automobilyje apsvaigęs. Buvo nuspręsta jį sulaikyti, jis pasipriešino.

Kai ši informacija plačiai pasklido, miesto policija paskelbė keturių teisėsaugos pareigūnų, dalyvavusių sulaikyme, atleidimą.

Tegai:
protestai, JAV, ES
Dar šia tema
Nepriklausomi teismo medicinos ekspertai įvardijo George'o Floyd'o mirties priežastį
JT pakomentavo įvykį su RIA Novosti žurnalistu Mineapolyje