Vaikai, archyvinė nuotrauka

reikia žinoti tėvams apie visos dienos mokyklą

48
(atnaujinta 16:32 2018.09.14)
Nuo pirmadienio jau visame Vilniuje startuoja visos dienos mokykla, pradinukų tėvams leisianti ramiai dirbti, kol jų atžalos leis laiką mokyklose

VILNIUS, rugsėjo 17 — Sputnik. Vilniaus savivaldybė paruošė atsakymus į klausimus, kurie gali jaudinti tėvus prieš šios naujovės įsigaliojimą. 

Vilniaus savivaldybė savo tinklalapyje pateikė atsakymus į dažniausiai užduodamus tėvų klausimus apie visos dienos mokyklos darbo principą.

Iki kelintos valandos veikia visos dienos mokyklos grupės?

Visos dienos mokyklos grupės dirba:  pirmadieniais — ketvirtadieniais iki 18:00, penktadieniais — iki 17:00.  Mokinių atostogų metu šios grupės neveiks.

Ką daryti, jei mano mokykloje ši veikla trunka trumpiau, o aš nespėju grįžti iš darbo pasiimti atžalos?

Kviečiame būtinai kreiptis į mokyklos vadovą. Pagal galiojančią tvarką nemokama popamokinė veikla trunka iki 18:00 (penktadieniais iki 17:00) ir mokykla privalo tai užtikrinti.

Ar įmanoma, kad grupė veiktų ir prieš pamokas rytais?  (Pvz. pamokos prasideda 9:00 val, o tėvams darbe reikia būti 8:00)?

Tokia galimybė yra. Viskas priklauso nuo poreikio ir mokyklos galimybių. Tėveliai turėtų  dėl to kreiptis į mokyklos vadovą.

Ar visos dienos mokykla yra nemokama?

Tėvams mokėti nereikia, grupės veikla finansuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto.

Ar reikia mokėti papildomai už būrelius, kurie vyksta po pamokų?

Pačios mokyklos mokslo metų ugdymo plane numatyti būreliai yra nemokami, tačiau mokyklose vyksta ir kitų organizuojami būreliai, tad mokėti turėsite tik tuo atveju, jeigu pasirinksite kitų švietimo tiekėjų organizuojamus užsiėmimus.

Nuo kada galiu tikėtis, kad mano mokykloje jau veiks visos dienos mokykla?

Visos dienos mokyklos grupės pilnai pradės veikti nuo rugsėjo 17 dienos.

Ar nemokama popamokinė veikla truks iki  pat mokslo metų pabaigos?

Nemokamos popamokinės veiklos pradinukams tęsis iki pat ugdymo proceso pabaigos, išskyrus mokinių atostogų metą.

Į ką kreiptis, jei ši sistema mano mokykloje neveikia arba veikia prastai?

Už visos dienos mokyklos grupių darbo organizavimą yra atsakingas mokyklos vadovas.  Jei tėveliai turi pasiūlymų ir kyla klausimų dėl grupės organizavimo, būtinai kreipkitės  į mokyklos vadovą.

Kiek už šią veiklą uždirbs mokytojai?

Pedagogai (specialistai) uždirbs nuo 718 eurų iki 908 eurų  ("į rankas") už 1 etatą.

Kaip už šias paslaugas bus atsiskaitoma su mokytojais?

Mokytojas yra mokyklos darbuotojas, atsiskaitymas vykdomas įprasta mokyklose tvarka — mokamas darbo užmokestis.

Ar gali būti renkamos papildomos rinkliavos iš tėvų už šią popamokinę veiklą?

Visos dienos mokykla yra nemokama, jos veiklą finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Negalimos jokios papildomos rinkliavos.

Dalis mokytojų skundėsi, kad jų atlyginimas šios sistemos dėka sumažės — ar tikrai?

Mokytojų darbas visos dienos mokykloje bus apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka, pagal mokytojų turimą pedagoginę kvalifikaciją ir darbo stažą.  Tokiu būdu užkertamas kelias neteisėtoms papildomoms rinkliavoms mokyklose.

Anksčiau prailgintos grupės irgi veikė, tėvai susitardavo su mokytojais, kam reikėjo keisti tvarką?

Su nauja tvarka visos dienos mokykla tapo prieinama visiems Vilniaus miesto vaikams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programą, nepriklausomai nuo jų tėvų finansinių galimybių.  Iki šios tvarkos  įsigaliojimo tokia paslauga galėjo pasinaudoti tik mokiniai, kurių tėvai turėjo galimybę susimokėti už suteikiamas paslaugas.

Ar mokinių atostogų metu darbas visos dienos mokyklos pedagogams yra apmokamas?

Taip, darbuotojas dirba pagal darbo sutartį, mokyklų vadovams rekomenduojama visos dienos pedagogo/specialisto pareigybės aprašyme numatyti darbus, atliekamus ir mokinių atostogų metu.

Ką mokytojas su vaikais veiks popamokiniu  metu?

Po pamokų moksleiviai galės ruošti namų darbus, mokytojai padės vaikams kuriems sunkiau sekasi mokytis. Mokytojai organizuos įvairius užsiėmimus, išvykas į gamtą, sudarys galimybes vaikams aktyviai leisti laiką, sportuoti.

Kaip parodė savivaldybės dar vasarą atlikta tėvų apklausa, absoliuti dauguma vilniečių pradinukų tėvų  (96 proc.) nori, kad vaikai galėtų saugiai laiką leisti savo mokykloje prižiūrimi mokytojų. Visos dienos mokykla šią problemą nuo šiol visiškai išspręs.

48
Tegai:
pradinukai, Vilniaus savivaldybė, Vilnius
Dar šia tema
Pirmokai mokosi skaityti knygas jaukioje mielo šuns draugijoje
Kaune veikia būsimų pradinukų elektroninė registracija
Paplūdimys Liepojoje, archyvinė nuotrauka

Tiriant plastiko taršą bus naudojami dronai ir palydovai

(atnaujinta 09:07 2020.11.29)
Naujos technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti taršos plastiku "karštuosius taškus"

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Siekiant efektyviau identifikuoti susirūpinimą keliančius plastiko taršos plotus Lietuvos ir Latvijos priekrantėje, bus pasitelkiami dronai bei palydovinė informacija, praneša Klaipėdos savivaldybė.

Planuojama, kad surinktą informaciją išanalizavę mokslininkai teiks savo siūlymus dėl inovatyvių taršos suvaldymo priemonių.

Šiltuoju metų laiku vasarotojai pastebi situacijas, kuomet paplūdimiuose būna apstu į krantą išmestų sankaupų, kurias sudaro jūrinė augalija, jūros dugno makrodumbliai ar vandens žydėjimą sukeliantys mikrodumbliai. Šios augalinės kilmės "salos" veikia tarsi savotiškas magnetas, pritraukdamos kitas vandenyje plūduriuojančias daleles – tarp jų ir plastiko. 

Mokslininkų manymu, surinkus ir pašalinus šias sankaupas iš vandens ir paplūdimių, teigiamas efektas būtų keleriopas. 

"Eliminuotume ne tik galimai perteklinę organiką siekiant sumažinti eutrofikaciją ir kenksmingus dumblius, bet ir tam tikrą kiekį plastiko. Taip pat sumažintume žmogaus sąlyčio su patogeniniais organizmais riziką – pastarieji kartu su plastiku gali būti pernešami didelius atstumus", – pažymi Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas.

Panašios priemonės eutrofikacijai mažinti jau skinasi kelią kitose Baltijos jūros regiono šalyse – jos taikomos Vokietijos ir Estijos paplūdimiuose. Lietuvoje yra svarstymų jas pasitelkti mažesniuose vandens telkiniuose, tačiau mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, ar jos būtų veiksmingos pašalinant ir reikšmingą dalį plastiko šiukšlių iš jūros.

Atsakymų į rūpimus klausimus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai ieškos drauge su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku, Daugpilio universiteto agentūra „Latvijos vandens ekologijos institutas“ bei Aplinkos švietimo fondu Latvijoje (FEE Latvia)  - jie sutelkė savo jėgas startuojančiame projekte ESMIC (Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą).

Siekiant nacionalinėms, savivaldos bei kitoms organizacijoms pasiūlyti veiksmingus kovos su plastiko tarša būdus, pirmiausiai norima surinkti kuo daugiau tikslių duomenų apie šią problemą. Vandenyje ir ant kranto mokslininkai yra numatę imti mėginius, o taip pat žvalgyti dalį Baltijos jūros teritorijos dronais bei pasitelkdami palydovus. 

Projekto ESMIC rėmuose suplanuoti darbai įsibėgės vasarą, kuomet stebimas intensyviausias vandens žydėjimas.

Dr. A. Balčiūno teigimu, dronai arba bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami stebint aplinką bei įvairius procesus – šios technologijos išsiskiria ekonomiškumu bei sparčiai tobulėja, atverdamos daugiau galimybių rinkti bei sisteminti aktualią informaciją. Be to, uostamiesčio mokslininkai jau daugiau nei dešimtmetį vandens žydėjimą Lietuvoje, o tuo pačiu ir pajūrio regione stebi, vertina ir tyrinėja pasitelkdami palydovų surenkamus duomenis – tai suteikia galimybę situaciją įvertinti platesniu mastu.

ESMIC projekto metu šios technologijos bus naudojamos Lietuvos ir Latvijos priekrantėse siekiant užfiksuoti augalinės kilmės sankaupas, o tuo pačiu – ir tikėtinos taršos plastiku "karštuosius taškus".

Pernai Neringoje buvo pasirašytas memorandumas dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo, o 2020 m. sausį priimtas sprendimas, kuriuo kurorte vyksiančiuose renginiuose draudžiama naudoti vienkartinius plastikinius gaminius. Kvietimą mažinti vienkartinio plastiko naudojimą išgirdo Neringoje veikiantis verslas. Didelė dalis kurorto kavinių atsisakė vienkartinių plastiko indų, įrankių, šiaudelių.

Tegai:
Baltijos jūra, aplinkos tarša
Dar šia tema
Lietuvoje paskaičiuota, kada radiacija "avarijos BelAE" atveju pasiektų Vilnių
Lietuvoje įvedama nauja kelių rinkliavos sistema 
Dulkėtumui mažinti nustatyti reikalavimai padės saugoti aplinką nuo taršos
Pirmosios pagalbos vaistinėlė

Draudikai papasakojo apie dažniausias ir pavojingiausias "namines" traumas

(atnaujinta 09:07 2020.11.29)
Namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nusideginimai, susižalojimai, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami ar bėgiodami

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, o nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios, teigia BTA draudimo bendrovės draudikai.

Kaip pažymi bendrovės asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas, namuose nutinkančios traumos visada yra panašaus pobūdžio: įvairūs susitrenkimai ar lūžiai paslydus, nugriuvus, užkliuvus kojai, taip pat nusideginimai, susižalojimai neatsargiai dirbant buities ar ūkio darbus, vaikai dažniausiai susižeidžia šokinėdami, bėgiodami. 

"Dažnai fiksuojame su laiptais susijusias traumas, taip pat susižalojimus naudojantis kopėčiomis. Natūralu, kad su laiptais bei kopėčiomis susiję sužeidimai būna skausmingesni – visgi krentama iš didesnio aukščio", – teigia Grizickas. 

Pasak jo, ant laiptų žmonės dažniausiai susižeidžia neatsargiai pastatę ir kryptelėję kojas, nuslydę nuo laiptų pakopos ir nugriuvę, taip pat nepataikę pėdos padėti ant pakopos ir trenkę pirštus ar kulną į jos kampą.Nors dažniausiai tokios traumos nutinka per skubėjimą ar neatsargumą, kartais pasitaiko ir šalutinių priežasčių.

Nukritę nuo laiptų gyventojai dažniausiai pasitempia raiščius ir patiria įvairius lūžius – plaštakos, šonkaulių, kojos pirštų, žandikaulio, mentės ir kitus. Taip pat dažni sausgyslių plyšimai, smegenų sutrenkimai ar stuburo traumos, pasitaiko netgi mirčių.

Grizickas sako, kad nelaimingi įvykiai dėl laiptų bendrovėje fiksuojami kone kasdien, o dėl kopėčių – vidutiniškai 2-3 kartus per savaitę. 

"Pastebime, kad nuo kopėčių dažniausiai krentama genint medžius, plaunant langus, dažant sienas ar lubas, pasitaiko nelaimingų atsitikimų, nutikusių lipant ant stogo pareguliuoti antenos, tvarkant lietvamzdžius ar kabinant užuolaidų karnizus. Todėl atliekant tokius darbus patartina naudoti kuo stabilesnes kopėčias, jas tvirtai pastatyti ar atremti, paprašyti kitų asmenų pagalbos", – vardija Grizickas.

Kadangi kritimas nuo kopėčių yra kritimas iš didesnio aukščio, traumos taip pat neretai būna sudėtingesnės: sutrenkiamos smegenys ar prasiskeliama galva, lūžta rankos, šlaunikauliai, šonkauliai, skyla stuburo slanksteliai.

Draudikai sako, kad pakankamai dažna "naminė" trauma – nusideginimas karšta arbata, aliejumi, verdančiu vandeniu, karštu maistu. 

Nemažai žmonių susižeidžia neatsargiai naudodami elektrinius įrankius: pjūklus, kampinius šlifuoklius, grąžtus. Taip pat pavojingas išlieka kirvis – dažniausiai kapojant malkas sužalojami kojų raumenys, yra atvejų, kai visiškai nukertami pirštai.

Tegai:
draudikai, draudimas
Dar šia tema
Įvardyti Lietuvos regionai, kuriuose per išpuolius mirė daugiausiai žmonių
Lietuvoje šiemet per gaisrus žuvo 57 gyventojai
Šiaulių oro uostas, arcyvinė nuotrauka

Šiaulių oro uosto atnaujinimui numatoma skirti 4,7 mln. eurų 

(atnaujinta 09:56 2020.11.29)
Planuojama, kad oro uosto infrastruktūros modernizavimas padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinti Vyriausybė numato skirti 4,72 mln. eurų, praneša Susisiekimo ministerija. 

"Šiaulių oro uosto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra yra svarbus ir reikalingas žingsnis. Tai ne tik padidins Šiaulių laisvosios ekonominės zonos bei Šiaulių pramoninio parko investicinį patrauklumą, bet ir leis sukurti daugiau kokybiškų, gerai mokamų darbo vietų ir taip prisidėti prie regioninės politikos tikslų įgyvendinimo", – sako laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Jaroslav Narkevič.

Šis projektas – vienas iš Ateities ekonomikos DNR plano projektų, skirtų ekonominei infrastruktūrai ir verslo aplinkai gerinti, teritorijų plėtrai Lietuvos regionuose.

DNR plane numatyto projekto "MRO (orlaivių aptarnavimo) veiklos plėtra Šiaulių oro uoste" pirmas etapas apima 747 metų riedėjimo tako B ir 4,08 ha perono B su su paviršinių nuotekų sistema ir drenažu rekonstravimą, elektros ir ryšių tinklų, apšvietimo ir žiburių sistemos bei patruliavimo gaisrinio kelio įrengimą. 

Antrame etape numatoma sukurti bendrąją infrastruktūrą, kuria galėtų naudotis visi investuotojai, viešųjų aukcionų būdu išsinuomoję žemės sklypus projektui aktualioje teritorijoje. Teritorijos, kurioje būtų pagerintos investavimo sąlygos, plotas siekia 13,93 ha. 

Šiuo metu jau yra parengtas techninis projektas ir įvykdytas rangos darbų pirkimas, taip pat pasirašyta rangos sutartis. Šiaulių oro uosto infrastruktūros atnaujinimo darbus numatoma atlikti iki 2021 m. pabaigos.

Tegai:
modernizavimas, Šiauliai
Dar šia tema
Lietuvos oro uostai prisijungia prie tarptautinės COVID-19 saugumo chartijos
Ispanijos oro uoste užsidegė "British Airways" keleivinis lėktuvas — video