Lagaminas, archyvinė nuotrauka.

JK paleista nemokama konsultacijų linija norintiems grįžti į Lietuvą

26
(atnaujinta 10:51 2018.09.18)
Per trejus veiklos metus suteikta beveik 3000 personalizuotų konsultacijų grįžtantiems ar jau grįžusiems iš 53 pasaulio šalių

VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Migracijos informacijos centras (MIC) "Renkuosi Lietuvą"  paleido nemokamą konsultacinę telefono liniją, skirtą Jungtinės Karalystės gyventojams konsultuotis visais klausimais, susijusiais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją, rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.

Ilgesnį laiką gyvenant užsienyje atitolstama nuo Lietuvos aktualijų: atsiranda naujų įstatymų, reikalavimų, keičiasi kultūrinė, socialinė, darbo aplinka. Taigi siekiant sėkmingai grįžti ir integruotis, norint išvengti netikėtumų — būtina ruoštis iš anksto. Ypač šiuo neapibrėžtu "Brexit" laikotarpiu. Tikimasi, kad ši +44-8000-318-521 nemokama konsultacijų linija padės atsakyti į daugumą svarbiausių klausimų, kylančių Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą.

Nuo veiklos pradžios 2015 metų tinklapyje www.renkuosilietuva.lt sulaukė 230 tūkst. lankytojų, kurie savarankiškai galėjo rasti jiems aktualią informaciją apie gyvenimą Lietuvoje. Per 3 veiklos metus suteikta beveik 3000 personalizuotų konsultacijų grįžtantiems ar jau grįžusiems iš 53 pasaulio šalių.  2018 metų suteikta beveik 1800 individualių konsultacijų telefonu, el. paštu, Facebook paskyroje ar gyvai biure. Kiekvienais metais suteiktų konsultacijų skaičius auga dvigubai.

"Vien šiais metais iš beveik 500 suteiktų konsultacijų telefonu, daugiau nei penktadalis buvo skambučiai iš Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių ar jų šeimos narių. Neabejojame, kad Jungtinės Karalystės gyventojams šios konsultacijos yra itin reikalingos, nes tiek mūsų tinklapio lankomumo statistika, tiek užklausų skaičius el. paštu iš šios šalies yra vienas didžiausių. Džiaugiamės galėdami pasiūlyti patogią ir nemokamą galimybę pasikonsultuoti grįžimo ir gyvenimo Lietuvoje klausimais. Ypač šiuo pereinamuoju "Brexit" laikotarpiu, padėti susiplanuoti grįžimą ir įsikūrimą Lietuvoje", — teigia Migracijos informacijos centro projekto vadovė ir TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.

Jai pritaria Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Pasak centro specialistų, iš socialinių tinklų, pokalbių su lietuviais, jaučiamas didesnis išreiškiamas noras grįžti ir grįžimo į Lietuvą planavimas. Tėvai veda vaikus į šeštadienines lituanistines neformaliojo ugdymo mokyklas, ieško informacijos apie vykstančius politinius, ekonominius procesus Lietuvoje. Ieško informacijos apie vaikų integraciją, formaliojo ugdymo įstaigas, naršo po darbo skelbimus publikuojančius internetinius puslapius. Tam įtakos turi keletas veiksnių, bet didelę įtaką sprendimui turi ir jau greit įvyksiantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos.

Iki šiol neaiškios JK ir ES susitarimo sąlygos. Todėl daug neaiškumo ir nežinomybės skatina lietuvius gręžtis į savo gimtinę, kur jautėsi sąlyginai saugiai. Palengvinant informacijos pasiekiamumą nemokamais skambučiais būtų solidi pagalba ieškant informacijos, susijusios su reemigravimu.

"Renkuosi Lietuvą" konsultantai teigia, kad daugiausia Jungtinėje Karalystėje gyvenantys asmenys teiraujasi apie tai, kokius dokumentus parsivežti grįžtant, siekiant perkelti sukauptą darbo stažą, kokios Lietuvoje socialinės ar nedarbo pašalpos, kaip registruoti vaikus į darželius bei mokyklas ir kita.
Nuo šiandien tai galima padaryti nemokama telefono linija skambinant iš Jungtinės Karalystės +44-8000-318-521
Kad išvengtumėte netikėtumų ir nemalonių situacijų, "Renkuosi Lietuvą" darbuotojai pataria:


Gerai apgalvoti, ką ir kaip veiksite Lietuvoje: dirbsite samdomą darbą, steigsite verslą, ar dirbsite dabartiniam darbdaviui per atstumą? Iš anksto domėkitės darbo galimybėmis. Pasidomėkite, kokių specialistų šiuo metu labiausia reikia ir ar jūsų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;
Apgalvokite, kur gyvensite: ar grįšite į regioną, iš kurio esate kilęs, o gal norite pabandyti gyventi visai kitame Lietuvos krašte? Nuspręskite, ar būstą nuomositės, ar galite laikinai pagyventi pas gimines, o gal turite santaupų nuosavam butui ar namui?
Pasidomėkite, kokių dokumentų prireiks grįžus: darbo stažą įrodančios formos (U1), nedarbo išmokų eksportavimo pažymos (U2), socialinio draustumo įrodymo dokumentai (E104 arba jos atitikmuo), vaikų mokslo pasiekimo dokumentai, darbdavio išduodamos formos P45/P65; 
Jei užsienyje gaunate socialines išmokas (nedarbo, motinystės), pasidomėkite, ar jas pagal tos šalies įstatymus galima eksportuoti į kitą ES šalį (tam gali reikėti papildomų dokumentų);
Jei grįžtate su vaikais, iš anksto pasidomėkite priėmimo tvarka jūsų mieste, pradėkite rinktis darželį ar mokyklą. Iš anksto ruoškite lietuviškai silpnai ar visiškai nekalbančius vaikus (esama įvairių nuotolinio lietuvių kalbos mokymosi galimybių).
Grįžtantys su šeimos nariais užsieniečiais turėtų iš anksto pasidomėti tuo, kokį dokumentą užsienietis gali gauti Lietuvoje, kokius dokumentus jam reikės pristatyti Migracijos institucijoms, kokios yra užsieniečių įsidarbinimo sąlygos ar kaip jiems išmokti lietuvių kalbos. Jeigu grįžtate užsienyje sudarę santuoką ar sulaukę šeimos pagausėjimo, nepamirškite, kad informaciją apie naujus šeimos narius būtina užregistruoti Lietuvos institucijose

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO), Jungtinių Tautų migracijos agentūra, yra vienintelė tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, dirbanti migracijos srityje. TMO įkurta 1951 metais. Šiuo metu jos narėmis yra 172 valstybės.

26
Tegai:
migrantai, Jungtinė Karalystė
Temos:
Brexit: kas yra "už" ir kas – "prieš" (174)
Dar šia tema
Lietuvoje imigracija viršijo emigraciją! Pergalė? Ne ― tik laikinas laimėjimas
Seimas sumažino reikalavimus referendumui dėl dvigubos pilietybės
Politologas: Lietuva "išstūmė" savo gyventojus, kad atvyktų darbo migrantai
Vaikai šalia fontano, archyvinė nuotrauka

Kaunas pratęsė neformalųjį ugdymą visam birželiui

(atnaujinta 14:56 2020.05.26)
Tikimasi, kad papildančiojo ugdymo programos taps įžanga į turiningas vaikų vasaros stovyklas bei kito pobūdžio užsiėmimus vasaros metu

VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik.  Kauno miesto taryba antradienį pritarė sprendimui pratęsti savivaldybės neformaliojo švietimo įstaigų veiklą iki birželio 30 dienos, rašoma Kauno savivaldybės pranešime.

Tikimasi, kad papildančiojo ugdymo programos taps įžanga į turiningas vaikų vasaros stovyklas bei kito pobūdžio užsiėmimus vasaros metu.

Atitiko daugumos pageidavimus

Sprendimas pratęsti mokslų metų trukmę Kauno miesto savivaldybės įsteigtose neformaliojo švietimo įstaigose priimtas atsižvelgus į laisvėjantį karantiną ir su tuo susijusį vaikus auginančių kauniečių užimtumą, po pertraukos grįžtant į fizines darbo vietas.

Miesto siekis garantuoti kokybišką neformalųjį ugdymą atliepia tiek tėvų, tiek vaikų poreikius. Įvertinus jų lūkesčius, nustatyta, kad apie 80 proc. tėvų pageidautų įprastų neformaliojo ugdymo paslaugų visą birželio mėnesį.

"Dėl pandemijos teko priimti nepopuliarų sprendimą ir per karantino piką laikinai sustabdyti savivaldybės įstaigų neformaliojo ugdymo paslaugas nuotoliniu būdu. Tačiau dabar tęsiame pažadus ir birželį pasitinkame su muzikos, šokių, dailės bei kitomis popamokinėmis veiklomis. Kvalifikuoti specialistai padės užtikrinti pilnavertišką vaikų užimtumą", – sakė Kauno miesto mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Daugiau kaip 10 įstaigų

Iki birželio pabaigos formalųjį švietimą papildantį ugdymą vykdys šios mokyklos: 1-oji muzikos mokykla, Aleksandro Kačanausko ir Miko Petrausko muzikos mokyklos, Berniukų chorinio dainavimo mokykla "Varpelis", Sakralinės muzikos mokykla, Choreografijos mokykla ir Antano Martinaičio dailės mokykla.

Neformaliojo švietimo programas ir popamokinį vaikų užimtumą taip pat užtikrins ir ugdymo centrai – Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmai, Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla, Tautinės kultūros centras bei Moksleivių techninės kūrybos centras.

Pasibaigus oficialiems mokslo metams, ugdymo veiklos Kauno mieste ir toliau nesustos. Jau kelerius metus iš eilės birželio–rugpjūčio mėnesiais Kauno miesto savivaldybės biudžetinės kultūros, sporto ir švietimo įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos kvies vaikus į įvairaus pobūdžio užsiėmimus – vasaros stovyklas, nemokamas ar dalinai finansuojamas veiklas.

Tegai:
neformalus ugdymas, Kaunas
Vilniaus savivaldybės pastatas, archyvinė nuotrauka

FNTT atliko kratas Vilniaus miesto savivaldybėje

(atnaujinta 14:55 2020.05.26)
Kaip pareiškė miesto meras Remigijus Šimašius, tai yra bendradarbiavimas atliekant tyrimą dėl įmonės "Andrikus"

VILNIUS, gegužės - Sputnik. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba antradienį atliko poėmius Vilniaus miesto savivaldybėje dėl plaučių ventiliavimo aparatų pirkimo, praneša tarnybos pranešime spaudai.

Tyrimo ir procesiniai veiksmai atlikti ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas dėl turto pasisavinimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, taip pat dėl Vilniaus savivaldybės administracijos atsakingų asmenų galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus faktinių duomenų, kad kovo pabaigoje savivaldybės administracija sudarė sandorį su sostinėje registruota bendrove dėl dešimties vienetų plaučių dirbtinio ventiliavimo aparatų pirkimo už 278 tūkstančių eurų.

FNTT skelbia, kad perkamų plaučių ventiliavimo aparatų kaina ir tiekėjo pasirinkimas kelia abejonių sandorio teisėtumu, nes įmonės veikla nėra susijusi su medicinos sritimi. Be to, pagal sudarytą sandorį Vilniaus savivaldybės administracija bendrovei sumokėjo 100 procentų avansą. Tačiau aparatai sutartyje numatytais terminais pirkėjui nepristatyti. 

Vilniaus miesto savivaldybės administracija inicijavo sutarties nutraukimo vienašališkai procedūrą.

"Iš pirminių tyrimo duomenų matyti, kad bendrovė nuo šių metų sausio be piniginių įplaukų iš jau minėto sandorio, taip pat gavo pajamų ir iš kitų valstybinių bei savivaldybių įstaigų už parduodamas medicinines prekes, tačiau visų gautų pajamų už prekes ir paslaugas galėjo tinkamai neapskaityti, jų visų nėra deklaravusi Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tyrimo duomenimis, šiemet bendrovė nemokėjo jokių mokesčių, neteikė PVM deklaracijų, nors yra PVM mokėtoja, nepateikė dalies pirkimų ir pardavimų registrų į VMI sistemą", - teigiama pranešime.

Ikiteisminiam tyrimui reikšmingi dokumentai paimti atlikus poėmį Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje (Konstitucijos pr. 3), taip pat atlikus kratas bendrovės veiklos patalpose, jos atsakingų asmenų gyvenamosiose vietose.

Šiame ikiteisminiame tyrime įtarimai kol kas niekam nepareikšti. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius socialiniame tinkle pakomentavo Vilniaus savivaldybėje atliktas kratas. Jis teigia, kad tai bendradarbiavimo atliekant tyrimą veiksmai.

"Kolegos šįryt informavo, kad Vilniaus savivaldybėje lankosi FNTT pareigūnai - paprašė dokumentų apie pandemijos įkarštyje iš vienos įmonės įsigytus DPV aparatus. Nors žiniasklaida nuspalvino ryškiomis spalvomis – "atliktos kratos", tai, kas dabar vyksta, nė kiek nenustebino. Realiai tai yra bendradarbiavimas atliekant tyrimą dėl įmonės "Andrikus", įmonė turi prisiimti atsakomybę už žalą. Suteikėme ir suteiksime visą informaciją, ko prašys tarnybos", – teigia meras.

Kaip pasakoja meras, per pandemijos pirmąsias savaites, kai masiškai trūko medikų apsaugos priemonių, savivaldybė ieškojo jų ir pirko visais įmanomais būdais.

"Įmonės "Andrikus" kreipėsi pati, ji buvo nukreipta į už pandemijos pirkimus atsakingus asmenis. Vienos sutarties sąlygų dėl dešimtiems DPV aparatų ji nesugebėjo įgyvendinti, todėl pati savivaldybė inicijavo sutarties nutraukimą. Deja, avansas jau buvo sumokėtas (tomis savaitėmis, jei pamenate, tai buvo įprasta tokiems pirkimams), ir įmonė nesiteikia jo grąžinti - tikiuosi, tai padės atlikti FNTT pareigūnai", – rašo meras, bebrėždamas, kas apie jokį savivaldybės darbuotojų piktnaudžiavimą net negali būti kalbos.

Praėjusią savaitę "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" lyderis Ramūnas Karbauskis išreiškė abejones dėl Vilniaus miesto savivaldybės vadovų veiklos skaidrumo viešųjų pirkimų srityje COVID-19 suvaldymui.

"Žiniasklaidoje įvardintas viešasis pirkimas, kada kelis darbuotojus turinti įmonė gauna šimtaprocentinį avansinį apmokėjimą, įsipareigoja už milžinišką kainą pateikti plaučių ventiliavimo aparatus ir vėliau jų laiku nepateikia užsakovui — savivaldybei, kelia daug klausimų. Tai, kad šio pirkimo aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės atstovai visuomenei nesugebėjo paaiškinti ir neišsklaidė kilusių abejonių jo skaidrumu, kelia pagrįstą susirūpinimą, kad Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitais atvejais gali būti piktnaudžiaujama viešųjų pirkimų procedūromis ir, prisidengus COVID-19 krizės suvaldymu, vykdomi galimai neskaidrūs viešieji pirkimai", — teigia Karbauskis.

Anksčiau viešumoje pasirodė informacija, jog nieko bendra su prekyba medicinos įranga neturinti įmonė "Andrikus" pagal sutartį su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovu buvo įsipareigojusi iš Kinijos pristatyti dešimt plaučių ventiliavimo aparatų. Tiekėjams iš karto buvo sumokėtas ir 100 proc. užsakymo vertės avansas. 

Taip pat nurodoma, kad rinkoje siūlomos prekės kaina svyruoja nuo 4 972 iki 6 961 eurų be mokesčių ir pargabenimo išlaidų, o Vilniaus miesto savivaldybė už vieną aparatą sumokėjo reikšmingai didesnę sumą — po 27 830 eurų. Atėjus užsakytų prekių pateikimo terminui, vietoje aparatų, minėta įmonė atsiuntė laišką, kad savo įsipareigojimų įvykdyti negalės.

Tegai:
Vilnius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT)
Laikas reikalauti kompensacijų už BelAE

Laikas reikalauti kompensacijos BelAE

(atnaujinta 14:59 2020.05.26)
Baltarusijos AE priešininkai Lietuvoje gali ramiai miegoti — pasirašyta sutartis, pagal kurią Baltarusijos valdžia įsipareigoja nedelsdama pranešti savo kaimynams apie bet kokį pavojų ar avarinę situaciją, kuri gali kilti reaktorių veikimo metu

Atrodytų, kad ilgalaikiame Lietuvos kare prieš Astravo AE galima padėti tašką. Bet tai pagaliau bus galima spręsti tik po spalio mėnesio Seimo rinkimų.

— Ką gi, Audroniau, Lietuvą galima pasveikinti su maža, bet vis tik pergale prieš Baltarusijos AE? Girdėjau, kad aukščiausiu lygiu tarp Lietuvos ir Baltarusijos buvo pasirašytas susitarimas dėl skubaus pranešimo įvykus net pačiai mažiausiai avarijai Astravo AE?

— Dar per anksti džiaugtis, Laurynai! Kova dar nesibaigė! Nors Lietuvos valstybinė atominės energijos saugos inspekcija yra pasirašiusi sutartį su Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija, ji pareiškė, kad "nepaisant šio susitarimo, visi Lietuvos iškelti klausimai dėl aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos išlieka. kad Baltarusijos AE (BelAE) nebus pradėta eksploatuoti tol, kol nebus įgyvendinti visi tarptautiniai aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos reikalavimai". Ir mes primygtinai reikalausime, kad būtų laikomasi visų saugos standartų pačiame branduoliniame objekte prie pat Lietuvos sienų.

— Na, tada turbūt turime reikalauti iš Baltarusijos valdžios institucijų, kad jie "BelAE" sukurtų dešimt ar net dvidešimt etatų ombudsmenams iš Lietuvos, kurie dieną ir naktį sėdės pasienyje ir stebės atominę elektrinę. Ir jiems reikia mokėti gerus vidutinio Europos dydžio atlyginimus!

— Bus dar geriau, jei Minskas sumokės mums už visas pratybas, kurios vyks Lietuvos sostinėje avarijos Astravo AE atveju". Ir šie pinigai turėtų būti nemaži. Bent jau dėl prarasto pelno už mūsų atsisakymą pirkti elektrą iš šios atominės elektrinės.

— Išties vertas dėmesio pasiūlymas! Turime konkrečiai numatyti, kad mes, pavyzdžiui, nuo 2025 metų pirksime trūkstamą elektros energiją iš kaimyninės Lenkijos. Už metus sumokėsime jai, sakykim, du milijardus. O jei pirktume tiesiai iš Astravo AE, sumokėtumėte tik vieną milijardą. Taigi tegul baltarusiai kompensuoja mums prarastą milijardą!

— Aš siūlau visa tai surašyti į naujų politinių partijų, ketinančių dalyvauti rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, pasiūlymus ir programas. Ir jei kas nors nenori pasirašyti tokios naujos rezoliucijos, tada tiesiog reikia neleisk jiems dalyvauti rinkimuose.

— Bravo, Audroniau! Mes reikalavome sustabdyti "BelAE" statybą, bet kai net mūsų prezidentas suprato, kad tai neįmanoma, dabar žmones išgąsdinsime nauja siaubo istorija. Dar geriau, pateikite Baltarusijos atominės elektrinės kompensavimo įstatymą, panašų į tą, kurį mes sukurpėme dėl "kompensacijos už okupaciją", ir reikalaujame jos iš Rusijos. Taigi paaiškėja, kad Rusija mums bus skolinga milijardus už okupaciją, o Baltarusija — už tai, kad netoli mūsų sienų ji pastatė savo atominę elektrinę. Ir kai tik gausime visus šiuos didžiulius pinigus, ar gali įsivaizduoti, kaip gyvensime?!

— Visi Lietuvos gyventojai galės trejus metus nedirbti ir atostogauti Kanarų salose!

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija