Kaunas, archyvinė nuotrauka

Popiežiaus vizitas Kaune: transporto ir parkuotės klausimai

591
(atnaujinta 18:27 2018.09.18)
Kauniečiai į susitikimą su popiežiumi raginami vykti būtent viešuoju transportu, be to, sekmadienį viešuoju transportu galima bus naudotis nemokamai

VILNIUS, rugsėjo 18 – Sputnik. Šį savaitgalį į susitikimą su katalikų bažnyčios vadovu į Kauną planuoja atvykti dešimtys tūkstančių tikinčiųjų.

Siekiant užtikrinti, jog vizitas praeitų sklandžiai, o kauniečiams kiltų kuo mažiau nepatogumų, jėgas suvienijo net kelios institucijos, kurios rūpinsis miestiečių saugumu.

"Popiežiaus vizito metu dirbs gausios policijos pajėgos, kurias papildys pareigūnai iš kitų apskričių, rezerviniai pareigūnai, Mykolo Riomerio universiteto studentai. Užtikrinsime kauniečių ir miesto svečių saugumą be viešąją tvarką viso vizito metu", – pabrėžė  Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotas Darius Pliavga.

Pasak Kauno arkivyskupijos atstovės Vaidos Spangelevičūtės-Kneižienės, šiandien išdalinta daugiau nei 90 tūkstančių kvietimų į Santakos parke vyksiančias šv. Mišias. Tikslus skaičius tikinčiųjų paaiškės tik sekmadienį.

"Tai istorinis įvykis tiek bažnyčiai, tiek valstybei. Sekmadienį į susitikimą su popiežiumi bus galima ateiti jau nuo 5 valandos ryte. Galima su savimi neštis kėdutę, maisto, vandens, taip pat nepamirškite lietpalčių", – patarimus dalino Kneižienė.

Nemokamas viešasis transportas

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, viešuoju transportu kauniečiai galės naudotis nemokamai. Dėl popiežiaus vizito į miesto gatves išvažiuos papildomi autobusai ir troleibusai, kurie važiuos 5-10 minučių intervalu.

"Nuo šeštadienio 22:00 iki pat sekmadienio vakaro mieste kursuos 10 specialių maršrutų, pažymėtų raide "P", o viešasis transportas nesustodamas važiuos tiek dieną, tiek naktį. Tokiu būdu užtikrinsime, jog į Santakos parką visi galėtų atvykti sklandžiai ir laiku", – sakė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Kauniečiai  į miesto centrą raginami vykti būtent viešuoju transportu, automobilius paliekant namuose. Miesto svečiams rekomenduojame palikti automobilius specialiai tam skirtose parkavimo vietose atokiau nuo miesto centro.

Kur palikti automobilius?

Iš kitų miestų atvykstančių vairuotojų automobilius prašoma palikti atokiau nuo Kauno centro esančiuose mikrorajonuose.

"Tam tiks ir prekybos centro "Mega" aikštelė, ar Aleksandro Stulginskio universiteto miestelis. Pagrindinė parkavimo vieta bus S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas. Esant tinkamoms oro sąlygoms čia galės tilpti apie 30 tūkstančių automobilių", – patarimus vairuotojams skyrė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Popiežius Pranciškus, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Имедашвили

Pasistatę automobilius aerodromo teritorijoje žmonės į Santakos parką pėsčiomis per Veiverių ar V. Čepinskio gatves galės nueiti per 15-25 minutes.

Kero teigimu, nuo Alytaus ir Marijampolės atvykstantiems žmonėms rekomenduojama automobilius statyti prie A. Stulginskio universiteto. Nuo Vilniaus ar Klaipėdos atvažiuojantys savo transporto priemones turėtų palikti prekybos centro "Mega" aikštelėje arba Šilainiuose.

Tiek iš A. Stulginskio universiteto, tiek iš "Megos" kas 5 – 10 min. važiuos specialių maršrutų autobusai.

Centre – eismo apribolimas

Jau rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, senamiestyje budės gausios policijos pajėgos, kurios blokuos automobilių įvažiavimą į senamiestį nuo 8:00 iki rugsėjo 23 dienos, 17:00. Tuo metu čia įvažiuoti negalės nei gyventojai, nei aptarnaujantis transportas – automobiliai bus tik išleidžiami.

"Nei taksi, nei pavėžėjimo paslaugas teikiantys vairuotojai nebus įleidžiami į saugomą senamiesčio perimetrą. Senamiesčio gyventojai su automobiliais turės galimybę išvykti iš namų, tačiau atgal bus įleidžiami tik pasibaigus vizitui – sekmadienio pavakarę", – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vadas Ramūnas Kemzūra.

Rugsėjo 22 dieną, šeštadienį, nuo 23:00, policijos pareigūnai budės Savanorių prospekte. Eismo ribojimai didžiausioje miesto gatvėje vyks keliais etapais, kuomet numatoma popiežiaus kortežo kelionė link Santakos parko, sekmadienį iš ryto bei popiežiaus kelionė iš Kauno apie 16 valandą.

Ограничение движения в Каунасе
Eismo ribojimai Kaune

Popiežius Pranciškus Lietuvoje

Šventasis Tėvas valstybinį vizitą pradės Vilniuje. Šeštadienį, rugsėjo 22 dieną, 11:30, Vilniaus oro uoste vyks oficiali popiežiaus pasitikimo ceremonija. Po ceremonijos popiežius atvyks į Prezidentūrą. Vėliau (12:40) prezidentė ir popiežius Pranciškus kreipsis į Lietuvos visuomenę S. Daukanto aikštėje. 16:30 popiežius Pranciškus aplankys Aušros Vartus, o 17:30 susitiks su jaunimu Katedros aikštėje.

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Šventasis Tėvas iš Vilniaus atvyks į Kauną, kur 10:00 aukos šv. Mišias Santakos parke, o 15:00 lankysis Kauno Katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Vėliau į Vilnių sugrįžęs Šventasis Tėvas 17:30 pasimels prie sostinės centre esančio paminklo Vilniaus geto aukoms atminti ir apsilankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje.

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks į Latviją ir Estiją.

591
Tegai:
Popiežius Pranciškus, Kaunas
Temos:
Popiežiaus Pranciškaus vizitas į Lietuvą 2018 metų rugsėjį (31)
Dėstytojas, archyvinė nuotrauka

Nuo kitų mokslo metų pradžios didės dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai

(atnaujinta 16:36 2020.07.04)
Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Seimas pritarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui didinti dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokestį taip, kad jis nuo rugsėjo 1 dienos būtų vidutiniškai 10 proc. didesnis, palyginus su nustatytu iki 2019 metų gruodžio 31 dienos, pranešė ministerijoje.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tikisi, kad nuoseklus atlyginimų augimas paskatins jaunus žmones rinktis mokslininko karjerą ir padidins šiuo metu šalyje dirbančių mokslininkų motyvaciją, kas sudarytų geresnes sąlygas didinti šalies mokslinį produktyvumą ir konkurencingumą.

"Seimui pakeitus Mokslo ir studijų įstatymą, nuo 2020 metų rugsėjo 1 dienos pareiginės algos koeficientų apatinės ir viršutinės ribos visoms mokslo darbuotojų pareigybių grupėms bus padidintos 8,125 proc. Tokiu atveju vyriausiojo mokslo darbuotojo pareiginė alga, palyginti su 2019 metais, kils 149–268 Eur, vyresniojo mokslo darbuotojo – 130–209 Eur, mokslo darbuotojo, tyrėjo, mokslininko stažuotojo – 130–158 Eur, jaunesniojo mokslo darbuotojo – 87–109 Eur iki mokesčių", — rašoma pranešime.

Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimams kelti šiemet numatyta 4,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metų III ketvirtį aukštojo mokslo veiklos darbuotojų neto darbo užmokestis buvo 1 101,5 Eur, bruto — 1782,3 Eur.

Tegai:
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atlyginimai, mokslininkai, dėstytojai
Išmanusis telefonas, archyvinė nuotrauka

Ekspertas: kodėl būtina išmaniajame telefone išjungti geolokacijos duomenų nustatymą

(atnaujinta 15:24 2020.07.04)
Jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų

VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Geografinės padėties nustatymo tarnybų darbas šiuolaikiniuose išmaniuosiuose telefonuose yra įprasta kasdienybė, į kurią daugelis nekreipia dėmesio.

Vis dėlto, jei žmogus nerimauja dėl asmeninių duomenų rinkimo, prasminga išjungti geografinės vietos nustatymą išmaniajame telefone ar bent jau apriboti prieigą prie jos iš įvairių programų, taip pat prie įrenginio operacinės sistemos, agentūrai Prime pasakojo NAFI "Digital Citizen" platformos ekspertas Vladimiras Gricenka.

"Programėlės keičiasi informacija su vartotojo reklamos nuostatomis, kurios suformuojamos remiantis informacija iš įvairių šaltinių, ir jų geografine vieta. Pavyzdžiui, jei vartotojas prisijungia prie Instagram, programėlė gali nustatyti, kad asmuo yra Raudonojoje aikštėje, ir perduoti šią informaciją kitiems partneriams", — aiškino ekspertas.

Be to, jo teigimu, tam tikros programos prieiga prie geografinės padėties gali būti apribota, tada ši informacija nebus renkama.

Visiškai išjungus geografinės padėties nustatymą telefono nustatymuose, išmaniojo telefono baterijos naudojimo laikas gali pailgėti. Tuo pačiu metu ekspertas nepataria to daryti, nes šiuolaikiniai įrenginiai, naudodamiesi fonu, naudoja algoritmus, kurie geografinę buvimo vietą renka tik tam tikrais intervalais ir tai daro teigiamą įtaką akumuliatoriaus veikimo laikui (jei, žinoma, nenaudojamas navigatorius).

Gražios pasaulio vietos žaibų švytėjime

(atnaujinta 17:47 2020.07.04)
Pastaruoju metu vis dažniau gausų lietų lydi perkūnijos. Žiūrėkite Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje įspūdingiausius kraštovaizdžius, pagražintus žaibų švitėjimu
  • © Sputnik / Denis Murin

    Ypač įspūdingai žaibavimas atrodo naktiniame danguje.

  • © AFP 2020 / Yasuyoshi Chiba

    Nuotraukoje: žaibuoja aplink Kristaus statulą Rio de Žaneire.

  • Beje, žaibuoja ne tik Žemėje, bet ir kitose Saulės sistemos planetose — Veneroje, Jupiteryje, Saturne ir Urane. Nuotraukoje: žaibas virš Ankaros.

  • © AFP 2020 / Aris Messinis

    Nuotraukoje: žaibas virš Parthenono Atėnuose.

  • © AP Photo / Joseph Kaczmarek

    Tarp žaibų yra ir "čempionų". Ilgiausia buvo užfiksuota Oklahomoje — 321 kilometras. O ilgiausiais žaibas buvo užfiksuotas Alpėse, blyksnių trukmė siekė 7,74 sekundes.

  • Nuotraukoje: žaibas virš Londono.

  • © AFP 2020 / Kazuhiro Nogi

    Dažniausiai žaibai susidaro kamuoliniuose debesyse — tada jie vadinami audringais žaibais. Kartais šios elektros iškrovos susidaro lietaus debesyse ir net ugnikalnių išsiveržimų, tornadų ir dulkių audrų metu.

  • © Depositphotos / Taysaev

    Nuotraukoje: žaibas virš Paryžiaus Eifelio bokšto.

  • Žaibai susidaro ne tik apatiniuose atmosferos sluoksniuose, bet ir viršutiniuose — ten jie nėra labai gerai ištirti.

  • Beje, žaibai viršutinėse atmosferos sluoksniuose turi labai neįprastus ir romantiškus pavadinimus: "elfai", "džetai" ir "spritai".

  • © CC BY-SA 3.0 / Bobmorse59 / I Sassi di Matera

    Nuotraukoje: žaibas virš Sassi di Matera, istorinio Italijos miesto Matera centro.

  • © CC BY-SA 3.0 / AwOiSoAk KaOsIoWa / God's wrath - panoramio

    Dažniausiai žaibuoja tropikuose. Labiausiai "žaibiška" vieta yra Kifuka kaimas kalnuose Kongo Demokratinės Respublikos rytuose. Viename kvadratiniame kilometre per metus vidutiniškai fiksuojami 158 žaibai. Nuotraukoje: žaibas virš Madrido.

  • © Depositphotos / Jag_cz

    Nuotraukoje: žaibas virš Dubajaus "Burj Khalifa". "Burj Khalifa" yra ypač aukštas 828 metrų aukščio dangoraižis, aukščiausias ir daugiaaukštis pastatas.