Linkevičius ragino kovoti su antisemitizmu
(atnaujinta 18:13 2018.09.27)
Linas Linkevičius paragino visas valstybes kovoti su antisemitizmu, kad Holokausto siaubas niekada daugiau nebūtų patirtasVILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Rugsėjo 26 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, dalyvaujantis Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, prisijungė prie globalios kampanijos, siekiančios kovoti su antisemitizmu ("Global Campaign to stop antisemitism"), praneša Užsienio reikalų ministerija.
"Nepaisant Lietuvos kultūros, žmonių nuoširdumo ir paveldo, beveik visi Lietuvos žydai patyrė Holokausto žiaurumą, tai niekada neturi pasikartoti", — sakė Linkevičius kampanijai skirtoje žinutėje.
Jis paragino visas valstybes kovoti su antisemitizmu, kad Holokausto siaubas niekada daugiau nebūtų patirtas.
Šią žinią ministras pakartojo ir tradiciniame, kasmet Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Niujorke vykstančiame susitikime su svarbiausių JAV žydų organizacijų ir institucijų atstovais.
Ministras taip pat pasidalino įspūdžiais iš neseniai Lietuvoje vykusių istorinių Izraelio Ministro Pirmininko Benjamino Netanjahu ir Popiežiaus Pranciškaus vizitų, aptarė dvišalių Lietuvos ir Izraelio santykių dinamiką bei Lietuvos žydų paveldo išsaugojimo aktualijas.
Šiemet sukako 75-eri metai, kaip buvo likviduotas Didysis Vilniaus getas, kuriame per prievartą buvo apgyvendinta apie 50 000 žydų.
Sostinės Rūdninkų skvere iš atminties akmenėlių išdėliota Dovydo žvaigždė, primenanti apie didžiulę netektį.
Didžioji Vilniaus geto kalinių dalis buvo brutaliai nužudyta Panerių miške.
©
Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Lietuvos kariuomenė gavo prieštankinių raketų sistemų "Javelin" siuntą iš JAV
(atnaujinta 15:07 2020.08.05)
Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV doleriųVILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos, apie tai pranešė Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba.
Prieštankinių sistemų raketos gautos su JAV parama, kurių vertė siekia virš 31 mln. JAV dolerių.
Lietuvai perduotos papildomos prieštankinių sistemų "Javelin" raketos.
Lietuva per artimiausią dešimtmetį iš Jungtinių Amerikos Valstijų planuoja įsigyti raketų už 104 mln. JAV dolerių, iš kurių 13 mln. JAV dolerių sutartis buvo pasirašyta 2019 metų pabaigoje. Šiomis sistemomis bus papildomai aprūpinti šalies kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai.
"Vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistema "Javelin" yra modernus ginklas, galintis naikinti šiuolaikinius tankus su reaktyviniais šarvais dieną ir tamsiu paros metu 75 m – 2,5 km atstumu. Sistema veikia "iššoviau-pamiršau" principu: kariui užfiksavus taikinį ir iššovus, raketa pati valdo save skrydžio iki taikinio metu. Tokiu būdu užtikrinamas didesnis karių saugumas, nes raketai skriejant link taikinio, karių komanda gali keisti poziciją", — rašoma pranešime.
"Javelin" kovinė raketa su tandeminiu sprogstamuoju užtaisu gali atakuoti priešininkų tanką tiesiu taikymu arba iš viršaus pakildama iki 150 metrų į aukštį, į pačią pažeidžiamiausią tanko vietą – bokštą. Raketose panaudota "minkšto paleidimo" sistema, kuri raketos variklį užkuria tik raketai palikus paleidimo konteinerį, dėl to sunku nustatyti, iš kur buvo paleista raketa.
Baltijos šalys aktyviai perka karinę techniką, aiškindamos, kad tai susiję su "Rusijos agresija", taip pat dislokuoja NATO karinius kontingentus savo teritorijose.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad niekas nesiruošia pulti Baltijos regiono, o Vakarų šalys tiesiog naudojasi "Rusijos grėsmės" mitu, kad pritrauktų kuo daugiau karių ir ginklų prie Rusijos sienų.
Kaip interviu Sputnik Lietuva anksčiau pažymėjo ekspertas Ivanas Konovalovas, Baltijos šalys nori išleisti lėšas karinei sferai, nes baiminasi, jog sumažės NATO ir JAV skiriamas finansavimas.
Anot jo, jei Lietuva, Latvija ir Estija sumažins gynybai skiriamą BVP procentą, Vakarų aljansui tai bus patvirtinimas, kad nėra "grėsmės iš Rytų".
Meteorologai įvardijo per praėjusią parą iškritusių kritulių kiekį
(atnaujinta 13:49 2020.08.05)
Kaip teigiama sinoptikų pranešime, daugiausiai rytinėje Lietuvos dalyje lietus tęsėsi ir šią naktį
VILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Per praėjusią parą meteorologai daugiausiai kritulių užfiksavo Marijampolės ir Ukmergės apylinkėse, savo Facebook paskyroje praneša Orai ir klimatas Lietuvoje.
Praėjusią parą pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklį pasiekė Kalvarijos AGMS 28,4 mm/7 val., Marijampolės AMS 21,8 mm/7 val., Lazdijų AMS 20,3 mm/7 val., Mažeikių AMS 17,1 mm/12 val.,Kazlų Rūdos AGMS 16,2 mm/7 val., Prienų AGMS 15,0 mm/6 val, rašo Hidrometeorologijos tarnyba.
Pranešama, kad daugiausiai rytų Lietuvoje lietus tęsėsi ir šią naktį.
Anksčiau buvo pranešta, kad rugpjūčio 5-os naktį debesuota, vakariniuose rajonuose su pragiedruliais. Daug kur palis, kai kur smarkiai. Vietomis susidarys rūkas. Vėjas vakarų, šiaurės vakarų, 4–9 m/s. Žemiausia temperatūra 11–16, vakariniuose rajonuose kai kur apie 10 laipsnių šilumos.
©
Sputnik /
Rugpjūčio orai Lietuvoje ir Vilniuje
Ekspertas: Lenkijos teisinės pretenzijos neturės įtakos "Nord Stream-2"
(atnaujinta 15:53 2020.08.05)
Net jei "Gazprom" Varšuvai sumokės 50 milijonų eurų, tai iš esmės neturės įtakos dujotiekio tiesimui, mano ekonomistas Stanislavas MitrachovičiusVILNIUS, rugpjūčio 5 — Sputnik. Net jei "Gazprom" sumokėtų 50 milijonų eurų baudą Lenkijai, tai iš esmės neturės įtakos "Nord Stream-2" tiesimui, interviu Sputnik radijui sakė Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas Stanislavas Mitrachovičius.
"Lenkija mėgina griebtis bet ko, dėl kai kurių Europos Sąjungos įstatymų bruožų. Pavyzdžiui, yra momentų, kai, tarkime, Europos Sąjungoje veikianti įmonė vadovauja tam tikram projektui, kuris neturi tiesioginės įtakos Lenkijai, tačiau tuo tarpu ši įmonė taip pat dirba Lenkijoje... "Gazprom" turi verslą Lenkijoje... Turi viską derinti su Lenkija. O ką reiškia suderinti? Ji sako, duokite mums visus dokumentus, kuriuos tik sugalvojame. "Gazprom" laikosi kitokios pozicijos", — teigė ekonomistas.
Mitrachovičiaus teigimu, Varšuva savo veiksmais gali pakenkti pati sau.
"Jei Lenkija perlenkia lazdą ir ginčijasi su Vakarų Europos įmonėmis, taip pat blogai baigsis Lenkijai, ji toli gražu nėra visagalė. Kraštutiniu atveju "Gazprom" sumokės šiuos pinigus, bet kartoju, jie nepakeis globalios jėgos pusiausvyros, kuri susijusi su tuo ar bus projektas pabaigtas ar ne", — sakė jis.
"Gazprom" apskųs į teismo sprendimą dėl Lenkijos antimonopolinio reguliuotojo (UOKiK) sprendimo, dėl kurio anksčiau paskelbta, kad įmonei skirta 213 milijonų zlotų (apie 50 milijonų eurų) baudą už nebendradarbiavimą "Nord Stream-2" byloje.
UOKiK skyrė Rusijos bendrovei "Gazprom" 213 mln. zlotų baudą už atsisakymą bendradarbiauti "Nord Stream-2" byloje. Tai yra maksimali sankcija, numatyta šalies teisės aktuose už informacijos nepateikimą.