Vilnius, archyvinė nuotrauka

Vilniaus savivaldybė siekia sumažinti skolas, todėl ragina tapti vilniečiu

73
(atnaujinta 12:20 2018.10.01)
Savivaldybė skelbia Geležinės vilkės kampaniją, kuri skatins vilniečius deklaruoti savo gyvenamąją vietą

VILNIUS, spalio 1 — Sputnik. Vilniuje gyvena 62 tūkst. žmonių, savo gyvenamąją vietą deklaravusių kitose savivaldybėse, kurioms jie ir moka gyventojų pajamų mokestį (GPM), dėl to Vilnius šiemet prarado 28 mln. eurų, rašo Vilniaus miesto savivaldybės spaudos tarnyba.

"Sostinė kviečia: tapk vilniečiu — deklaruok savo gyvenamąją vietą Vilniuje ir prisidėk prie miesto, kuriame gyveni, augimo", — skelbia naujas savivaldybės šūkis.

Vilnius kasmet paauga apie 10 tūkst. naujakurių–studentų, kurie lieka čia, susiranda papildomus ar nuolatinius darbus, kuria verslus ir šeimas, tik ne kiekvienas jų deklaruoja savo gyvenamąją vietą Vilniuje.  Svarbi dalis gyventojo pajamų mokesčio nukeliauja į tas savivaldybes, su kuriomis naujieji vilniečiai ryšių nebeturi.

"Vilnius yra antra jauniausia amžiumi Europos sostinė. Jauni ir nauji gyventojai nuolat papildo mūsų miestą, bet tai reiškia ir būtinybę efektyviai plėsti ar atnaujinti miesto infrastruktūrą. Manau, miestas turi teisę pasiūlyti sąžiningus mainus – naujieji vilniečiai nemokamai naudojasi miesto privalumais, bet už tai oficialiai tampa miesto piliečiais ir tokiu būdu stiprina Vilnių", — kviečia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Kaimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Alexander Lipovets

Šiuo metu savo gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravę 565 tūkst. vilniečių. Tačiau iš tiesų gyventojų yra kur kas daugiau: poliklinikose prisirašę 627 tūkst. pacientų, kurie realiai gyvena ir susirgę gydosi Vilniuje. Visi Vilniaus mieste gyvenantys, tačiau savo gyvenamąją deklaravę kituose miestuose, gali laisvai naudotis visomis socialinėmis paslaugomis — gydytis, leisti vaikus į darželius, mokyklas, važiuoti naujausiu viešuoju transportu, plaukioti naujuose baseinuose ir pan. Tačiau tik sostinėje savo gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai prisideda prie miesto infrastruktūros gerinimo.

Iš gyventojų pajamų mokesčio gaunamos pajamos naudojamos miesto plėtrai: tiesiamos naujos gatvės, diegiamos inovacijos, statomi baseinai ir sporto aikštynai, tiesiami nauji dviračių takai, tvarkomi parkai, statomi darželiai ir mokyklos. Atnaujinta miesto infrastruktūra naudojasi visi Vilniaus gyventojai bei miesto svečiai.

Gyvenamosios vietos Vilniuje deklaravimas
© Photo : vilnius
Kaip deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą

Vilniaus savivaldybė informuoja, kad gyvenamąją vietą deklaruoti Vilniuje nėra sudėtinga, net jei gyveni studentų bendrabutyje ar nuomojiesi butą – tereikia apsilankyti tinklalapyje vilnius.lt, atlikti kelis nesudėtingus žingsnius pildant elektroninę gyvenamosios vietos deklaracijos formą vilnius.lt/deklaravimas. Taip pat galima prisiregistruoti tiesiog prie kurios nors miesto seniūnijos.

Kitas būdas – atvykti į seniūniją arba savivaldybę, kurioje, pateikę visus reikiamus dokumentus, galėsite deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Jeigu gyvenate studentų bendrabutyje – jums tereiks bendrabučio valdytojo sutikimo, jeigu nuomojatės būstą – būsto nuomos sutarties.

Daugiau informacijos: https://vilnius.lt/deklaravimas/

73
Tegai:
deklaravimas, gyvenamojo vieta, Vilnius
Dar šia tema
Savivaldybė stebi, kaip vilniečiai pažeidžia atliekų tvarkymo taisykles
Socialdemokratai: žmonės emigruoja, nes nenori mokėti aukštų mokesčių
Darbas

Paaiškėjo, kokia dabar situacija Lietuvos darbo rinkoje

(atnaujinta 23:25 2020.07.07)
Nuo karantino Lietuvoje pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų — tai yra 2,3 karto daugiau nei ankstesnę, rašo įstaigos spaudos tarnyba.

Nuo kovo 16 dienos iš viso pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų. Įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams. Utenos apskrityje labiausiai buvo ieškoma etikečių klijuotojų, pagalbinių darbininkų ir vyriškų drabužių siuvėjų. Alytaus — pagalbinių darbininkų, siuvėjų ir etikečių klijuotojų.

Birželio 29 – liepos 5 dienomis daugiau darbo pasiūlymų pateikta ir tarnautojams — ieškoma sandėlininkų, laiškininkų, apskaitininkų ir apklausų atlikėjų. Praėjusi savaitė išsiskiria darbo pasiūlymais įrengimų ir mašinų operatoriams ir surinkėjams. Laisvos darbo vietos tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams sudarė 30,8 proc. visų registruotų laisvų darbo vietų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje.

Darbo paklausoje 38,5 proc. išaugo ir sezoninių darbų skaičius — įregistruota 430 laikinių darbų. Daugiausiai ieškota pagalbinių darbininkų, valytojų ir virėjų.

Kurortuose sezoninių, terminuotų darbų pasiūla tebėra nedidelė — Palangoje registruoti 6 darbo pasiūlymai darbininkams ir virtuvės darbuotojams, Druskininkuose — 4 valytojams, Neringoje ir Birštone — po 1 darbininkams.

Per savaitę 43,3 proc. (1,3 tūkst.) išaugo įdarbinimas — 4,5 tūkst. asmenų Užimtumo tarnybos specialistai padėjo įžengti į darbo rinką. Nuo karantino pradžios tarpininkavimo įdarbinant paslaugos suteiktos 50,1 tūkst. asmenų.

Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 7 dieną buvo registruota 216,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų — jie sudarė 12,6 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Tai 0,5 proc. punkto daugiau nei prieš savaitę.

Nuo ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimo kovo 16 dieną darbo ieškančių asmenų padaugėjo 56 tūkst. (34,6 proc.).

Praėjusią savaitę į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 9,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų — 1,9 tūkst. vidutiniškai per darbo dieną, registravosi 41,5 proc. (2,7 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų, palyginti su birželio 22–28 dienomis.

Tarp naujų klientų daugiausiai buvo iš didmeninės ir mažmeninės prekybos (21,3 proc.) bei apdirbamosios gamybos (21 proc.) sektorių, taip pat padaugėjo darbo neturinčių iš švietimo srities. Gerokai mažiau besikreipiančių iš statybų, vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo veiklos sričių.

Padidėjo kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (1,2 proc. punkto) bei technikų ir jaunesniųjų specialistų (0,9 proc. punkto) dalis. Mažėjo — nekvalifikuotų darbininkų (1,5 proc. punkto) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (0,9 proc. punkto) skaičius tarp darbo neturinčių asmenų.

Beveik kas trečias (30 proc.) įregistruotas darbo neturintis asmuo — jaunimas iki 29 metų. Panašią dalį (30,3 proc.) sudaro ir 50+ asmenys. Moterys tarp besikreipusių asmenų sudarė 51 proc.

Registruoto nedarbo rodikliai augo beveik visose šalies savivaldybėse, išskyrus pajūrio kurortus — Neringą ir Palangą, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Didžiausias registruoto nedarbo augimas — 0,8 proc. punkto fiksuotas Ukmergės rajone, 0,7 proc. punkto augo Lazdijų ir Kelmės rajonų bei Alytaus miesto savivaldybėse. Daugiausiai darbingo amžiaus gyventojų darbo neturi Lazdijų (18,9 proc.), Rokiškio rajone (17,9 proc.) ir Kelmės bei Kalvarijos savivaldybėse (po 17,8 proc.). Žemiausi registruoto nedarbo rodikliai fiksuoti Neringoje — 3,4 proc., Klaipėdos rajone — 1 proc. ir Birštone — 8,2 proc.

Iš penkių didžiųjų šalies miestų didžiausias nedarbas registruotas Panevėžyje ir Kaune (13,3 proc.), žemiausias — Šiauliuose (10,3 proc.).

Tegai:
Užimtumo tarnyba, darbas
Dar šia tema
Ekonomistas: Lietuvos eksportas atsigaus vasaros pabaigoje
EK gerina šių metų Lietuvos ekonomikos prognozę
Lietuva vidaus rinkoje pasiskolino 150 mln. eurų
Vilniaus oro uostas

Sveikatos apsaugos ministerija parengė rekomendacijas keliautojams

(atnaujinta 23:23 2020.07.07)
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau šalyje galioja nepaprastoji padėtis

VILNIUS, liepos 8 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), atsižvelgdama į nepalankią COVID-19 infekcijos plitimo situaciją kai kuriose Pasaulio šalyse, ragina keliautojus imtis reikiamų atsargumo priemonių ir paisyti specialistų rekomendacijų, pranešė SAM.

Koronaviruso infekcijai, kaip ir kitoms užkrečiamosioms ligoms, būdingas inkubacinis periodas, tai yra, kad net jei žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad tuo metu jis nėra užsikrėtęs infekcija.

Koronaviruso inkubacijos laikotarpis siekia apie 14 dienų, todėl grįžus (ar vykus tranzitu) iš valstybių, kuriose sergamumas viršija nustatytą 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų rodiklį, privaloma dvi savaites izoliuotis. Grįžus iš tų šalių, kuriose sergamumas mažesnis — 15 atvejų 100 tūkst. gyventojų, izoliuotis rekomenduojama.

Taip pat grįžtantys iš paveiktų šalių, kuriose sergamumas viršija 25 atvejus 100 tūkst. gyventojų, per 24 valandas privalo užsiregistruoti Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre (NVSC), užpildant elektroninę anketą.

Be to, Lietuvos sienos kirtimo vietoje bus matuojama temperatūra. Nustačius koronaviruso infekcijos simptomus, tokie keliautojai bus atskirti nuo kitų žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jie bus nugabenti į gydymo įstaigą.

Žmonėms, atvykusiems iš Bulgarijos, Čekijos, Džibučio, Egipto, Ganos, Indijos, Jungtinės Karalystės, Monako, Nepalo, Mergelių salų, Rumunijos, Svazilendo ir Turkijos, kur sergamumas yra kiek mažesnis, specialistai rekomenduoja izoliuotis, laikytis saugaus atstumo nuo kitų žmonių, pagal galimybes dėvėti asmens apsaugos priemones.

Jiems taip pat reikia stebėti savo sveikatą. Jei išsivystytų COVID-19 ligos simptomai, jie turėtų nedelsdami skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefono numeriu 1808, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.

Iš kitų, nelaikomų paveiktomis, šalių grįžus izoliuotis nereikia, tačiau rekomenduotina laikytis bendrų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu COVID-19 serga 207 žmonės. Lietuvoje iš viso nustatyti 1844 koronaviruso atvejai, pasveiko 1547, mirė 79.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 11,4 milijono infekcijos atvejų, daugiau nei 534 tūkstančiai žmonių mirė.

Tegai:
karantinas, koronavirusas, keliautojai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Estija ketina sušvelninti apribojimus iš užsienio atvykstantiems darbuotojams
Mokslininkas priėjo prie netikėtų išvadų apie koronaviruso kilmę
COVID-19 statistika Lietuvoje: per parą nė vieno pasveikusio žmogaus