Rūta Vanagaitė, archyvinė nuotrauka

"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui"

329
(atnaujinta 19:32 2018.10.02)
Savo Facebook puslapyje rašytoja priminė apie žydų žūdynėse dalyvavusius "herojus", kurie vis dar turi paminklus Lietuvoje

VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos rašytoja Rūta Vanagataitė savo Facebook puslapyje pasidalino laišku "nužudytam bevardžiam žydui".

"Mielas, nužudytas bevardis žyde, kuris guli duobėje ant kitų nužudytųjų kūnų. Aš dažnai galvoju apie tave. Galvojau, kai rašiau knygą, dabar galvoju, kad Lietuvoje buvo minima Holokausto aukų diena, buvo skaitomi aukų vardai, ir pats popiežius meldėsi už tave", — rašo Vanagaitė.

Rašytoja cituoja interviu su vienu iš Nacionalinio darbo apsaugos bataliono karių, dalyvavusių žydų naikinimo procese. Jis papasakojo, kaip vyko šaudymai, kaip buvo sunaikinamos šeimos, kai vaikų akivaizdoje pirmiausia buvo nužudomi tėvai, kad "jie nematytų savo vaikų mirties".

"Taigi mūsų Lietuvos žydų žudikai nebuvo žvėrys. Jie žmonės. Jie turėjo tokį darbą", — ironizuoja Vanagaitė.

Rašytoja pasipiktino genocido centro istorikų aiškinimu, kurie teigia, kad kai kurie Lietuvos kariuomenės kariai buvo "įtraukti į žydų žudymą", įskaitant ir Joną Noreiką, o Lietuvos vyriausybės atsistatydinimas "labai tikėtina, sukėlė Noreikai sunkius išgyvenimus ir nuteikė prieš nacius".

"Tvarka buvo gera. Vokiška. Tokios nesunku laikytis, ypač todėl, kad Lietuvos civilinei administracijai buvo leista skirstyti žydų turtą: po to, kai dalis yra skiriama vokiečiams, pasiimti ne tik savo poreikiams, bet ir miesto, apygardų ir apylinkių gyventojų poreikiams. Žodžiu, buvo galima siekti sąžiningos socialinės politikos. Juk žydai praturtėjo, engdami lietuvius, ar ne? Taip pats Jonas Noreika rašė savo darbe "Pakelk galvą, lietuvi"", — pabrėžia Vanagaitė.

Nacių bendrininkas Jonas Noreika dalyvavo žydų naikinimo procese. Pasak Lietuvos žydų bedruomenės, 1941 metų rugpjūtį Noreika buvo paskirtas Šiaulių apskrities seniūnu, "jis nurodė surinkti visus tame regione gyvenančius žydus į getą ir atimti iš jų turtą… faktiškai įsakė sukurti šį getą, kuriame vėliau buvo sušaudyti tūkstančiai žydų".

Vanagaitė primena, kad ne tik Noreika, bet ir "Lietuvos aktyvistų fronto" lyderis Kazys Škirpa tikėjo, kad "būtų geriau, jei respublikoje nebūtų žydų", ir aktyviai palaikė fašistų planus, kai jie negalėjo apsieiti be Lietuvos nacionalistų ir kolaborantų pagalbos, vykdant žiaurius nusikaltimus.

"Kada po pusantro metų Jono Noreikos darbo 1943 metų vasarį Lietuvos administracija buvo pavesta mobilizuoti į SS padalinius 30 000 vyrų — štai čia jau ne! Lietuva užprotestavo. Jonas Noreika, drąsus vyras ir Lietuvos patriotas, kaip ir daugelis jo kolegų, atsisakė atlikti mobilizaciją. Ir mobilizacija nepavyko, nes be Lietuvos administracijos ir policijos pagalbos naciai nieko negalėjo padaryti: Lietuvoje jie turėjo tik keletą šimtų savų žmonių, savų policininkų", — rašo ji.

Šiaulių gimnazijai nebus suteiktas Jono Noreikos vardas >>

Vanagaitė priminė, kad taip vadinamieji "herojai" vis dar turi paminklus Lietuvoje: Jono Noreikos memorialinė lenta Mokslų akademijos bibliotekoje, paminklas "partizanui" Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, Škirpos alėja prie Gedimino kalno Vilniaus centre.

"Tu, nužudytas Lietuvos žyde, gulintis vienoje duobėje su tūkstančiu kitų žydų, dar  šiek tiek palauk. Mums, lietuviams, dar neatėjo laikas nugriauti paminklus ir nuimti lentas. Praėjo tik 75 metai nuo tavo mirties. Palauk dar dvidešimt metų. Tvirtai laikyk savo glėbyje savo vaiko kaulus. Juk tau pasisekė: tu nematei, kaip jis mirė. Mes, lietuviai, nėra gyvūliai", — apibendrino rašytoja.

Skandalas dėl Rūtos Vanagaitės knygos

Lietuvoje pernai kilo su Rūtos Vanagaitės knyga "Mūsiškiai " susijęs skandalas. Joje rašytoja pasakoja apie masinį ir savanorišką lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu. Neseniai už "Mūsiškius" rašytoja gavo kasmetinį Europos žydų kongreso (EŽK) apdovanojimą.
Žiaurūs išpuoliai prieš Vanagaitę prasidėjo po jos pasisakymų apie tai, kad vienas iš "miško brolių" — ginkluoto antisovietinio pokario pogrindžio lyderių — Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo dalyvauti žydų sunaikinime, o taip pat būti KGB agentu.

Tai sutapo su jos naujos autobiografinės knygos "Višta strimelės galva" išleidimu. Kaip nepritarimo rašytojos istoriniam vertinimui ženklą leidykla "Alma Littera" išėmė iš pardavimo visas jos knygas ir nutraukė bendradarbiavimo sutartį.

Anksčiau "Sputnik Lietuva" rašė, kad tuo metu EŽK pasmerkė išpuolius prieš rašytoją. Pasak Kongreso pirmininko Mošės Kantoro, Vanagaitės persekiojimas primena "tamsius laikus".

Kongresas paragino Lietuvos Vyriausybę ir politinį elitą "rimtai išnagrinėti lietuvių vaidmenį nacių okupacijos metu, sustabdyti šlovinimą tų, kurie bendradarbiavo su naciais ir aktyviai dalyvavo Lietuvos žydų žudynėse".

"Išėmė iš radarų": Vanagaitė papasakojo, kad ją Lietuvoje ignoruoja >>

Popiežius Pranciškus, rugsėjo pabaigoje lankydamasis Lietuvoje, pagerbė žuvusiųjų žydų atminimą Holokausto aukų dienos proga ir pasimeldė už juos.

Per Holokaustą žuvo apie 90% iš 208 tūkstančių Lietuvos žydų. Žudant žydus, Lietuvą okupavusiems naciams neretai talkindavo vietos kolaborantai.

Lietuvoje "partizanais" laikomi "miško broliai" — nacionalistiškai nusiteikę ginkluoto judėjimo, 1940-1950-aisiais veikusio šalies teritorijoje, organizatoriai. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
329
Tegai:
žydai, Lietuvos žydų bendruomenė, Rūta Vanagaitė
Dar šia tema
Žurnalistė kritikavo Lietuvą už jos senelio — nacių bendrininko — išaukštinimą
Izraelyje Netanjahu pagyra Lietuvos valdžiai pavadinta šlykščia
Vanagaitė atsisakė dalyvauti Poznerio laidoje
ES piliečiai atskleidė "baisią tiesą apie holokaustą". Dėl to jie persekiojami
Sutraiškyk Titovą! Arba nesantaikos anatomija
Ant elektros laidų nukritę medžiai, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje be elektros liko apie 14 tūkst. namų ūkių

Gedimus taiso apie 230 brigadų, šiandien didžiausias prioritetas atstatyti elektrą tiems gyventojams, kurie jos neturi ilgiausiai

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Dėl pastarąsias paras iškritusio gausaus šlapio sniego visoje Lietuvoje be elektros yra apie 14 tūkst. namų ūkių, rodo naujausi "Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) duomenys. 

Sausio 28 d. 8 val. duomenimis vartotojų be elektros regionuose skaičius:

  • Vilniaus regione apie 6,6 tūkst.
  • Utenos regione apie 4,2 tūkst.
  • Alytaus regione apie 2,6 tūkst.
  • Kauno regione apie 700
  • Panevėžio regione apie 150

Iš viso elektros energijos tiekimas, kuris buvo nutrūkęs ilgiau nei 3 minutes, atnaujintas apie 220 tūkst. klientų (įskaitant pasikartojančius gedimus). Likusi dalis gedimų, apie 40 proc., sutvarkomi automatikos veikimo pagalba.

Nors pasibaigus intensyviam snygiui gedimų mažiau, po atstatymų vis dar formuojasi nauji nutraukimai pakartotinai ant oro linijų užvirtus medžiams, praneša ESO. 

Gedimai šalinami toliau – didžiausias prioritetas šiandien atstatyti elektrą tiems gyventojams, kurie jos neturi ilgiausiai.

"ESO specialistai dirba dieną ir naktį, kad elektros tiekimas būtų atkurtas kuo operatyviau. Pajungti beveik visi įmanomi pajėgumai, pasitelktos maksimalios pajėgos. Mobilizuotos tiek operatyvinės brigados, tiek kiti padaliniai, kurie gali vykdyti darbus. Tačiau, nepaisant visų dedamų pastangų, dalis elektros atstatymo darbų užtrunka", - praneša bendrovės spaudos tarnyba.

Šiandien nuolat gedimus taiso apie 230 brigadų. ESO toliau nuosekliai bendrauja su savivaldybėmis, vietos seniūnijomis ir miškų urėdijų padaliniais siekiant kuo skubiau atstatyti elektros energijos tiekimą.

Tegai:
Lietuva, elektra
Dar šia tema
Meteorologai papasakojo apie situaciją su krituliais šalyje
Sudėtingos eismo sąlygos išlieka dalyje Lietuvos
Lietuvoje valandinis elektros suvartojimas buvo didžiausias per 29 metus
Kyšis, archyvinė nuotrauka

Korupcijos suvokimo indekse Lietuvos pozicija nepakito

Naujausime "Transparency International" tyrime Lietuvai skirti 60 balų iš 100 ir 35 vieta sąraše

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. "Transparency International" korupcijos suvokimo indekso  tyrime Lietuva užima 14 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių, rašoma TI pranešime žiniasklaidai.

Pranešama, kad Lietuvos balas išliko nepakitęs —  šaliai skirti 60 balų iš 100 galimų ir 35 vieta 180 šalių sąraše. 

"Nepasikeitęs Lietuvos vertinimas yra priminimas, jog mūsų antikorupcinė sėkmė jau ne vien teisėsaugos rankose. Ji visų pirma priklauso nuo politikų bei viešojo ir privataus sektorių vadovų pasirengimo laikytis įstatymų, priiminėti pagristus sprendimus bei siekti didesnio skaidrumo savo veikloje. Atėjo laikas kiekvienai organizacijai užsibrėžti įgyvendinamus ir pamatuojamus antikorupcinius tikslus", – sakė "Transparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė yra nusprendusi savo sėkmę mažinant korupciją matuoti ir pagal pokyčius KSI. Vyriausybės programoje nurodytas siekis, kad 2024 m. Lietuvos KSI vertinimas būtų 70 balų.

Antrankiai, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Кирилл Каллиников

Korupcijos suvokimo indekso tyrime pirmoje vietoje pasaulyje išlieka Danija ir Naujoji Zelandija (88 balai). 

Estija šiais metais gavo 75 balus ir pakilo į 17 vietą (pernai – 74 balus ir 18 vietą), Latvija gavo 57 balus ir užėmė 42 vietą (pernai – 56 balus ir 44 vietą), Lenkija – 56 balus ir 45 vietą (pernai – 58 balus ir 41 vietą).

Tuo tarpu Baltarusija gavo 47 balus ir užima 63 vietą (pernai 45 balus ir 66 vietą), o Rusija – 30 gavo balų ir 129 vietą (28 balus ir 137 vietą pernai).

TI KSI yra vienas garsiausių pasaulyje korupcijos suvokimo tyrimų, parodantis, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai.

Tegai:
Lietuva, korupcija
Dar šia tema
Nausėda: vakcinavimas turi būti atsparus nepotizmui ir korupcijai
Lazdijų rajone dėl įtarimų korupcija buvo atleistas tyrėjas
Estijos premjeras paskelbė apie atsistatydinimą po korupcijos skandalo
Lietuvos geležinkeliai, archyvinė nuotrauka

"Skandalas su daužomais indais": Baltijos šalys šantažuoja ES dėl "Rail Baltica"

(atnaujinta 09:16 2021.01.28)
Baltijos valstybės gali uždelsti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei ES joms neskirs pažadėtų 1,4 milijardo eurų projektui

VILNIUS, sausio 28 — Sputnik. Pirmą kartą Baltijos šalys leido sau veikti su ES taip pat, kaip ir Lenkija bei Vengrija, RuBaltic.ru rašo Aleksandras Nosovičius. 

Anksčiau tapo žinoma, kad Baltijos šalys gali atidėti nacionalinių ekonomikos atkūrimo planų ratifikavimą po pandemijos, jei Europos Sąjunga joms neduos žadėtų 1,4 milijardo eurų "Rail Baltica". Nepaisant to, Briuselis neketina pritarti Baltijos valstybėms. 

"Atitinkamai orioje Europos šeimoje kaista dar vienas garsus skandalas su indų daužymu. <...> Baltijos valstybės pirmą kartą elgėsi kaip du pagrindiniai Europos Sąjungos verslininkai, grasindami sukelti problemų sąjungininkams jautriausias momentas ir jiems jautriausioje srityje", — pažymi Nosovičius. 

Ekspertas prisiminė situaciją, kai Lenkija ir Vengrija sustabdė sutartą septynerių metų ES biudžetą. Tačiau, priešingai nei Varšuva ir Budapeštas, Baltijos šalių elgesys niekada nekėlė problemų Briuseliui, pažymi straipsnio autorius. 

"Įdomiausia, kodėl jie to siekia. Ne dėl įstatymo viršenybės sąlygos skirstant Briuselio subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Lenkija ir Vengrija, kurios, gaudamos europinius pinigus, tikisi vykdyti suverenią vidaus politiką. 

Tylaus Baltijos šalių maišto priežastis buvo grėsmė atvirai korumpuotam ekonomiškai beprasmio geležinkelio projektui, kurio statyba Europai nėra investicija, bet tiesiogine ir perkeltine prasme pinigų užkasimas žemei", — rašo Nosovičius. 

Tuo tarpu daugelis ekspertų ne kartą teigė, kad projektas yra nemokus. Ekspertai pabrėžė, kad šiaurės – pietų kryptimi nuo Helsinkio iki Varšuvos per Baltijos šalis nėra krovinių ir keleivių srauto, reikalingo geležinkeliui pakrauti, o vienintelė jo prasmė, be biudžeto "apkarpymo", yra NATO karių perkėlimas. 

Pasak Nosovičiaus, jei projektas turėjo tik karinę paskirtį, tada kelias būtų buvęs nutiestas ir pradėtas eksploatuoti jau seniai. 

"Iš tikrųjų paaiškėja, kad Baltijos politikai, kad ir kaip jie beklykautų, netiki Rusijos karine agresija Baltijos šalyse, o NATO sąjungininkai, kad ir ką jie sakytų, netrokšta ginti šių Baltijos šalių. Todėl "Rail Baltica" virto korupcine subsidijuojama nuoma Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios be galo išleidžia pinigus jo statybai, suprasdamos, kad siaurojo geležinkelio negalima užbaigti. Kai tik jis bus baigtas ir pradėtas naudoti, pinigų srautas iš Briuselio bus nutrauktas", — sakė ekspertas. 

Nosovičius pažymėjo, kad TSRS žlugimas galiausiai pasirodė naudingas Rusijai, nes jai nebereikia "maitinti" Baltijos valstybių, "klausytis šių šalių isterijos" ir pasiduoti jų šantažui. 

Rail Baltica

Projektas yra geležinkelis, sujungsiantis Baltijos valstybes su Vakarų Europa. Jis eis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti. 

Tikimasi, kad geležinkelis pradės veikti 2026 metais. 

Manoma, kad projektas siekia 5,8 milijardo eurų. Retkarčiais pasirodo informacijos, kad kelio tiesimas kainuos daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Projekto auditas, kurio rezultatus 2020 metų vasarą paskelbė Europos Audito Rūmai, atskleidė rimtų trūkumų, ypač susijusių su trasos investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad numatomas keleivių skaičius neatlaiko kritikos. 

Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad projektas neturi ekonominės prasmės ir yra reikalingas karinėms reikmėms. 

Маршрут Rail Baltica
© Photo : Rail Baltica
Rail Baltica maršrutas
Tegai:
ES, Rail Baltica, Baltijos šalys
Temos:
"Rail Baltica" statyba