Lietuvos pasai

Referendumas dėl pilietybės vyks prezidento ir Europos Parlamento rinkimų metu

47
(atnaujinta 14:53 2018.10.09)
Kitais metais numatoma skelbti privalomąjį referendumą dėl dvigubos pilietybės, planuojama, kad jis vyks dvi dienas, su dviejų savaičių pertrauka

VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Seimas po svarstymo pritarė projektui, kuriuo siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo, apibrėžiančio pilietybės įgijimą, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Seimas, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Андрей Богданов

Pagal siūlymą privalomasis referendumas būtų vykdomas dvi dienas – 2019 metų gegužės 12 ir 26 dienomis. Projekto iniciatoriai referendumą siūlo vykdyti dvi dienas įvertinus tai, kad Konstitucijos I skirsnio nuostatų pakeitimui reikalinga surinkti ypač didelį piliečių balsų skaičių – daugiau kaip pusę piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Būtent šiomis dienomis šalyje bus rengiami Prezidento rinkimai ir rinkimai į Europos Parlamentą.

Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnis apibrėžia pagrindines Lietuvos pilietybės įgijimo nuostatas, pagal kurias Lietuvos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, o išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl šio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: "Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas".

Seimo sudaryta darbo grupė referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti yra nusprendusi rekomenduoti Seimui europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiomis valstybėmis pripažinti Europos Sąjungos valstybes nares, valstybes, priklausančias NATO bei EBPO organizacijoms.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.

Po svarstymo už Seimo nutarimo projektą balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 34 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Referendumas dėl dvigubos pilietybės

Pernai spalio pabaigoje Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją. Pagal Lietuvos referendumo įstatymą, kad referendumo rezultatai būtų pripažinti, jame turėtų dalyvauti daugiau nei 50% turinčių teisę balsuoti piliečių.

Seimas patvirtino pakeitimus, kuriais sumažino balsų skaičių, reikalingą Konstitucijos straipsniui dėl pilietybės pakeisti, tačiau respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė juos atmetė, pareiškusi, kad jie prieštarauja Konstitucijai. Liepos 11 dieną Seimas atmetė prezidentės veto.

Pasak pakeitimų iniciatoriaus Ramūno Karbauskio, Seimui balsuojant dėl šio įstatymo priėmimo buvo įregistruotas Seimo nutarimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad būtų panaikintos bet kokios abejonės dėl priimto įstatymo atitikimo Konstitucijai.

"Prezidentė nusprendė už Konstitucinį Teismą ir Seimui nepaliko jokio kito pasirinkimo, kaip atmesti veto ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuris vienintelis gali kompetentingai pripažinti, prieštarauja ar neprieštarauja Seimo priimtas įstatymas Lietuvos Respublikos Konstitucijai", — teigė Karbauskis.

47
Tegai:
dviguba pilietybė, referendumas, Seimas, Lietuva
Dar šia tema
Apklausa: dauguma Lietuvos piliečių pasisako už dvigubą pilietybę
Seimas ketina atmesti Grybauskaitės veto Referendumo įstatymo pataisoms
Dviguba Lietuvos pilietybė: būti ar nebūti
Vakcinos nuo koronaviruso sukūrimas

Ekspertas: žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo COVID-19

(atnaujinta 12:17 2020.06.03)
Greičiausiai sukurti vaistą nuo koronaviruso ir užkirsti kelią grėsmei gyventojams sugebės tos šalys, kurios turi daugiausia informacijos apie kitų šalių įdirbį šioje srityje, mano ekspertas Vitalijus Vechovas

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Žvalgybos duomenys gali padėti sukurti vakciną nuo koronaviruso COVID-19, interviu Sputnik Lietuva pasakė ekspertas informacijos saugumo srityje, Maskvos Baumano valstybinio technikos universiteto Skaitmeninės kriminalistikos katedros profesorius Vitalijus Vechovas.

Karinės žvalgybos pagalba sustiprinti medicininę žvalgybą būtų labai naudinga, spaudos konferencijoje pasakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jis pažymėjo, kad pandemija parodė, jog reikia tam tikro žvilgsnio į priekį, vertinant įvairius aspektus, susijusius su rizika sveikatai.

Profesorius Vitalijus Vechovas pareiškė, kad nėra atskiros medicininės žvalgybos sąvokos, yra specializuotos struktūros, kurios gauna žvalgybos duomenis iš įvairių sričių.

"Tiesą sakant, pirmaujančių pasaulio šalių žvalgybos veikla šioje srityje buvo vykdoma gana ilgą laiką, iš pačių pradžių, nuo tada, kai buvo suformuotos specialiosios tarnybos. Jos dirba siekdamos gauti žvalgybinės informacijos įvairiomis kryptimis — ir ekonomikos, mokslo ir technologijų plėtros, biologijos, biologinės saugos, be kito ko ir savo šalių gyventojų atžvilgiu, srityse. Ir čia nėra nieko naujo, tai yra viena iš viso pasaulio karinės žvalgybos veikimo sričių. <...> Kas turi maksimalią žvalgybos informaciją apie draugų ir priešų pasiekimus kuriant kokį nors naują ginklą ar atoveiksmį šiam ginklui... Šiuo atveju kalbama apie virusus ir vakcinas... Atitinkamai, tos šalys galės greičiau sukurti atitinkamas veiksmingas vakcinas ir užkirsti kelią jų gyventojams galinčiai kilti grėsmei".

Tegai:
Lietuva, vakcina, COVID-19, žvalgyba
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Rusija PSO pasiūlė aštuonias vakcinas nuo koronaviruso
Rusijoje įvardyta vakcinos nuo COVID-19 klinikinių tyrimų pradžios data
Kinija įvertino JAV pareiškimus dėl KLR noro pavogti vakciną nuo COVID-19
Koronaviruso testai

Per parą nustatyti tik du koronaviruso atvejai

(atnaujinta 12:08 2020.06.03)
Mirčių nuo koronaviruso skaičius nepasikeitė, palyginti su praėjusia diena. 1260 pacientų pasveiko

VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Lietuvoje per parą nustatyti tik du nauji koronavirusinės infekcijos atvejai. Apie tai buvo pranešta vyriausybės tinklalapyje, skirtame kovai su COVID-19.

Trečiadienio 11:25 val. duomenimis, bendras užsikrėtusiųjų skaičius siekė 1684. 1260 žmonių pasveiko nuo viruso. Mirusiųjų skaičius nepasikeitė — 71.

Antradienį laboratorijos ištyrė 5387 mėginius. Nuo tyrimų pradžios buvo ištirta 315112 ėminių.

Lietuvoje karantino režimas buvo pratęstas iki birželio 16 dienos. Pamažu valdžios institucijos švelnina jo sąlygas, darydamos daugiau nuolaidų gyventojams ir verslui.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija.

Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 6,2 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 378 tūkst. žmonių.

Koronavirusas — mitai ir tiesa
© Sputnik /
Koronavirusas — mitai ir tiesa
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
"Ačiū, Lietuva": Vilniuje buvo surengti koncertai kovojančių su COVID-19 žmonių garbei
JT: pandemija atskleidė didėjančią nelygybę