Jurgita Petrauskienė

Mokytojai reikalauja ministrės Petrauskienės atsistatydinimo

78
(atnaujinta 13:12 2018.10.10)
Pasak peticijos autorės, įvestos naujos ir neišdiskutuotos reformos mokyklose pasėjo susipriešinimą, tarpusavio konkurenciją ir tik dar didesnį nerimą dėl ateities

VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Peticiją su reikalavimu, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kaip praradusi švietimo bendruomenės pasitikėjimą, atsistatydintų, trečiadienį pasirašė daugiau kaip  2,6 tūkst. žmonių.

Peticiją paskelbusi mokytoja Diana Meškauskienė pakvietė visuomenę solidarizuotis ir padėti pasiekti pokyčių Lietuvos švietime.

Mokytojų nepasitenkinimas ministre kilo po etatinės mokėjimo sistemos įsigaliojimo, kuomet atlyginimo pagrindu tampa ne darbo krūvis, o valandos. Dalis mokytojų ir juos vienijančių profsąjungų atstovai įsitikinę, kad skubotai įvesta mokytojų etatinio apmokėjimo sistema yra ydinga, jai nepasirengta teisiškai, o padariniai — destruktyvūs.

"Šiandien mes, mokytojai, gyvename nežinioje dėl savo ateities ir perspektyvų, esame apkrauti papildomu biurokratizmu, nesame tikri net dėl savo kito mėnesio atlyginimų bei negalintys planuoti jokios ilgesnės savo asmeninės gyvenimo perspektyvos. Nors stengiamės, kad tai nepaveiktų mūsų santykių su vaikais ir jų ugdymu, tačiau šiandieninis chaosas švietimo sistemoje neišvengiamai atsiliepia mūsų savijautai ir darbo atmosferai", — komentuoja peticiją autorė.

Pasak peticijos autorės, įvestos naujos ir neišdiskutuotos reformos mokyklose pasėjo susipriešinimą, tarpusavio konkurenciją ir tik dar didesnį nerimą dėl ateities.

"Todėl reikalaujame, kad ministrė Jurgita Petrauskienė, kaip nepateisinusi lūkesčių, praradusi švietimo bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimą, nedelsdama atsistatydintų", — rašo Meškauskienė.

78
Tegai:
Jurgita Petrauskienė
Dar šia tema
VTEK įtaria, kad Petrauskienės vyro įmonė nuolat laimi ŠMM viešuosius pirkimus
Liberalai sukritikavo etatinį mokytojų apmokėjimą
Arvydas Anušauskas, archyvinė nuotrauka

Anušauskas pasipiktino, kad Kukliansky "suka kaltinimų karuselę" prieš "partizaną" Lukšą

(atnaujinta 15:17 2020.07.15)
Kartu Anušauskas paskelbė esąs pasiruošęs, jei prireiks, užleisti savo vietą Tarptautinėje komisijoje nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti tiems, "kurie galės padaryti daugiau ir rasti didesnį sutarimą dėl istorinės praeities"

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Konservatorius Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuvos žydų bendruomenės (LŽD) pirmininkė Faina Kuklansky "suka kaltinimų karuselę" prieš "partizaną" Juozą Lukšą-Daumantą, nepateikdama konkrečių faktų.

Apie tai jis parašė savo Facebook puslapyje.

Anksčiau Seimas nusprendė paskelbti 2021 metus Lukšo-Daumanto metais. Kuklansky kreipėsi į parlamentą su prašymu panaikinti šį sprendimą.

Anksčiau keturi Vilniaus žydų bendruomenės nariai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą ir vyriausybę bei užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Jie paragino prezidentą peržiūrėti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinių okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sudėtį.

Anušauskas savo žinutėje primena, kad komisija susideda iš dviejų dalių — Holokausto pakomisės ir Sovietinio okupacinio režimo nusikaltimų pakomisės.

"Bet istorija viską supina į vieną kamuolį. Esu sovietinių nusikaltimų tyrimo pakomisės pirmininkas ir man nėra malonu, kad bandoma pasinaudoti visos komisijos vardu siekiant skaldyti mūsų pilietinę visuomenę. Prieš 14 metų jau teko ištirti kaltinimus J.Lukšai- Daumantui ir ne tik juos atmesti, bet ir nustatyti tikruosius Garažo pogromo (Lietūkio garažo žudynės, 1941 metų birželio 27 dienos įvykiai Kaune — Sputnik) dalyvius. Dabar vėl Kuklianski suka kaltinimų J.Lukšai karuselę iš naujo, tik be konkrečių faktų", — rašo Anušauskas.

Tuo tarpu konservatorius, kalbėdamas apie komisijos sudėties peržiūrą, teigė esąs pasirengęs užleisti savo vietą tiems, "kurie galės padaryti daugiau ir rasti didesnį sutarimą dėl istorinės praeities".

Anksčiau Kuklansky pareiškimu pasipiktino kitas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas. Jis pareiškė, kad LŽB pirmininkė "bando mesti šešėlį" ant "partizano" atminimo ir pareikalavo atsiprašymo.

Kasčiūnas savo Facebook pažymėjo, kad, "jei raštas prieš Lukšą-Daumantą tėra istorijos neišmanymas ir klaida, Kukliansky turėtų nedelsiant atšaukti jį ir atsiprašyti už Lietuvos laisvę žuvusio partizanų didvyrio atminimo pažeminimą, priešingu atveju, deja, bet jos kreipimąsi galima laikyti tik kaip Rusijos režimui tarnaujančią provokaciją bei mirusio didvyrio tyčinį šmeižtą".

Anksčiau Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metų rugpjūčio 10 dieną sukanka 100 metų, kai gimė "partizanas" Juozas Lukša-Daumantas, 2021-uosius paskelbė Juozo Lukšos-Daumanto metais.

Dokumente pabrėžiama, kad rezistentas Lukša-Daumantas buvo "vienas svarbiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat įvertinami nuopelnai ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veikla prasiveržus už geležinės uždangos, besąlygiška ištikimybė partizano priesaikai".

Interviu Sputnik Lietuva buvęs vyriausiasis Lietuvos rabinas Kalevas Krelinas pavadino įžeidžiančiu ir juokingu faktą, kad šie metai paskelbti Vilniaus Gaono metais, o kitus metus siekiama skelbti bandito ir žudiko garbei.

Anksčiau Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas pareiškė, kad Lietuva "nedalyvavo Holokauste", nes buvo "okupuota". Manoma, kad dokumentas, pripažįstantis Lietuvos Respubliką "visiškai nekalta", bus pateiktas svarstyti Seime pavasario sesijoje.

Įstatymo projektą kritikavo Europos rabinų tarybos pirmininkas, vyriausiasis rabinas Pinchas Goldšmitas.

Baltijos šalių valdžia atvirai vykdo nacių bendrininkų šlovinimo ir istorijos perrašymo politiką.

Lietuvoje "miško broliais" vadinamos nacionalistinės ginkluotosios grupės, kurios respublikoje veikė 1940–1950 metais. Manoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais daugelis jų palaikė nacistinę Vokietiją ir dalyvavo naikinant žydų bendruomenę Lietuvoje. Jie taip pat dalyvavo žudant civilius ir komunistų partijos darbuotojus.

Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
© Sputnik /
Holokaustas. Lietuva mirties šešėlyje
Tegai:
Arvydas Anušauskas, Faina Kukliansky, Lieutovs žydų bendruomenė
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje
Dar šia tema
Pagrindiniai klausimai apie Baltijos šalių "sovietinę okupaciją"
75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį
"Kaip tai įvyko?" Vanagaitė pristatė naują knygą apie Holokaustą Lietuvoje
Nausėda ES viršūnių susitikime dalinsis Lietuvos istorijos perrašymo patirtimi
Vytautas Zimnickas

Valstybės vadovai reiškia užuojautą dėl Vytauto Zimnicko mirties

(atnaujinta 15:09 2020.07.15)
Šią sunkią netekties akimirką Seimo pirmininkas Vytauto Zimnicko artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės

VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis savo ir Seimo vardu reiškia užuojautą Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovo Vytauto Zimnicko artimiesiems. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.

"Nuoširdi Vytauto Zimnicko tarnystė Seime bei Lietuvos verslo sektoriuje, taip pat kaip ir išties sunkus darbas ekstremaliomis sąlygomis pastaruoju metu, buvo ryžto ir atsidavimo pavyzdžiai. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems ir bičiuliams", — teigė Pranckietis.

Pažymima, kad šią sunkią netekties akimirką Pranckietis Vytauto Zimnicko artimiesiems ir kolegoms linki stiprybės.

Užuojautą taip pat išreiškė ir Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis.

"Anapilin iškeliavo buvęs Seimo narys, verslo bendruomenės atstovas, visuomenininkas Vytautas Zimnickas. Pastaruoju metu jis garbingai vykdė patikėtas pareigas ekstremaliomis sąlygomis, rodydamas ryžto ir atsakomybės pavyzdį. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir kolegoms", — rašoma premjero užuojautoje.

Vytautas Zimnickas gimė 1956 metų sausio 12 dieną Panevėžio rajono Uliūnų kaime.

1974 metais baigęs Vilniaus politechnikumą, studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar — Vilniaus Gedimino technikos universitetas), įgijo inžinieriaus ekonomisto specialybę.

1990 metais įgijo užsienio ekonominių santykių specialybę.

1992–1996 metų kadencijos Seimo narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas. 

Vėliau vadovavo įmonėms "Vitoma", "Limeta", "TT Logistic" ir "Puntukas", o nuo 2015 metų — Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai.

Tegai:
užuojauta, mirtis, Viktoras Pranckietis