Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvės

Seimas svarstys siūlymą pripažinti Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu

43
(atnaujinta 12:25 2018.10.11)
Pristatytame deklaracijos projekte rašoma, kad nuo LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto mirties jo pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas

VILNIUS, spalio 11 - Sputnik. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio siūlymą pripažinti "miško  brolių" vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą faktiniu su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovu.

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų laidojimo ceremonija, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik/ Андрей Богданов

Pristatytame deklaracijos projekte rašoma, kad nuo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto mirties 1954 metų lapkričio 26 dieną iki savo mirties 1957 metų lapkričio 29 dienos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

"LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Prezidiumo pirmininkui J. Žemaičiui-Vytautui mirus, atliko kovojančių Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado funkcijas ir buvo valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujantis aukščiausias Lietuvos valstybės pareigūnas", – rašoma projekte.

Po Seimo deklaracijos projekto pristatymo toliau jį redaguos Seimo redakcinė komisija.

2009 metų kovo 12 dieną Seimas yra priėmęs deklaraciją dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Joje skelbiama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties Žemaitis buvo "kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas", faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

"Miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių ceremonija
© Sputnik/ Андрей Богданов

Be to, nutarime buvo teigiama, kad Ramanauskas-Vanagas buvo "vienas iš aktyvių nacionalistinio pogrindžio lyderių" ir "padarė eilę sunkių nusikaltimų", o jo pavaldiniai "išvystė plačią teroristinę ir diversinę veiklą: žudė tarybinius piliečius, sprogdino mašinas, klubus, naikino ryšio priemones, užpuldinėjo įstaigas ir piliečius, plėšė jų turtą".

Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.

Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą >>

Šeštadienį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Laidotuvių išvakarėse Rusijos URM pasipiktino Lietuvos valdžios sprendimu įamžinti "partizano" atminimą. Oficiali  Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vilnius tęsia istorijos persvarstymo liniją ir bando pateikti "miško brolių" gaujas, kurios veikė  Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius.

Po to Lietuvos URM iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje Aleksandrą Udalcovą ir pareiškė jam protestą dėl pareiškimo apie Ramanauską-Vanagą.

Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

"Miško broliais" vadovavusi LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliarios kariuomenės bei saugumo dalinių.

43
Tegai:
Seimas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (67)
Dar šia tema
"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui"
Maskva nepatenkinta, kad Lietuvoje 2018-ieji paskelbti Ramanausko-Vanago metais
Karbauskis pasiūlė pripažinti "miško brolį" faktiniu Lietuvos vadovu
Nausėda įteikė padėkas tėvams už pavyzdingą tėvystę

Nausėda įteikė padėkas tėvams pavyzdingą tėvystę

(atnaujinta 15:32 2020.06.05)
Kartu jis pabrėžė, kad reikia rodyti deramą valstybės ir visuomenės dėmesį bei pagarbą tiek motinos, tiek tėvo vaidmens svarbai šeimoje bei bendruomenėje, taip pat globėjų ir rūpintojų reikšmingam indėliui kuriant žmogaus gerovę

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su savo žmona Diana Nausėdiene Tėvo dienos proga surengė tėvų pagerbimo ceremoniją ir įteikė jiems padėkas už atsakingą bei pozityvią tėvystę, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

"Reiškiu labai nuoširdžią pagarbą Jums — žmonėms, konkrečiu pavyzdžiu įrodžiusiems tikrąją tėvystės vertę", — sakė Nausėda.

Gegužės mėnesį minint Motinos dieną Nausėdos vardu būriui nuostabių mamų buvo įteikti ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliai.

Pasak prezidento, deja, Tėvo dieną tenka pasitikti su mažesnėmis galimybėmis, nors atsidavusių šeimai tėvų yra ne ką mažiau.

"Todėl vakar Seimui pateikėme įstatymo pataisas siekdami, kad į valstybinius apdovanojimus galėtų pretenduoti ir tėvai, ir globėjai. Kaip sakoma Biblijoje — gerbk savo tėvą ir motiną. Ir tai yra be galo teisinga", — sakė Nausėda.

Kartu jis pabrėžė, kad reikia rodyti deramą valstybės ir visuomenės dėmesį bei pagarbą tiek motinos, tiek tėvo vaidmens svarbai šeimoje bei bendruomenėje, taip pat globėjų ir rūpintojų reikšmingam indėliui kuriant žmogaus gerovę.

Президент поблагодарил родителей за образцовое воспитание детей
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene įteikė padėkas tėvams už pavyzdingą tėvystę

Taip pat šalies vadovas teigė, kad įstatymas turi atliepti tiek ES, tiek Lietuvos svarbiausią lyčių lygybės politikos tikslą — užtikrinti lygias tiek vyrų, tiek moterų teises, galimybes bei pareigas.

Pasak Gitano Nausėdos motinos ir tėvo vaidmenys šeimoje yra nepakeičiami ir vienas kitą papildantys, o jų svarba neišmatuojama.

"Ilgai laikėme, kad motinystė, jos džiaugsmai ir vargai yra alfa ir omega. Tačiau šiandien tėvystė nereiškia — būti šalia. Tėvystė reiškia — būti kartu. Tėtis turi dalytis džiaugsmais, vargais, viltimis, perspektyvomis, nes tik tai, mano įsitikinimu, yra tikra šeima", — teigė jis.

"Tai istorinė diena, nes pagaliau tėvai yra Prezidentūroje, jie pasivijo mamas. Tai — deramas dėmesys bene svarbiausiam vyrų vaidmeniui — tėvystei", — sakė Lietuvos šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė.

Padėkos skiriamos 18-ai tėvų. Pagerbti Gausių šeimų asociacijos rekomenduoti daugiavaikiai tėvai, Lietuvos šeimos centro nominuoti savanoriaujantys savo parapijose ir aktyviai į šeimų ugdymo, stiprinimo ir palaikymo veiklas įsitraukę tėvai.

Taip pat Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija pristatė prezidentui tėvų kandidatūras už indėlį veikiant globos ir įvaikinimo srityje. Lietuvos negalios organizacijų forumas ir asociacija "Savarankiškas gyvenimas" už tėvystę ypač sunkiomis aplinkybėmis pasiūlė įteikti padėkas ir negalią turintiems arba vaikus su negalia auginantiems tėvams.
 

Tegai:
tėvai, padėka, Gitanas Nausėda
Dar šia tema
Nausėda: reikalavimai, kad Vaičiūnas atsistatydintų, nepadės deryboms dėl Astravo AE
Nausėda viešai konsultacijai teikia Korupcijos prevencijos įstatymo projektą
Pusryčiai, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: kas trečias Lietuvos gyventojas per karantiną priaugo svorio

(atnaujinta 13:40 2020.06.05)
Per karantino laikotarpį šalies gyventojai valgė daugiau raudonos mėsos, dešrelių, konditerijos gaminių ir saldumynų

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Nors daugiau maisto buvo ruošiama namuose, kur kas rečiau vartotas greitasis maistas, tačiau buvo valgoma dažniau ir daugiau, o fizinis aktyvumas per karantiną sumenko. Tokie pirminiai rezultatai tarptautinio tyrimo, kuriame dalyvauja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai.

Tarptautiniame COVIDiet tyrime, kurį koordinuoja Granados universitetas, siekiama išsiaiškinti, kaip per karantiną kito įvairių šalių gyventojų mitybos įpročiai. Tyrime dalyvauja 15 valstybių. 

Lietuvoje apklausti 20-65 metų 2447 suaugę gyventojai iš visų apskričių. Aktyviausi buvo Kauno ir Vilniaus gyventojai.

"Susiklosčiusi ekstremali situacija daro įtaką visiems gyventojams, visose šalyse, o karantino metu vyko ir sveikatai palankių, ir nepalankių gyvensenos pokyčių", — pastebėjo Lietuvoje tyrimą koordinuojanti LSMU Sveikatos tyrimų instituto docentė Vilma Kriaučionienė.

Pirminiai tarptautinio tyrimo duomenys rodo, kad per karantiną dauguma Lietuvos gyventojų buvo priversti keisti savo mitybos ir kitus gyvensenos  įpročius. Praleisdami daugiau laiko namuose,  jie galėjo patys ruošti maistą, valgyti sąmoningai — tačiau taip pat didėjo maisto pasiekiamumas, pagunda dažniau patikrinti šaldytuvą.

Tyrimo duomenimis, per karantiną kas trečias šalies gyventojas priaugo svorio.

Keitėsi valgiaraštis ir fizinis aktyvumas

Keitėsi ir įprasti apsipirkimo įpročiai — rečiau eita į parduotuves. Karantino pradžioje: tarp trūkstamų produktų dažniausiai minėtos kruopos, makaronai. Vėliau buvo pabrėžiamas nepakankamas pasirinkimas šviežių produktų — daržovių, vaisių įvairovės, šviežios kokybiškos mėsos, žuvies, mėgstamos duonos, pieno produktų.

Nors didžioji dalis apklaustųjų turėjo daugiau laiko racionaliai susiplanuoti valgiaraštį, tačiau daugelį jų lydėjęs fizinis pasyvumas, buvimas vienoje vietoje ir padidėjęs streso lygis taip pat galėjo turėti įtakos suvalgomo maisto kokybei ir kiekiui. 

"Įdomu tai, jog kas antras gyventojas nurodė, jog karantino metu valgė daugiau nei įprastai, taip pat didėjo užkandžiavimo dažnis – tačiau net 40 proc. gyventojų sumažino greitojo maisto vartojimą", — rodo tyrimas.

Ką pasirinko lietuviai

Apklausa parodė, kad pandemijos metu kas penktas Lietuvos gyventojas valgė daugiau nei įprastai daržovių ir vaisių, o apie 15 proc. gyventojų žalumynų vartojimą sumažino. Kas dešimtas apklaustasis vartojo daugiau ankštinių daržovių. 

Rotušes aikštė, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Mažiau nei įprastai per karantiną vartota žuvies ir jūros gėrybių. Kas trečias gyventojas keitė raudonos mėsos, dešrelių ir kitų mėsos gaminių vartojimo įpročius: vyrai dažniau nei moterys šių produktų valgė daugiau.

Daugiau kepto maisto valgė kas trečias vyras ir kas penkta moteris. Penktadaliu daugiau valgyta pirktinių konditerijos gaminių, o namuose gamintų saldumynų vartojimas išaugo net labiau nei pirktinių, ir jų daugiau valgė moterys. Daugiau nei pusės gyventojų fizinė veikla sumenko, kas penktas vyras gėrė daugiau alkoholinių gėrimų.

Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
© Sputnik /
Manau, kad užsikrėčiau koronavirusu. Veiksmų planas.
Tegai:
karantinas, Lietuva
Dar šia tema
Dietologas pasakojo, kaip nepriaugti svorio karantino metu
Ukrainos Rada

Ukrainos Radoje pareikalauta nustoti lopyti "sieną" su Rusija

(atnaujinta 15:12 2020.06.05)
Opozicijos politikai paragino valdžios institucijas atsisakyti sienų ir sankcijų politiniuose santykiuose su Rusija, o lėšas, skirtas gynybinių konstrukcijų statybai pasienyje su Rusija, skirti ukrainiečių socialiniams poreikiams

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Parlamentinė frakcija "Opozicijos platforma — Už gyvenimą" reikalauja, kad Ukrainos valdžia nustotų finansuoti projektą "Siena", skirtą statyti statinius pasienyje su Rusijos Federacija, o lėšas skirti ukrainiečių socialiniams poreikiams, penktadienį pranešė partijos spaudos tarnyba.

2015 metais Ukrainos Arsenijaus Jaceniuko vyriausybė patvirtino projekto "Siena" įgyvendinimo veiksmų planą, kuris numatė galingų gynybinių konstrukcijų statybą pasienyje su Rusija. Projektas buvo skirtas ketveriems metams ir turėjo kainuoti 4,1 milijardo grivinų (apie 150 milijonų dolerių). Tačiau vėliau darbų finansavimas 2015 ir 2016 metams sumažintas daugiau nei perpus.

"Net krizės metu, kai skaičiuojama kiekviena kapeika, kai trūksta pinigų sumokėti gydytojams ir nupirkti jiems apsaugos priemones, vyriausybė skiria 400 milijonų grivinų "Jaceniuko sienos" statybai... "Opozicijos platforma" reikalauja, kad valdžia nustotų lopyti "Jaceniuko sieną", nedelsiant nustotų finansuoti šią nenaudingą kiaurą tvorą. Pinigai turi būti skirti palaikyti Ukrainos mediciną, švietimą, mokėti darbo užmokesčio įsiskolinimus ir atkurti socialines garantijas", — teigiama pareiškime, paskelbtame partijos tinklalapyje.

Be to, opozicijos politikai reikalauja atlikti valstybinių lėšų išlaidų auditą ir visų korupcijos faktų, susijusių su šiuo "aštuntuoju pasaulio stebuklu", tyrimą.

"Mes raginame valdžios institucijas atsisakyti sienų ir sankcijų politiniuose santykiuose su Rusijos Federacija. Surasti būdą, kaip įveikti konfliktą, atkurti visavertį dialogą ir ekonominius bei prekybinius ryšius su Rusija visiškai atitinka Ukrainos interesus. Šaliai reikalinga taika ir vystymasis, o ne korupcija karinėse išlaidose", — apibendrinta pareiškime.

Anksčiau Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras pareiškė, kad įtarus projektui "Siena" skirtų valstybės lėšų švaistymą, buvo sulaikyti septyni žmonės, tarp kurių yra pasienio tarnybos pareigūnai ir įmonių-rangovų atstovai. Vėliau teismo sprendimu visiems sulaikytiesiems buvo paskirta kardomoji priemonė — sulaikymas su galimybe sumokėti piniginį užstatą.

Tegai:
Rusija, Ukraina
Dar šia tema
Ukrainoje sukurtas žaidimas su Hitlerio paradu Raudonojoje aikštėje
Brukingso institutas: Ukraina iššvaistė savo potencialą
Ukrainos vicepremjeras pareiškė nematantis karo su Rusija grėsmės
Ukraina paskelbė ketinanti įslaptinti dalį "Krymo susigrąžinimo" plano