NATO kariniai laivai atplaukė į Klaipėdą, nuotrauka iš įvykio vietos

Į Klaipėdą atplaukė NATO kariniai laivai

36
(atnaujinta 11:01 2018.10.12)
Į Klaipėdą penktadienį atplaukė NATO kariniai laivai, kurie šiomis dienomis Lietuvos vandenyse vykdo po karų likusių sprogmenų nukenksminimo operaciją

VILNIUS, spalio 12 — Sputnik. Spalio 10-17 dienomis NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-os grupės junginio  laivai, tarp kurių yra ir KJP laivas "Kuršis" (M-54), vykdo  nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų likusių  sprogmenų nukenksminimo operaciją Lietuvos vandenyse, kurios metu ieško,  o prireikus ir  neutralizuoja rastus likusius sprogmenis, praneša Lietuvos kariuomenės spaudos tarnyba.

Военные корабли НАТО
Šiuo metu grupę sudaro 6 laivai

Šiuo metu grupę sudaro 6 laivai: BNS "Godetia" (Belgijos štabo ir aprūpinimo laivas, HNOMS "Maaloey" (minų medžiotojas iš Norvegijos), LVNS "Rusins" (minų medžiotojas iš Latvijos), LNS "Kuršis" (minų medžiotojas iš Lietuvos), HNLMS "Makkum" (minų medžiotojas iš Nyderlandų) ir FGS "Homburg" (minų medžiotojas iš Vokietijos).

NATO junginio laivai nuo sausio mėnesio vykdė minų paieškos ir nukenksminimo operacijas Oslo fjorde, Vokietijos prieigose, prie Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės krantų.

Военные корабли НАТО
Savaitgalį, spalio 13-14 dienomis, laivus Klaipėdos Kruizinių ir karo laivų terminale galės apžiūrėti lankytojai

"SNMCMG1 labai džiugu grįžti į Baltijos jūrą po įdomaus tranzito šiame rajone praėjusį pavasarį. Su šešiais laivais iš skirtingų NATO valstybių mes esame pasirengę prisidėti prie saugumo užtikrinimo Baltijos jūroje.  Būdami Klaipėdoje turėsime galimybes pasidalyti sukaupta minų paieškos ir nukenksminimo patirtimi ir žiniomis, ypač vykdydami operacijas istoriniuose minų laukuose, kurie buvo padėti pirmojo ir antrojo pasaulinių karų metu",  – sako  grupės vadas, Belgijos karininkas komandas Peter Ramboer.

Klaipėdos uoste NATO laivai stovės iki spalio 15 dienos. Savaitgalį, spalio 13-14 dienomis, laivus Klaipėdos Kruizinių ir karo laivų terminale galės apžiūrėti lankytojai. 

Военные корабли НАТО
Tarp laivų yra ir KJP laivas "Kuršis" (M-54)

NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-os grupės junginio  paskirtis – aprūpinti aljansą nuolatiniais jūrų pajėgumais pratybų ir realių operacijų atvejais. Šis junginys veikia Šiaurės Europos vandenyse, kur vykdo išminavimo operacijas jūroje, dalyvauja kituose NATO šalių tarptautiniuose mokymuose jūroje ir pratybose su NATO partneriais. Junginio laivai taip pat gali būti panaudoti, jei reikėtų reaguoti į krizes.

Laivus NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginiui skiria NATO jūrinės valstybės. Junginiui rotacijos pagrindu 6-12 mėnesių laikotarpiui vadovauja vis kitos NATO valstybės atstovas. Priminsime, kad NATO SNMCMG1 junginiui yra vadovavęs ir Lietuvos KJP komandoras Giedrius Premeneckas.

36
Tegai:
išminavimo darbai, kariniai laivai
Dar šia tema
Išminavimo darbuose Lietuvos kariams padeda didžiausias Baltijos šalyse robotas
NATO laivai vykdo išminavimo operaciją Baltijos jūroje
Dalios Grybauskaitės inauguracija, 2009 metų liepos 12

Kokia šiandien diena: liepos 12-osios šventės

(atnaujinta 14:17 2020.07.11)
Liepos 12 dieną savo vardadienius mini Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas

Liepos 12 yra 193-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių, šiais, keliamaisiais metais — 194-a. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 172 dienos.

Ši diena istorijoje

Šią dieną 1909 metais Čikagoje pradėtas leisti pasaulio lietuvių dienraštis "Draugas".  Tarp emigrantų iš Lietuvos pradėtas leisti laikraštis tapo visų lietuviškų periodinių spaudinių rekordininku — tai ilgiausiai be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis pasaulyje. Šiuo metu laikraštis, kurio redakcija įsikūrusi Čikagoje, išeina tris kartus per savaitę.

1990 metų liepos 12 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas paskelbė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo kvietė "panaikinti neteisėtą 1940 metų rugpjūčio 3 dienos TSRS įstatymą dėl Lietuvos įjungimo į TSRS ir derybomis atkurti tarpvalstybinius santykius, kurių pagrindus padėjo 1920 metų taikos sutartis".

Šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje ši diena svarbi tuo, kad 2009 metais buvo inauguruota pirmoji Lietuvos Prezidentė moteris Dalia Grybauskaitė.  Simboliška  tai, kad per tūkstantį Lietuvos metų (tuo metu buvo švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis jubiliejus) tai pirmoji sava moteris prie mūsų šalies vairo. Iki tol Lietuvą ir lietuvius yra valdžiusi viena moteris — Rusijos valdovė Jekaterina II, kuri nukariautą Lietuvos-Lenkijos valstybę valdė 1795-1796 metais Lietuvoje taip pat būta stiprių ir įtakingų moterų, bet nei Lietuvos-Voluinės sutartyje (1219 metais) minima kunigaikštienė Plikienė, nei karalienės Morta ir Bona Sforca ar Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio (1920 metais) pirmininkė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė niekados nebuvo faktinėmis Lietuvos vadovėmis.

Vardadienius šią dieną švęs Iza, Izabelė, Margiris, Zabelė, Zabė; Bonifacas, Brunonas, Sigisbertas, Vyliaudė, Sigitas.

Tegai:
šventės, šventė
Temos:
Svarbios istorinės datos ir šventės Lietuvoje: kalendorius kiekvienai dienai
Vilnius

Lietuva šalių, kur natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas didžiausias ES šalyse, sąraše

(atnaujinta 15:42 2020.07.11)
Lietuva ir Latvija pateko į šalių, kuriuose natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES šalyse, sąrašą

VILNIUS, liepos 11 — Sputnik. "Eurostatas" paskelbė naujausius ES gyventojų duomenis.

2020 metais sausio 1 dieną ES gyveno 447,7 mln. žmonių, tai yra 12,3% mažiau nei pernai. Tačiau taip yra dėl britų pasitraukimo iš ES. Be "Brexit" padarinių, ES gyventojų skaičius padidėjo 0,9 milijono žmonių. Tiesa, tai įvyko dėl migracijos, natūralus ES gyventojų augimas išliko neigiamas nuo 2012 metų. 2019 metais buvo užregistruota 4,7 mln. mirčių ir 4,2 mln. gimimų.

Tarp visų ES šalių daugiausia gyventojų — Vokietijoje (83,2 mln. žmonių, 18,6 proc. visų ES gyventojų), Prancūzijoje (67 mln., 15 proc.), Italijoje (60 mln., 13,5 proc.), Ispanijoje (47,3 mln., 10,6 proc.) Ir Lenkijoje (38 mln., 8,5 proc.). Mažiausiai  gyventojų — Maltoje.

Per praėjusius metus gyventojų skaičius išaugo aštuoniolikoje ES šalių ir sumažėjo devyniose. Labiausiai išaugo Maltos gyventojų skaičius — 41,7 proc. punktu, taip pat daugiau žmonių tapo Liuksemburge (+ 19,7%), Airijoje (+ 12,1%) ir Švedijoje (+ 9,5%). Labiausiai sumažėjo Bulgarijos (–7 proc.), Latvijos (–6,4 proc.), Rumunijos (–5 proc.), Kroatijos (–4,4 proc.) ir Italijos (–1,9 proc.) gyventojų.

2019 metais ES gimė 2,2% mažiau vaikų nei pernai. Vidutinis gimstamumas yra 9,3 vaiko tūkstančiui gyventojų. Didžiausias gimstamumas buvo Airijoje (12,1 vaiko tūkstančiui gyventojų), Prancūzijoje (11,2), Švedijoje (11,1), Kipre (10,9) ir Estijoje (10,6). Mažiausias — Italijoje (7), Ispanijoje (7,6), Graikijoje (7,8), Suomijoje (8,3) ir Portugalijoje (8,4).

Mirštamumas ES sumažėjo 0,9%, palyginus su praėjusiais metais, ir sudarė 10,4 tūkstančiui žmonių. Žemiausias mirtingumas yra Airijoje (6,3 tūkst. žmonių), Kipre (6,8), Maltoje (7,3) ir Švedijoje (8,6). Daugiausia — Bulgarijoje (15,5), Latvijoje (14,5), Lietuvoje (13,7), Rumunijoje (13,4) ir Vengrijoje (13,3).

Taigi 2019 metais didžiausias gimstamumas, palyginus su mirštamumu buvo Airijoje, kurioje natūralus gyventojų prieaugis siekė 5,8 proc. Natūralus augimas taip pat buvo pastebimas Kipre (+ 4,1%), Liuksemburge (+ 3,1%), Švedijoje (+ 2,5%) ir Prancūzijoje (+ 2,1%).

Šalis, kurioje natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias, buvo Bulgarija (- 6,7%), po jos eina Latvija (- 4,7%), Lietuva, Graikija ir Kroatija (kiekviena po 3,9%).

 

Tegai:
Eurostatas, Latvija, Lietuva
Dar šia tema
Lietuva atsidūrė tarp antilyderių ES pagal išlaidas šeimos pašalpoms
Lietuva aplenkė Latviją pagal darbinį amžių ES
Tarp Baltijos šalių pigiausias maistas Lietuvoje