Įvažiavimas į Neringą

Modernizuojama įvažiavimo į Neringą sistema

68
(atnaujinta 15:26 2018.10.19)
Nidos ir Alksnynės kontrolės postus apjungs vieninga rinkliavos už įvažiavimą į Neringą sistema, nuskaitanti įvažiuojančio automobilio numerius bei leidžianti rinkliavą sumokėti internetu

VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Siekdama užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę, Neringos savivaldybė inicijavo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą sistemos atnaujinimą, rašoma oficialios Neringos turizmo informacijos svetainės pranešime.

Didžiausi pokyčiai palies Nidos kontrolės postą, kuris pasitinka svečius, atvykstančius iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities. Iki šiol Nidos pasienio posto teritorijoje buvęs kontrolės postas iškeltas į naują vietą.

Be to, nuo šių metų šį ir Alksnynės kontrolės postą apjungs vieninga rinkliavos už įvažiavimą į Neringą sistema, nuskaitanti įvažiuojančio automobilio numerius bei leidžianti rinkliavą sumokėti internetu.

Alksnynės kontrolės poste tokia sistema įdiegta dar 2014-ųjų metų vasarą. Neringos savivaldybei inicijavus sistemos atnaujinimą, tokios pat galimybės bus sudarytos ir Nidos kontrolės poste.

Modernizuojant sistemą atnaujinama kontrolės postų programinė įranga, užtvarai. Nuo šio rudens sistema fiksuos ir iš kurorto išvykstančias transporto priemones, keisis ir internetinė svetainė, kurioje bus galima įsigyti leidimą įvažiuoti į Neringą.

Tradicinės mokėjimo galimybės išlieka – leidimai įvažiuoti į Neringą, kaip ir iki šiol, bus parduodami postų namelių viduje (mokant grynaisiais pinigais ar kreditinėmis kortelėmis).

Atnaujinant sistemą dėmesys skiriamas ir paprastesnių procedūrų diegimui. Neringos savivaldybė siekia supaprastinti tvarką, suteikiančią galimybę gauti lengvatą už įvažiavimą į Neringą asmenims, grįžtantiems iš apsilankymo Lietuvos jūrų muziejuje. Stengiamasi, kad dėl diegiamų naujovių šiuo metu galiojanti tvarka kurorto svečiams ateityje butų patogesnė. 

Diegiant, derinant bei testuojant programinę įrangą, kitą savaitę galimi Nidos ir Alksnynės kontrolės postų veiklos sutrikimai. Neringos savivaldybė atsiprašo kurorto gyventojų ir svečių dėl galimų nesklandumų ir dėkoja už supratingumą. 

Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos surinkimo paslaugos sutartis pasirašyta su UAB "Stova", laimėjusia viešųjų pirkimų konkursą šiai paslaugai teikti.

68
Tegai:
Lietuva, Neringa
Dar šia tema
Jūrų muziejaus lankytojai galės nemokamai automobiliu grįžti į Neringą
Neringos savivaldybė sprendžia viešųjų tualetų klausimą
Varšuva, archyvinė nuotrauka

Kodėl Lenkijoje dabar viskas dar pigiau nei Lietuvoje? Aiškina ekonomistas

(atnaujinta 12:47 2020.07.03)
Kaip aiškina "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, mažas kainas Lenkijoje lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 %

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Žemos prekių kainos Lenkijoje dar iki krizės viliojo Lietuvos gyventojus, kurie apsilankydavo kaimyninėje šalyje ir čia apsipirkdavo. Tačiau po koronaviruso Lenkijoje kainos tapo dar mažesnės, o tai lemia kelios priežastys.

Apie jas savo "Facebook" paskyroje pasakojo "Luminor" banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

"Lenkija yra tarsi Europos Kinija, į kurią ne tik Lietuvos, bet ir kitų aplinkinių šalių gyventojai plūste plūsta įsigyti pigesnių prekių ir paslaugų. Lenkijos pigumą lemia itin konkurencinga vidaus rinka ir (per) silpnas Lenkijos zloto kursas, kuris šios krizės metu susilpnėjo dar 5 proc. Atitinkamai, kainų lygio skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos, skaičiuojant eurais, išaugo iki rekordinių 20 proc. T.y., Lenkijoje vartojimo prekės ir paslaugos vidutiniškai yra penktadaliu pigesnės nei Lietuvoje", — rašo ekonomistas.

Anot jo, net jei lietuviai nevažiuoja pirkti lenkiškų prekių, jos "atvažiuoja" pas lietuvius — iš Lenkijos Lietuva importuoja kur kas daugiau prekių ir paslaugų, nei į ją eksportuoja savo produkcijos. 

"Lietuvos užsienio prekybos deficitas su Lenkija 2019 metais pasiekė rekordinius 1,7 mlrd. eurų ir buvo tris kartus didesnis nei su Kinija (570 mln. eurų). Mažesnis PVM tarifas maisto produktams Lietuvai čia nepadės, nes pvz. pasienio prekybos su Lenkija išlaidų struktūroje maisto maisto produktai sudaro vos apie ketvirtadalį visų išlaidų. Likusi suma yra išleidžiama ne maisto prekėms, kurioms yra taikomas standartinis PVM tarifas, kuris Lenkijoje yra net didesnis nei Lietuvoje: 23 proc. vs. 21 proc." — rašo ekonomistas.

Pasak jo, vienintelė viltis Lietuvai ir kitoms Lenkijos kaimynėms, nes visos jos turi pasienio prekybos su Lenkija deficitą, yra stipresnis Lenkijos zloto kursas, kurį gali silpninti du veiksniai. 

"Pirma, pasaulio ekonomikos stabilizacija: Lenkijos zloto kursas silpsta ekonominių krizių metu (pvz. 2009 ar 2020 m.) ir stiprėja — ekonomikos pakilimo metu. Antra, Lenkijos politinės situacijos stabilizacija: Lenkijos zloto kursui pastaruoju ekonomikos pakilimo laikotarpiu neleido sustiprėti agresyvi ir atviros konfrontacijos su ES nevengianti valdančios PiS partijos politika, o tai didino geopolitinį neapibrėžtumą ir neigiamai veikė zloto kursą", — komentuoja ekonomistas. 

Mauricas teigia, kad belieka tikėtis, jog liepos 12 dieną vyksiantį Lenkijos Prezidento rinkimų antrąjį turą laimės daugiau stabilumo santykiuose su ES žadantis kandidatas, o pasaulio ekonominė situacija stabilizuosis. Kitu atveju, šiais metais galime neišvengti dar vieno tarptautinės ir pasienio prekybos su Lenkija deficito rekordo.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmus keturis šių metų mėnesius iš Lenkijos į Lietuvą importuota prekių ir paslaugų už daugiau kaip už 1,12 mlrd. eurų. Eksportas į šią šalį buvo beveik dukart mažesnis ir siekė 650 mln. eurų.

Tegai:
Žygimantas Mauricas, Luminor, ekonomikos krizė, ekonomika, Lietuva, Lenkija
Dar šia tema
"Litgrid" pranešė, kaip elektros kainų pikas Švedijoje paveikė kainas Lietuvoje
Kaip pasikeitė savaitinės dujų kainos Baltijos šalyse
Nuo rugpjūčio bazinė šilumos kaina vilniečiams bus mažesnė
Lauko kavinė, archyvinė nuotrauka

Lietuvoje užfiksuoti trys nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai

(atnaujinta 12:13 2020.07.03)
Pranešama, kad sergančių žmonių iki šiol nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per vakar dieną patvirtinti 3 nauji koronaviruso atvejai.

ES vėliava, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Алексей Витвицкий

Sergančių žmonių iš viso nustatyta 1828, 79 užsikrėtusieji koronavirusu mirė, pasveiko 1539 žmonės.

Per vakar dieną ištirti 4222 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.

Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia panaikino karantiną, tačiau galioja nepaprastoji padėtis. Karantino režimas buvo įvestas nuo kovo 16 dienos.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje užfiksuota daugiau nei 10 mln. infekcijos atvejų, mirė daugiau nei 499 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Trečią parą iš eilės Lietuvoje nustatytas vienintelis naujas koronaviruso atvejis
SAM: keičiasi profilaktinio testavimo dėl koronaviruso tvarka
Lukašenka paskelbė pergalę prieš koronavirusą
Nepriklausomybės dienos minėjimas Baltarusijoje

Nausėda pasveikino Baltarusiją Nepriklausomybės dienos proga

(atnaujinta 12:37 2020.07.03)
Lietuvos vadovas išreiškė pasirengimą ir toliau plėtoti kaimyninius santykius, tuo metu pažymėjo, kad rūpindamasis regiono saugumo užtikrinimu jis nuolatos kels branduolinės saugos bus klausimą

VILNIUS, liepos 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo ir Lietuvos žmonių vardu pasveikino Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką ir šalies gyventojus Nepriklausomybės dienos proga, praneša Prezidentūros soaudos tarnyba.

Lietuvos prezidentas palinkėjo Baltarusijos žmonėms stiprios, nepriklausomos ir klestinčios jų šalies

Šalies vadovas priminė, kad Lietuvą ir Baltarusiją sieja bendra istorinė praeitis, glaudūs kaimyniniai santykiai, aktyvūs ryšiai tarp abiejų šalių piliečių. Tuo pačiu metu Nausėda pabrėžė, kad branduolinė sauga bus tas dvišalės darbotvarkės klausimas, kurį jis kels nuolatos rūpindamasis ir Lietuvos gyventojų, ir regiono saugumo užtikrinimu.

"Esame pasirengę ir toliau plėtoti kaimyninius santykius tiek dvišaliu, tiek ES ir Baltarusijos lygiu. Tikiu, kad, remdamiesi abipuse pagarba ir gera valia, konstruktyviai spręsime kylančius iššūkius", — rašoma Lietuvos vadovo sveikinime.

Be to, prezidentas išreiškė įsitikinimą, kad raidos kelias, paremtas europietiškomis vertybėmis ir tarptautinėmis žmogaus teisėmis, yra tinkamas Baltarusijai — jis užtikrintų šalies ilgalaikį saugumą ir gerovę

Tegai:
Nepriklausomybės diena, Baltarusija, Lietuva, Gitanas Nausėda