Lietuvos kariai, archyvinė nuotrauka

Apklausa: daugiau nei pusė lietuvių palaiko idėją skirti gynybai 2 proc. BVP

201
(atnaujinta 16:47 2018.10.23)
Daugiau nei 60 proc. gyventojų sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Daugiau nei 60 proc. gyventojų sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Pusė iš jų sutiktų gynybai išleisti daugiau, praneša RIA Novosti su nuoroda į agentūros ELTA užsakytą visuomenės nuomonės tyrimą.

Rugsėjo mėnesį kelių parlamentinių partijų vadovai pasirašė susitarimą "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių", kuris įpareigoja padidinti gynybos finansavimą, kad  kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.

"Rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. respondentų palaiko didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą. 13 proc. apklaustųjų norėtų, kad analogiškas nuošimtis būtų skiriamas greičiau - 2025-aisiais. 36 proc. apklausos dalyvių sakė maną, kad toliau didinti išlaidų gynybai nereikia, nes pakanka įgyvendinti minimalų NATO reikalavimą skiriant 2 proc. BVP", — rašoma tyrimo ataskaitoje.

Be to tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad išlaidos valstybės gynybai turėtų būti sumažintos, lėšos turėtų būti skiriamos kitoms sritims; 8 proc. respondentų šiais klausimais nepareiškė jokios nuomonės.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad moterys ir vyresni nei 50 metų gyventojai, mažų miestų gyventojai, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą, mažas šeimos pajamas turintys asmenys, pensininkai, rusų tautybės gyventojai pasisakė už gynybos finansavimo mažinimą ir lėšų nukreipimą į kitas sritis.

Už gynybos finansavimo didinimą iki 2030 metų ar 2025 metų pasisakė dauguma vyresnių nei 30-49 metų vyrų, dideles šeimos pajamas turinčių respondentų su aukštuoju išsilavinimu.

Gyventojų apklausą atliko "Baltijos tyrimai" pagal ELTA užsakymą rugsėjo 24 — spalio 7 dienomis. Tyrime apklausta tūkstantis 18 metų amžiaus ir vyresnių respondentų. Paklaida — iki 3 proc.

Vyriausybės nutarimu "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių" įsipareigojama nuosekliai didinti gynybos finansavimą, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.

Įvykdysime ir viršysime: Lietuva nušluostys nosį visoms NATO narėms >>

2018 metais Lietuvos valstybės biudžete nurodoma, kad respublikos gynybos finansavimas  sieks 2,006% BVP — 873 milijonus eurų, tačiau dėl lėto šalies ekonomikos augimo šis skaičius sumažėjo. Praėjusiais metais Lietuva gynybos reikmėms skyrė 723,8 mln. eurų, tai yra 1,8 proc. BVP.

2014 metais Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys savo gynybos išlaidas padidins iki 2 proc. BVP.

Tačiau NATO 2017 metų birželio duomenimis, iš 29 bloko narių bent 2 proc. BVP gynybai skyrė tik JAV, Graikija, Didžioji Britanija, Estija, Rumunija ir Lenkija.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, vos atėjęs į valdžią, pradėjo primygtinai reikalauti, kad NATO sąjungininkai įgyvendintų susitarimus. Liepos mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje jis ne tik iškėlė klausimą dėl gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP, bet ir nustatė naują 4 proc. ribą.

201
Tegai:
išlaidos gynybai
Dar šia tema
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Seimas leido Finansų ministerijai paskolinti pinigus KAM NATO gynybos išlaidoms
Policija, archyvinė nuotrauka

Buitinio konflikto metu atskleistos dar dvi nusikalstamos veiklos

(atnaujinta 11:10 2020.06.05)
Policijos duomenimis, bute buvo rasta narkotinių medžiagų, o moters rankinėje — šaunamasis ginklas

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Radviliškyje, daugiabučiame name, dėl vykstančių muštynių iškviesti policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ne tik dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, bet dar ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, pranešė Šiaulių policijos departamentas.

Incidentas įvyko gegužės 28-osios naktį, Vaižganto gatvėje. Kaip pažymima policijoje, butas, į kurį buvo iškviesti Radviliškio rajono policijos pareigūnai, jiems buvo žinomas dėl ten gyvenančių prastos reputacijos žmonių. Jį nuomojasi 30-metė moteris, gyvenanti su 36 metų sugyventiniu. Pastarojo 41 metų brolis irgi gyvena tame pačiame bute.

Anksčiau už vagystes, plėšimus ir kitus nusikaltimus teisti vyrai tarpusavyje nuolat konfliktavo. 36 metų vyrui nuo 2019 metų rudens už naujai padarytas nusikalstamas veikas skirta intensyvi priežiūra — įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.

Gegužės 28-osios naktį tarp moters sugyventinio ir jo brolio kilo konfliktas dėl to, kad pastarojo buvo pareikalauta išsikraustyti iš buto. Vyrai susimušė, muštynių metu buvo apgadintas turtas, 36 metų broliui peiliu sužalotas pirštas, patemptas riešas. Nukentėjusiajam nustatytas 0,53 prom. girtumas. Įtariama, kad jo brolis irgi buvo neblaivus. Tačiau pareigūnams atvykus į butą, jis nebuvo rastas.

Vyras buvo surastas vėliau ir uždarytas į areštinę, dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pareigūnai nusprendė atidžiai apžiūrėti įvykio vietą, dėl to, kad laiptinėje, prie įėjimo į butą, mėtėsi panaudoti švirkštai. Buto miegamajame kambaryje policininkai rado folijos lankstinuką su biria baltos spalvos galbūt narkotine medžiaga ir plastikinį buteliuką su bespalviu skysčiu, kuris, manoma, taip pat kvaišalai. Moters rankinėje pareigūnai rado šaunamąjį ginklą.

Pora neigė esą minėtų daiktų savininkai, tačiau dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu jiems pradėti ikiteisminiai tyrimai. 

Tegai:
smurtas, šaunamasis ginklas, narkotinės medžiagos, policija, Radviliškis
Dar šia tema
Klaipėdos rajone rasta moteris, kuri buvo laikoma pagrobta
Sučiuptas nuo atsakomybės mėginęs išsisukti vyras, neblaivus sėdėjęs už vairo
Policija sulaikė parduotuvę Vilniuje apvogusius asmenis
Teigiamas koronaviruso testas, archyvinė nuotrauka

Naujų koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje vėl auga susirgo 7 žmonės

(atnaujinta 11:16 2020.06.05)
Naujausiais duomenimis, iš viso Lietuvoje koronavirusu serga 312 asmenų, išaugo ir pasveikusiųjų skaičius

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Penktadienio ryto duomenimis, Lietuvoje nustatyti 7 nauji koronaviruso atvejai. Iš viso Lietuvoje patvirtinti 1694 COVID-19 atvejai, skelbiama Sveikatos apsaugos ministerijos puslapyje, kuriame skelbiami duomenys apie koronavirusą.

Lietuvoje koronavirusu serga 312 asmenų, pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1302.

Nuo koronaviruso mirė 71 asmuo, užsikrėtusių virusu, tačiau mirusių dėl kitų priežasčių asmenų yra 9.

Per dieną laboratorijos ištyrė 5254 mėginius. Nuo koronaviruso tyrimų pradžios ištirti 326 294 mėginiai.

Karantinas Lietuvoje galioja iki birželio 16 dienos. Vyriausybė svarsto galimybę atšaukti šį režimą, tačiau įteisinti ekstremaliosios situacijos teisinę tvarką.

Kovo 11 dieną Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos protrūkį pandemija. Naujausiais PSO duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau kaip 6,4 milijono infekcijos atvejų, mirė beveik 383 tūkst. žmonių.

Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
© Sputnik /
Rekomendacijos, kaip saugotis nuo koronaviruso infekcijos
Tegai:
koronavirusas, Lietuva
Temos:
Naujo koronaviruso protrūkis Lietuvoje ir pasaulyje
Astravo AE, archyvinė nuotrauka

Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru aptarė Astravo AE klausimus

(atnaujinta 11:19 2020.06.05)
Ministras paragino tęsti dialogą su ES Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į EK pateiktus siūlymus dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo

VILNIUS, birželio 5 — Sputnik. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi surengė telefoninį pokalbį, kurio metu aptarė Astravo atominės elektrinės ir būsimų rinkimų Baltarusijoje klausimus. 

Linkevičius pasveikino Baltarusijos užsienio reikalų ministrą tęsiant darbą naujai suformuotoje Baltarusijos Vyriausybėje.

"Informavau ministrą apie Lietuvos Vyriausybės priimtą sprendimą suteikti humanitarinę paramą Baltarusijai kovojant su pandemija bei dar kartą paraginau įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas", — sakė Linkevičius.

Ministras taip pat paragino tęsti dialogą politiniais ir ekonominiais klausimais ir akcentavo Baltarusijos įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės saugumo.

"Priminiau politinius susitarimus dėl statomos atominės elektrinės Astrave ir Baltarusijos pažadą Europos Komisijai įgyvendinti tarptautinių ekspertų rekomendacijas iki elektrinės darbo pradžios", — pabrėžė Linkevičius. 

Ministras paragino tęsti dialogą su Europos Sąjungos Branduolinės saugos reguliuotojų grupe ir operatyviau reaguoti į balandžio mėnesį Europos Komisijos Energetikos direktorato pateiktus siūlymus Baltarusijai dėl streso testų rekomendacijų įgyvendinimo.

Anot Linkevičiaus, Lietuvos interesas — nepriklausoma ir demokratinė Baltarusija. Lietuva ir toliau prisidės prie energijos išteklių importo į šią šalį diversifikavimo. Laukiama į Klaipėdos uostą atvykstančio JAV tanklaivio, atgabensiančio naftos produktų siuntą, skirtą būtent Baltarusijai.

Linkevičius išreiškė viltį, kad artėjantys Baltarusijos prezidento rinkimai vyks laikantis tarptautinių standartų, kad bus sudarytos lygios galimybės visiems kandidatams ir pilietinės visuomenės saviraiškai, bei atkreipė dėmesį į ES šalių, JAV ir Jungtinės Karalystės priimtą pareiškimą šiuo klausimu.

Astravo AE statyba

Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug 50 kilometrų nuo Vilniaus. Gegužės pradžioje į objektą buvo pristatytas branduolinis kuras pirmajam jėgainės blokui.

Anksčiau Baltarusijos energetikos viceministras Michailas Michadiukas teigė, kad fizinį pirmojo atominės elektrinės bloko paleidimą planuojama pradėti šių metų liepą.

Lietuva aktyviai priešinasi projektui, BelAE vadindama "grėsme" nacionaliniam saugumui. Be to, Vilnius pasisako prieš energijos eksportą iš jėgainės ir visuotinai ragina kaimynines valstybes nepirkti elektros iš stoties.

Daugelis ekspertų pažymėjo, kad aštrus Vilniaus pasipriešinimas BelAE klausimui iš esmės kyla ne dėl techninės ar aplinkosaugos problemos, o dėl "nuoskaudos" už Ignalinos AE praradimą ir iš baimės prarasti savo jau ir taip silpnas pozicijas energetikos rinkoje.

Tegai:
Astravo AE, Baltarusija, Linas Linkevičius
Temos:
Astravo atominės elektrinės statybos
Dar šia tema
Nausėda paprašė EK pirmininkės asmeniškai įsitraukti į Astravo AE klausimus
Nausėda pareikalavo, kad Europos Vadovų Taryba reaguotų į Astravo AE pasirengimą
Ekspertas: Minskas iš Lietuvos atėmė visus kozirius Astravo AE klausimu