Lietuvos kariai, archyvinė nuotrauka

Apklausa: daugiau nei pusė lietuvių palaiko idėją skirti gynybai 2 proc. BVP

201
(atnaujinta 16:47 2018.10.23)
Daugiau nei 60 proc. gyventojų sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP

VILNIUS, spalio 23 — Sputnik. Daugiau nei 60 proc. gyventojų sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP. Pusė iš jų sutiktų gynybai išleisti daugiau, praneša RIA Novosti su nuoroda į agentūros ELTA užsakytą visuomenės nuomonės tyrimą.

Rugsėjo mėnesį kelių parlamentinių partijų vadovai pasirašė susitarimą "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių", kuris įpareigoja padidinti gynybos finansavimą, kad  kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. BVP.

"Rugsėjo 24-spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 14 proc. respondentų palaiko didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą. 13 proc. apklaustųjų norėtų, kad analogiškas nuošimtis būtų skiriamas greičiau - 2025-aisiais. 36 proc. apklausos dalyvių sakė maną, kad toliau didinti išlaidų gynybai nereikia, nes pakanka įgyvendinti minimalų NATO reikalavimą skiriant 2 proc. BVP", — rašoma tyrimo ataskaitoje.

Be to tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad išlaidos valstybės gynybai turėtų būti sumažintos, lėšos turėtų būti skiriamos kitoms sritims; 8 proc. respondentų šiais klausimais nepareiškė jokios nuomonės.

Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad moterys ir vyresni nei 50 metų gyventojai, mažų miestų gyventojai, respondentai, turintys vidurinį ar profesinį išsilavinimą, mažas šeimos pajamas turintys asmenys, pensininkai, rusų tautybės gyventojai pasisakė už gynybos finansavimo mažinimą ir lėšų nukreipimą į kitas sritis.

Už gynybos finansavimo didinimą iki 2030 metų ar 2025 metų pasisakė dauguma vyresnių nei 30-49 metų vyrų, dideles šeimos pajamas turinčių respondentų su aukštuoju išsilavinimu.

Gyventojų apklausą atliko "Baltijos tyrimai" pagal ELTA užsakymą rugsėjo 24 — spalio 7 dienomis. Tyrime apklausta tūkstantis 18 metų amžiaus ir vyresnių respondentų. Paklaida — iki 3 proc.

Vyriausybės nutarimu "Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių" įsipareigojama nuosekliai didinti gynybos finansavimą, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei planuojama šiais metais.

Įvykdysime ir viršysime: Lietuva nušluostys nosį visoms NATO narėms >>

2018 metais Lietuvos valstybės biudžete nurodoma, kad respublikos gynybos finansavimas  sieks 2,006% BVP — 873 milijonus eurų, tačiau dėl lėto šalies ekonomikos augimo šis skaičius sumažėjo. Praėjusiais metais Lietuva gynybos reikmėms skyrė 723,8 mln. eurų, tai yra 1,8 proc. BVP.

2014 metais Bukarešte vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime buvo nuspręsta, kad ateityje visos aljanso šalys savo gynybos išlaidas padidins iki 2 proc. BVP.

Tačiau NATO 2017 metų birželio duomenimis, iš 29 bloko narių bent 2 proc. BVP gynybai skyrė tik JAV, Graikija, Didžioji Britanija, Estija, Rumunija ir Lenkija.

JAV prezidentas Donaldas Trampas, vos atėjęs į valdžią, pradėjo primygtinai reikalauti, kad NATO sąjungininkai įgyvendintų susitarimus. Liepos mėnesį vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje jis ne tik iškėlė klausimą dėl gynybos išlaidų iki 2 proc. BVP, bet ir nustatė naują 4 proc. ribą.

201
Tegai:
išlaidos gynybai
Dar šia tema
Kaip įsijautę militaristai Lietuvos gynybą silpnina
Seimas leido Finansų ministerijai paskolinti pinigus KAM NATO gynybos išlaidoms
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis

Gražulis atskleidė, kas buvo tas pusnuogis vyras, pasirodęs per nuotolinį posėdį

(atnaujinta 14:58 2020.12.03)
Anot Gražulio, vakar nuotoliniame Kultūros komiteto posėdyje šalia deputato buvo žurnalistas Andrius Tapinas

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Mišrios Seimo narių grupės atstovas Petras Gražulis penktadienio Seimo posėdyje turėjo aiškintis dėl nuotoliniame posėdyje už jo nugaros pasirodžiusio pusnuogio vyro.

Vakar socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad nuotoliniame Kultūros komiteto posėdyje šalia Petro Gražulio pasirodė apsinuoginęs vyriškis. Vaizdo įrašą transliavo Seimo spaudos tarnyba. 13:45 val. ekrane pasirodė nežinomas asmuo, po to Gražulis išjungė kamerą.

Šiandien Seimo posėdyje politikas pateikė savo įvykių versiją.

"Gerbiami Seimo nariai, aš šiandien truputį pavėlavau į rytinį posėdį, nes žurnalistų minia tiesiog klausinėja, kas vakar buvo už nugaros. Kad jūs neklausinėtumėt, aš jums ir atsakau. Nes jau 10 Seimo narių manęs klausė. Tai buvo Andrius Tapinas, tikrai buvo Tapinas. Ir jeigu netikite, paklauskite jo paties", — teigė jis.

Gražulis pareiškė, jog žurnalistas tariamai jį "persekioja".

"Jis visur. Aš Gargžduose, Tapinas Gargžduose, aš Palangoje lankau Monikutę, savo dukrytę, jis po langais stovi. Aš Seime, jis bendrabutyje. Jis mane jau pusę metų persekioja. Ten buvo Tapinas, neturėkit jokių iliuzijų. Ir niekas manęs asmeniškai neklauskite", — sakė Gražulis.

Vakarykštį incidentą Kultūros komiteto posėdyje komentavo Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai, įvykiu susidomėjo ir šalies gyventojai. Per parą Kultūros komiteto posėdžio vaizdo įrašą peržiūrėjo daugiau nei 211 tūkst. žmonių.

"Šaliai, kurioje tiek žmonių domisi Kultūros komiteto posėdžiais, viskas bus gerai", — savo Facebook puslapyje parašė žurnalistas Andrius Tapinas.

Tegai:
Andrius Tapinas, Petras Gražulis
Dar šia tema
Galių patikrinimas. Ar valdantieji verčia Nausėdą "grąžinti skolas"?
Tapinas sukritikavo "pernelyg užsiėmusius" vadovus
Nuotolinio posėdžio metu už Gražulio nugaros pasirodė apsinuoginęs vyriškis
"Būsiu pirmasis covidinis rinkimų nakties laidos vedėjas": Tapinas susirgo koronavirusu
Lentyna su konservais, archyvė nuotrauka

Pirkite konservus: lietuviai raginami apsirūpinti atsargomis avarijos Astravo AE atveju

(atnaujinta 14:54 2020.12.03)
Vidaus reikalų ministerija pažymi, kad žmonės turėtų būti pasirengę, nes nelaimės atveju atsakingų institucijų atstovų atvykimas užtruktų

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Lietuvos gyventojai buvo paraginti apsirūpinti maistu avarijos Baltarusijos atominėje elektrinėje atveju, praneša TASS su nuoroda į Lietuvos žiniasklaidą.

"Rekomenduojame gyventojams sukurti būtiniausių produktų atsargas trims paroms", — sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas Mindaugas Bajarūnas.

Gyventojams patariama į šį sąrašą įtraukti konservus, grūdus, aliejų, cukrų, vandenį.

Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad žmonės turėtų būti pasiruošę, nes nelaimės atveju atsakingų institucijų atstovų atvykimas užtruktų.

Lietuva ir Astravo AE

Lietuva nuo pat atominės elektrinės statybų pradžios priešinosi projektui. Anot valdžios, elektrinės vieta, esanti vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus, pasirinkta "nepagrįstai", o pats projektas kelia "grėsmę šalies nacionaliniam saugumui".

Lietuvos valdžia ilgą laiką negalėjo įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinšas pareiškė, kad Ryga nutrauks prekybą elektra su Minsku, jei bus paleista BelAE, tačiau Latvija gali ir toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodamasi ryšiu tarp Latvijos ir Rusijos.

Tuo tarpu branduolinis objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Lapkričio pradžioje pirmasis BelAE energijos blokas buvo įtrauktas į bendrą Baltarusijos energetikos sistemą. Po to Lietuvos operatorius "Litgrid" nutraukė elektros energijos perdavimą iš kaimyninės šalies, sumažinęs komercinio srauto pajėgumą iki nulio megavatų.

Tegai:
Lietuva, Astravo AE
Dar šia tema
Baltarusijai išsiųsta Lietuvos protesto nota dėl Astravo AE paleidimo
Baltarusija patikslino Astravo AE komercinio paleidimo datą
Baltarusijos energetikos ministerija atsakė į pranešimus apie "incidentą" Astravo AE
Курицы

Lenkijoje nustatytas dar vienas paukščių gripo protrūkis

(atnaujinta 15:07 2020.12.03)
Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai

VILNIUS, gruodžio 3 — Sputnik. Trečiadienį naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas Lenkijos Sedlcės apskrityje įsikūrusiame komercinių paukščių ūkyje, kuriame laikyta daugiau kaip 117 tūkst. mėsinių kalakutų, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Audinės, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Андрей Александров

VMVT duomenimis, tai jau antras toks didelis nuo šios ligos nukentėjęs Lenkijos paukštininkystės ūkis per pastarąją savaitę. Dėl viruso šiemet šalyje sunaikinta daugiau kaip 1,6 mln. paukščių.

Pranešama, kad ši liga patvirtinta staiga nugaišus daugiau nei tūkstančiui laikomų paukščių ir ištyrus jų gaišenų mėginius. Lenkijos veterinarijos specialistai jau ėmėsi visų būtinų priemonių, kad virusas neišplistų iš ūkio, o gyvi paukščiai, paukštiena ar šalutiniai gyvūniniai produktai iš protrūkio vietos nepatektų į rinką.

Aplink ligos židinį nustatytos būtinosios apsaugos ir stebėsenos zonos, ūkyje pradėti paukščių gaišinimo, valymo ir dezinfekavimo darbai. Taip pat vykdomas epizootinis tyrimas, aiškinantis, kaip virusas pateko į ūkį. Tai jau 34 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkis, patvirtintas Lenkijos naminių paukščių laikymo vietose 2020 metais.

Tegai:
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paukščių gripas, Lenkija
Dar šia tema
Lietuvoje įvertinta didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkio rizika
Patarta, į ką atkreipti dėmesį perkant šviežią žuvį
Didelio atgarsio sulaukę tyrimai dėl nelegalių augintinių veisėjų pasiekė teismą