Tautiniai drabužiai, archyvinė nuotrauka

Tyrimas: lietuviai laiko lietuviais tuos, kurie gerbia įstatymus ir kalba lietuviškai

23
(atnaujinta 13:45 2018.10.30)
Be to, dauguma lietuvių nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokai bei tik truputį nei pusė Lietuvos gyventojų mano, kad abortas turi būti legalus

VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Jungtinių Valstijų organizacijos "PEW Research Center" atliktas tyrimas rodo, kad rytų ir vidurio europiečiai labiau nei Vakarų Europos gyventojai linkę savo nacionalinį identitetą sieti su gimimu šioje šalyje, rašoma organizacijos internetinėje svetainėje.

71 procentas lietuvių teigia, kad norint būti lietuviu, reikia būti Lietuvoje gimus ar turėti artimųjų šioje šalyje. Atitinkamai 85 ir 92 procentai respondentų mano, kad norint būti lietuviu, būtina gerbti šalies įstatymus bei kalbėti lietuviškai. Be to, paklausti, ar mano, jog religija yra svarbi, norint būti tikru lietuviu, 56 procentai atsakė, kad labai svarbi, 42 procentai manė, kad tai nėra svarbi tautinės tapatybės dalis. Į klausimą, ar Lietuvos kultūra yra pranašesnė už kitas, teigiamai atsakė 37 procentai lietuvių.

Latvijoje tik 11 procentų manė, kad religija yra svarbi jų tautinei tapatybei – tai mažiausias procentas tarp visų tyrimo šalių. Estijoje tautinę tapatybę su religija siejo tik 16 procentų respondentų.

Taip pat tyrimas atskleidė, kad lietuviai, kaip ir dauguma rytų ir vidurio europiečių, didesnę svarbą nei vakarų europiečiai skiria religijai, yra mažiau atviri musulmonams ir kritiškiau žiūri į tokius socialinius klausimus kaip abortai ar tos pačios lyties asmenų santuokos.

"Nors Geležinė uždanga, kadaise dalijusi Europą, jau senokai nebeegzistuoja, žemynas šiandien yra padalintas aštrių skirtumų visuomenės požiūryje į religiją, mažumas ir tokias socialines problemas kaip gėjų santuokos ar legalūs abortai", — rašo tyrimo autoriai.

Taigi lietuviai, kaip ir dauguma Rytų ir Centrinės Europos gyventojų, palyginti su vakarų europiečiais, ne taip labai norėtų musulmonų ar žydų savo šeimose ar kaimynystėje, suteikti daugiau teisių gėjų ir lesbiečių poroms. 16 procentų lietuvių į savo šeimą būtų linkę priimti musulmoną, žydą — 41 procentas. Tarp jaunų suaugusiųjų šie skaičiai kiek didesni, atitinkamai 25 ir 45 procentai tarp asmenų iki 34-erių metų. Palankiausiai į musulmonus ir žydus savo šeimoje žiūri Nyderlandų gyventojai, atitinkamai 88 ir 96 procentai.

Tos pačios lyties santuokoms Lietuvoje pritartų 12 procentų asmenų, 85 procentai nurodė, kad būtų prieš. Priešiškesnės homoseksualų santuokoms yra tik Serbija, Ukraina, Moldova, Rusija, Armėnija ir Gruzija. Latvijoje tos pačios lyties asmenų santuokai pritaria 16, Estijoje ― 23, Lenkijoje ― 32 procentai respondentų.

Vilnius pasiruošė LGBT šventei: Pylimo gatvėje atsirado vaivorykštės spalvų perėja >>

Į klausimą apie abortus, 52 procentai lietuvių sakė manantys, jog daugeliu atvejų jie turėtų būti legalūs. Kaimyninėje Estijoje legalius abortus palaikė net 81 proc. apklaustųjų. Pirmaujančioje Švedijoje legalius abortus palaikė 94 procentai respondentų. Čia tyrėjai taip pat pastebi tendenciją, jog Vakarų Europoje nuomonės šiuo klausimu yra mažiau pasidalinusios ir tvirčiau linksta į palaikymo pusę, tuo tarpu Rytų ir Vidurio Europoje gyvenančių žmonių nuomonės dažniau yra pasidalinusios perpus ar linksta palaikyti abortų draudimus.

"Pew Research Center" 2015–2017 metais apklausė beveik 56 tūkst. suaugusiųjų 34 šalyse.

Homofobijos indeksas — 2018
© Sputnik /
Homofobijos indeksas — 2018
23
Tegai:
vienalytė santuoka, Europa, lietuviai, tyrimas
Dar šia tema
Lietuviai situaciją savo šalyje vertina blogiau negu Europos Sąjungoje
Seimas svarsto ar drausti abortus
Strasbūro teismas nagrinės homoseksualų poros iš Lietuvos skundą
Discussion