Teisėjas

Teismui perduota plastinės chirurgijos klinikos pacientų duomenų vagystės byla

59
(atnaujinta 14:49 2018.11.02)
Teismo verdiktą turės išgirsti programišiai iš Kauno, kurie už pavogtus sveikatos duomenis reikalavo mokėti bitkoinais

VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Teismui perduota baudžiamoji byla programišių, kurie paviešino daugiau kaip 24 tūkstančius Lietuvos plastinės chirurgijos klinikos pacientų privačius asmens duomenis, atžvilgiu, praneša Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

Anksčiau paaiškėjo, kad įsilaužėliai paviešino daugiau kaip 25 tūkstančius asmeninių nuotraukų, įskaitant apnuogintų kūnų vaizdus, ​​taip pat kitus Lietuvos plastinės chirurgijos klinikos "Grozio chirurgija" pacientų asmeninius duomenis. Šių metų balandžio mėnesį Kauno rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl asmens duomenų vagystės. Vėliau šį tyrimą perėmė Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas.

"Klinika sulaukė grasinimų, kad jei klinika nesumokės kriptovaliuta "Bitcoin" 500 tūkstančių eurų atitinkančios sumos, visi pavogti duomenys bus paviešinti ir tokiu būdu įmonė bus sužlugdyta. Iš pacientų buvo reikalauta susimokėti nuo 50 iki 300 eurų, kai kuriais atvejais – iki 800 eurų", - teigiama pranešime.

Tyrimas truko keturis mėnesius, po to buvo sulaikyti įtariamieji. Visi įtariamieji – Lietuvos piliečiai, Kauno gyventojai. Du iš jų yra IT srities specialistai, vienas yra įgijęs medicininį išsilavinimą. Bendra civilinių ieškinių dėl moralinės žalos suma siekia 230 tūkstančių eurų.

Kaip praneša Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad įtariamieji sukūrė neteisėtą tinklapį ir jį patalpino anoniminiame tinkle "Tor". 2017 metų gegužės pabaigoje įtariamieji neteisėtai paviešino daugiau kaip 24 tūkstančius klinikos pacientų privačius asmens duomenis ir nuorodas bei nurodymus, kiek kiekvienas iš pacientų turėtų susimokėti kriptovaliuta "Bitcoin" už jo duomenų nepaviešinimą ir pašalinimą iš elektroninės erdvės. 

Gegužės pabaigoje įtariamieji paskelbė daugiau nei 24 000 pacientų asmens duomenų, nurodydami, kiek kiekvienas turėtų sumokėti bitine kriptografinėje valiuta, kad būtų užkirstas kelias paskelbti duomenis. Be to, tyrimo metu buvo nustatyta, kad įtariamieji elektroniniu paštu buvo susisiekę su kai kuriais portalų žurnalistais ir pateikę jiems kelių klinikos pacientų neteisėtai įgytus duomenis: vardą, pavardę, amžių, lytį, gyvenamąją vietą, informaciją apie atliktas klinikoje procedūras, fotonuotraukas prieš procedūras ir po procedūrų bei kitus.

Pasak prokurorų, tyrimo eigoje dviems įtariamiesiems suėmimas buvo pakeistas į kitas kardomąsias priemones. Šiuo metu visiems trims yra skirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, nustatytomis datomis žymėtis teritoriniuose policijos komisariatuose, o dviems iš jų papildomai – paskirti užstatai po 10 tūkstančių eurų.

Griežčiausia galima bausmė už tokią nusikalstamą veiką – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

59
Tegai:
programišiai, vagystė, Lietuva, Kaunas
Dar šia tema
Britanija nusprendė "apsaugoti" demokratiją nuo "Rusijos programišių"
Paskelbtos įsilaužimo į naujienų portalą tyrimo išvados
JAV latvis nuteistas 14 metų kalėjimo už antiviruso-šnipo sukūrimą
Sukčiai pavogė 380 tūkst "British Airways" klientų banko kortelių duomenis
Vilnius

Registrų centras: balandį ir toliau augo NT sandorių skaičius

(atnaujinta 17:58 2021.05.11)
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Apie tai pranešė Registrų centro spaudos tarnyba.

Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių — beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Владислав Адамовский

Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų — 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį — 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).

Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune — 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje — beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).

Šiais metais Lietuvoje taip pat įregistruota maždaug 4,4 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų — 39,5 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį (2019 m. sausį-balandį 3,3 tūkst.). Tik per balandį pasikeitė 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų savininkų, arba 91 proc. daugiau nei per 2020 metų balandį ir 14 proc. daugiau nei per šių metų kovą.

Visoje šalyje šiemet taip pat įregistruota 24,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų. Tai yra 46,5 proc. daugiau nei per pirmus keturis praeitų metų mėnesius (2019 m. sausį-balandį 17,9 tūkst.). Vien tik per balandį įregistruota 7,4 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba dukart daugiau nei 2020 metų balandžio mėnesį ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą.

Tegai:
nekilnojamas turtas, Registrų centras, Lietuva
Dar šia tema
Sausį įregistruota beveik 10 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių
Specialistai papsakojo, kiek verta investuoti į namų atnaujinimą
Registrų centras: NT sandorių skaičius išaugo penktadaliu
Vyras darbe, archyvinė nuotrauka

Į COVID-19 protrūkių suvaldymą planuojama įtraukti ir darbdavius

(atnaujinta 13:35 2021.05.11)
Epidemiologai siūlo įtraukti darbdavius į protrūkių algoritmą ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje 

VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų – darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą. 

Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje. 

Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, lyginant su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje. 

Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga. 

Tokių žinučių tikslas – ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų. 

Sputnik V vakcina, archyvinė nuotrauka
Пресс-служба правительства Словакии

Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.

Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. – vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse. 

Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.

Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių. 

Tegai:
COVID-19
Temos:
Koronaviruso pandemija Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
COVID-19 testavimas oro uostuose: ką turi žinoti keliautojai
Apklausa: 1 iš 4 lietuvių keliauti paskatintų vakcina nuo COVID-19
VRM: nuo COVID-19 paskiepyti beveik 8 tūkst. pareigūnų
Lenkija "AstraZeneca" išvadino nepatikima COVID-19 vakcinų tiekėja