Dalia Grybauskaitė

Grybauskaitė atleido teisėją, kuri įkliuvo girta prie vairo

54
(atnaujinta 15:11 2018.11.15)
Iš viso per dešimt savo vadovavimo metų už teisėjo vardo pažeminimą prezidentė iš pareigų atleido 22 teisėjus

VILNIUS, lapkričio 15 — Sputnik. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Teismų įstatymu bei atsižvelgdama į vienbalsį Teisėjų tarybos patarimą, pasirašė dekretą, kuriuo už teisėjo vardo pažeminimą iš pareigų atleido Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėją Gražiną Kazilionienę, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.

Teisėja iš pareigų atleidžiama nuo lapkričio 16 dienos. Jos įgaliojimai buvo sustabdyti dar lapkričio 9 dieną, kai prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjos atleidimo.

Kazilionienė neblaivi vairavo automobilį. Alkoholio kiekio matuoklis rodė 1,85 promilės girtumą, o medicininės apžiūros metu teisėjos kraujyje nustatyta 1,88 promilės etilo alkoholio.

2018 metų lapkričio 1 dieną generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

"Šalies vadovės vertinimu, toks teisėjos elgesys yra nesuderinamas su teisėjo pareigomis, menkina visuomenės pasitikėjimą teisingumu ir kenkia teismų sistemos autoritetui", ― teigiama pranešime.

Teismų veiklos skaidrinimas ir teisingumo vykdymo sistemos stiprinimas yra vienas pagrindinių prezidentės prioritetų. Teisėjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai, jų reputacija turi būti nepriekaištinga.

Nuo 2009 metų už teisėjo vardo pažeminimą prezidentė iš pareigų atleido 22 teisėjus.

54
Tegai:
neblaivus vairavimas, teisėjai, Lietuva, Dalia Grybauskaitė
Dar šia tema
Lietuvius pražudo ne alus: kodėl valdžia įjungė žalią šviesą stipriam alkoholiui
Kaliniai Lietuvoje įsigudrina pasigaminti alkoholio raugo tūkstančiais litrų
Naktinės lenktynės: Ukmergėje policija vijosi girtą vairuotoją
Videofaktas: kaip girtas "policininkas" pateko į nakvynės namus
Girtas Kaliningrado srities gyventojas pavogė stulpą pasienyje su Lietuva
Girtas lietuvis Baltarusijoje užmigo prie vairo ir įstūmė į griovį baltarusio "Ford"
Ligoninėje, archyvinė nuotrauka

Nuo COVID-19 Lietuvoje mirė dar du žmonės

Abu mirusieji priklausė 80-89 metų amžiaus grupei ir turėjo gretutinių susirgimų, bendras mirčių skaičius pasiekė 89

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninėje mirė du koronavirusu užsikrėtę žmonės, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Mirusieji priklausė 80-89 metų amžiaus grupei, turėjo gretutinių susirgimų.

Vienam iš asmenų COVID-19 liga asmeniui buvo patvirtinta rugpjūčio 25 dieną, kitam – rugsėjo 22 dieną.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik/ Владислав Адамовский.

Iš viso COVID-19 liga Lietuvoje yra pasiglemžusi jau 89-ias gyvybes.

Trečiadienio duomenemis, šalyje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmuo, 2246 — pasveiko. Per vakarykštę parą šalyje patvirtinti 73 koronaviruso (COVID-19) atvejai,

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugėja naujų COVID-19 atvejų. Praejusį šeštadienį Lietuvoje buvo pranešta apie rekordinį naujų COVID-19 atvejų per parą skaičių — 99. Tuo tarpu daugiausia naujų atvejų per parą iki šiol buvo fiksuota 90, epidemijos piko metu, balandį. Iš viso per savaitgalį nustatyti nauji 179 koronaviruso atvejai.

Reaguojant į išaugusį koronaviruso protrūkį, nuo spalio ketinama nebeleisti rengti masinių renginių, tokių kaip miestų ar derliaus šventės.

Tegai:
COVID-19, Lietuva
Temos:
Saugokime save ir kitus šį rudenį: koronavirusas Lietuvoje ir pasaulyje
Dar šia tema
Statistika parodė, kiek lietuvių pandemijos metu keliavo į užsienį
Nauji COVID-19 atvejai: 50 jų siejama su židiniais, 8 aplinkybės nežinomos
Lietuvoje per parą nustatyti 73 nauji koronaviruso atvejai
 Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Nausėda: pripažinti, kad mūsų piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku

(atnaujinta 14:16 2020.09.23)
Savo kalboje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Lietuvos vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę

VILNIUS, rugsėjo 23 — Sputnik. Trečiadienį Panerių memoriale vyko Holokausto aukų pagerbimo ceremonija. 

Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

"Šoa — tai Katastrofa. Bet tai nėra tik žydų tautos katastrofa ir tragedija. Tai Lietuvos Šoa. Tai visos žmonijos Šoa. Tai mūsų žmogiškumo, atjautos ir abejingumo Šoa", — prezidentą cituoja spaudos tarnyba.

Prezidento žodžiais, vien Paneriuose Lietuva neteko dešimčių tūkstančių savo piliečių. Per kelerius metus netekus didelės ir labai svarbios dalies savęs, galima tik bandyti įsivaizduoti, kokia kūrybinga, išsilavinusi, versli, išmani būtų Lietuva, jei Katastrofa nebūtų įvykusi, pažymėjo Nausėda.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonijoje

Šalies vadovas pabrėžė, kad vienintelis būdas susitaikyti su istorija — suvokti ir pasakyti sau teisybę.

"Mes neigėme, pykome, bandėme derėtis su sąžine, skaičiuodami ir lygindami tai, ko negalima nei skaičiuoti, nei lyginti — žmonių kančias ir gyvybes. Pripažinti sau, kad mūsų valstybės piliečiai žuvo ir nuo lietuvių rankų, buvo sunku", — sakė prezidentas, pabrėžęs, kad tik suvokę tragedijos mastą, aplinkybes ir atsakomybę mes galime kalbėti apie ateitį.

Президент Гитанас Науседа принял участие в церемонии чествования жертв геноцида литовских евреев у Панеряйского мемориала
Lietuvos žydų genocido aukų pagerbimo ceremonija

Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, tądien 1943 metais buvo likviduotas Vilniaus žydų getas ir buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Panerių memoriale vykusioje pagerbimo ceremonijoje dalyvavo valdžios, Lietuvos žydų bendruomenės, užsienio šalių ambasadų Lietuvoje atstovai ir užsienio svečiai.

Панеряйский мемориал
Panerių memorialas

Buvusi Vilniaus geto kalinė Fania Brancovskaja pasidalijo prisiminimais, kantorius Shmuelis Yatomas giedojo maldą, moksleiviai padėjo akmenėlius prie memorialo nužudytoms aukoms, ceremonija užbaigta Vilniaus geto himnu.  

Kasmet Vilniuje vyksta eisena "Atminties keliu" iš Rūdninkų aikštės, kuri nacių okupuotoje sostinėje buvo geto teritorija, į geležinkelio stotį ir į Panerius. Joje dalyvauja sostinės moksleiviai. Tądien jaunimas, eidamas keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę, aplanko masinių žudynių vietas savo vietovėse, pamini sunaikintas gausias Lietuvos žydų bendruomenes. Lietuvoje tokių vietų daugiau nei 200.

Holokausto neigimas

Remiantis tyrimu, atliktu Jeilio universiteto, Grinelo koledžo ir Europos žydų sąjungos, Holokausto neigimas Europos Sąjungos rytuose, ypač Lietuvoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Kroatijoje, pasiekė grėsmingą mastą.

Daugelis ES šalių vyriausybių reabilituoja Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlius, sumažindamos jų kaltę žydų naikinimo procese.

Lietuvoje vyksta nacių bendrininkų, kurie yra "partizanų" judėjimo nariai ir kovotojai prieš tariamą sovietinę okupaciją, šlovinimas. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš jų rėmė fašistinę Vokietiją. "Partizanai" dalyvavo civilių gyventojų sunaikinime ir sovietinių partinių darbuotojų žudyme.

Karo metu nacių bendrininkai Lietuvoje dalyvavo vietos žydų bendruomenės, kuri tuo metu buvo viena didžiausių Europoje, naikinimo procese. Buvo nužudyta daugiau nei 200 tūkstančių žmonių.

Tegai:
žydai, Gitanas Nausėda, Holokausto aukos, Holokaustas
Temos:
Žydų bendruomenė Lietuvoje