Oro tarša, archyvinė nuotrauka

Aplinkos ministerija: Lietuvos miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo

37
(atnaujinta 16:31 2018.11.16)
Siekiant mažinti oro taršą, gyventojai bus skatinami prisijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos bei rinktis aplinkai ne tokius kenksmingus susisiekimo būdus – viešąjį transportą arba mažiau taršius automobilius

VILNIUS, lapkričio 16 – Sputnik. Automatinės oro kokybės matavimo stotys didžiuosiuose Lietuvos miestuose fiksuoja padidėjusio oro užterštumo atvejus, praneša Aplinkos ministerija.

"Šalies miestų oro kokybė kelia vis daugiau nerimo, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas. – Oro tarša išlieka viena opiausių žmonių sveikatos ir aplinkos problemų. Neatskiriami jos palydovai – ligos ir priešlaikinės mirtys, ekonominiai nuostoliai."

Vienas svarbiausių oro taršos šaltinių miestuose, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas namams šildyti. Lietuvoje, ilgalaikiais oro kokybės matavimų duomenimis, šildymo sezono metu ore pastebimai padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių ir vėžį sukeliančio teršalo benzo(a)pireno koncentracija. Dar daugiau teršalų patenka į orą, jeigu individualūs gyvenamieji namai šildomi pasenusiais, techniškai netvarkingais šildymo įrenginiais.

Vilnius, archyvinė nuotrauka
© Sputnik / Александр Липовец

Didėjanti oro tarša, pasak ministro, verčia neatidėliotinai imtis veiksmų. Numatoma finansinėmis priemonėmis skatinti gyventojus, kurių namai neprijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, keisti senus ir taršius kietojo kuro katilus, ypač urbanizuotose šalies vietose.

Šiam tikslui planuojama skirti 15 mln. eurų ES 2014-2020 metų paramos lėšų. Siekiama, kad finansinė parama būtų teikiama ir skatinant gyventojus prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu patrauklesnės centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Priemones oro taršai mažinti, sprendžiant su kietojo kuro naudojimu šildymui susijusias problemas, numatys Nacionalinis oro taršos mažinimo planas. Jo projekte numatytos ir priemonės automobilių taršai mažinti. Viena iš jų – visuomenės informavimo kampanija, kuri skatins ekologinį vairavimą ir suteiks praktinių tokio vairavimo įgūdžių: taip sudeginama mažiau degalų, mažiau išmetama ir teršalų.

Gyventojai taip pat bus skatinami rinktis aplinkai ne tokius kenksmingus susisiekimo būdus – viešąjį transportą arba mažiau taršius automobilius. Tokiems žmonėms numatyta preliminariai kelis šimtus eurų sieksianti finansinė paskata už atliekų tvarkytojams priduotą seną, taršų automobilį.

"Žmogui, kuris gaus iš atliekų tvarkytojo dokumentą apie priduotą jo kelerius metus naudotą taršų automobilį, siūlysime du dalykus. Vienas jų – kreditas, kurį būtų galima panaudoti viešojo transporto bilietų kainai padengti. O tam, kad tai būtų galima padaryti, viešojo transporto paslaugų teikėjai turės sukurti elektroninio bilieto sistemą. Kitas – kompensacija, kuri būtų taikoma, įsigyjant aplinkai draugiškesnį ir nebūtinai naują automobilį", – sako ministras Kęstutis Navickas.

Plane numatyta skatinti ir savivaldybes, kad jos įsigytų elektra varomas, hibridines arba alternatyviais degalais varomas viešojo transporto priemones.

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano projektas pristatytas šiandien Aplinkos ministerijoje. Galutinis plano projektas Vyriausybei svarstyti bus pateiktas gruodžio mėnesį.

Lietuvoje, Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, daugiau kaip 3 tūkst. ankstyvųjų mirčių 2013 metais buvo susijusios su įvairaus dydžio ir pavojingumo smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija ore. Visoje ES dėl oro taršos anksčiau laiko miršta daugiau kaip 400 tūkst. žmonių per metus. Europos audito rūmų šiemetinė specialioji ataskaita apie oro taršą tik patvirtina, kad dėl jos labiausiai kenčia tankiai apgyvendintų vietovių gyventojai.

37
Tegai:
Aplinkos ministerija, oro tarša
Discussion