Akcija, skirta palaikyti Viačeslavą Titovą

pirmų lūpų: posėdyje dėl Titovo bylos susidūrė skirtingos vertybės

75
Vilniuje, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įvyko posėdis, kuriame buvo svarstoma, ar Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas pažeidė priesaiką ar ne

VILNIUS, lapkričio 18 – Sputnik. Leiskite man priminti, kad šią vasarą Lietuvos deputatas pareiškė apie "miško brolių" vado, nacių nusikaltėlio Adolfo Ramanausko-Vanago prisidėjimą prie civilių gyventojų  žudynių, rašo portalui BaltNews.lt rašo žmogaus teisių gynėjas Giedrius Grabauskas.

Su klausimu, ar Titovas pažeidė savo priesaiką ar ne, į teismą kreipėsi speciali miesto tarybos komisija. Prieš teismo posėdį netoli teismo pastato įvyko civilinė akcija "Už žodžio laisvę".

Protestuotojų poziciją išreiškė plakatai. Viename iš jų buvo parašyta lietuvių ir rusų kalbomis: "Mes prieš fašizmo atgimimą Lietuvoje!"

Savo nuomonę apie politines represijas prieš Titovą išreiškė žmogaus teisių gynėjas Algirdas Kavaliauskas, publicistas, Tarybų milicijos veteranas Henrikas Juodiška, o Socialistinio liaudies fronto vardu – jūsų ištikimas tarnas:

"Šis teismas aiškiai rodo, kad Lietuvoje šiurkščiai pažeidžiama žodžio laisvė. Žmonės persekiojami dėl savo nuomonės, straipsnių, literatūros saugojimo. Politinės represijos šiuolaikinėje Lietuvoje jau tapo liūdna tradicija".

Klaipėdos meras ir jo pavaduotojas atliko prokurorų vaidmenį

Prokurorų poziciją teisme atliko Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir jo pavaduotojas Artūras Šulcas.

Grubliauskas net atvirai pasakė: "Tokiems kaip Titovas nėra vietos Klaipėdos taryboje".

Kolegijai vadovavo patyręs teisėjas Gintaras Križevičius, ją sudarė penki teisėjai. Kalbėdamas teisme, specialiosios komisijos pirmininkas, Klaipėdos vicemeras Šulcas pareiškė: "Mums nėra svarbūs kažkokie nauji faktai apie Ramanausko-Vanago veiklą. Mes remsimės tuo, kas nurodyta oficialiai paskelbtuose faktuose".

Titovas pareiškė, kad turi teisę į savo civilinę poziciją, kad jis pats peržiūrėjo baudžiamosios bylos medžiagas, kuriose figūravo Ramanauskas ir jo bendražygiai. Ten nurodyti "miško brolių" vado nusikaltimų faktai, įskaitant dalyvavimą žudynėse. Be to, politikas gavo daugybę laiškų ir skambučių iš Lietuvos gyventojų, kurie patvirtina Vanago baudžiamosios bylos medžiagose nurodytus faktus.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vyresnysis specialistas Rimantas Zagreckas teisme pareiškė, kad partizanų (kaip dabar Lietuvoje oficialiai vadinami "miško broliai") būriai iš tikrųjų vykdė nemažai nusikaltimų.

"Partizanai vykdė plėšimus, padegimus, žudynes. Reikalas tame, kad vadinamieji karo lauko teismai mažai orientavosi realiose gyvenimo situacijose. Juk net civiliniai teismai su apeliacijomis ir tai daro klaidų, o šie kariniai teismai tokias klaidas dažnai darė", – pasakė Zagreckas.

Į teisėjų ir Titovo advokato klausimą, ar tos apygardos, kuriai vadovavo Vanagas, partizanai darė nusikaltimus, Zagreckas atsakė: "Taip, šioje partizanų apygardoje irgi įvykdyta nemažai nusikaltimų, įskaitant civilių gyventojų nužudymus: suaugusiųjų ir vaikų".

Posėdžio pabaigoje pranešta, kad teismo nuosprendis bus paskelbtas lapkričio 26 dieną.

Titovo persekiojimo kampanija tęsiasi jau keturis mėnesius

Viačeslavo Titovo persekiojimo istorija prasidėjo šių metų liepos mėnesį. Liepos 22 dieną politikas kalbėjo miesto tarybos posėdyje ir atvirai pasisakė prieš memorialinės lentelės Adolfui Ramanauskui-Vanagui įrengimą Klaipėdos centre. Tą pačią dieną prasidėjo Titovo persekiojimų kampanija. Per trumpą laiką buvo sukurta speciali komisija deputato apkaltos klausimu.

Jau rugpjūčio 10 dieną Klaipėdoje įvyko pirmasis Miesto tarybos komisijos posėdis šiuo klausimu. Po to įvyko dar du posėdžiai, o prieš mėnesį Komisija kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Pilietinė pozicija nepatiko elitui?

Šalia politinės išpuolių prieš Titivą linijos vykdoma ir kita, susijusi su prokuratūra.

Liepos 23 dieną buvo paskelbta, kad Lietuvos generalinės prokuratūros nurodymu pradėtas ikiteisminis tyrimas Viačeslavo Titovo, kuris neva pažemino "herojaus" Vanago atminimą, atžvilgiu.

Rugpjūčio 2 dieną atliktos kratos deputato bute, taip pat patalpose, kuriose jis dirba. Tokios represinės priemonės prieš antifašistą, kuris viešai paskelbė savo poziciją nacių nusikaltėlio atžvilgiu, parodė, kokias stiprias pozicijas Lietuvoje užima neofašistai.

Lietuvoje yra daug pavyzdžių, kai apkaltos procedūros nevykdomos prieš politikus, kurie yra susiję su didelėmis finansinėmis machinacijomis. Pavyzdžiui, Radviliškio rajono meras, konservatorius Antanas Čepononis jau trejus metus eina į teismus dėl bylos apie dideles finansines aferas, tačiau jokia apkaltos procedūra jo atžvilgiu nevykdoma. Prieš septynerius metus paaiškėjo, kad Lietuvos Seimo narys Vitas Matuzas dalyvavo didelėse machinacijose, tačiau ir šiuo atveju procedūra nebuvo inicijuota.

Neoliberalai ir neofašistai prieš antifašistus

Viačeslavo Titovo teismo procese susidūrė skirtingos vertybės: neoliberalų ir neofašistų kryptis, kuriai atstovauja Klaipėdos miesto meras Grubliauskas, ir antifašizmo kryptis, kuriai atstovauja Titovas ir jo bendražygiai.

Grubliausko komandos cinizmas yra akivaizdus, ​​jei jie pareiškia, kad "nereikia faktų apie Vanagą". Tai rodo, kad jiems nereikia istorinės tiesos, o jie, kaip tikri Gėbelso pasekėjai, tik kartoja savo iš anksto parengtas ideologines klišes. Tuo tarpu antifašistai remiasi faktais ir įvairiuose įvykiuose ieško istorinės tiesos.

75
Tegai:
Klaipėda, Lietuva, Viačeslavas Titovas
Temos:
Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą (24)
Discussion