Adolfas Ramanauskas-Vanagas

"Miško brolių" vadas pripažintas Lietuvos valstybės vadovu

89
(atnaujinta 11:15 2018.11.20)
Seimas pripažino Adolfą Ramanauską-Vanagą faktiniu su "okupacija" kovojusios Lietuvos valstybės vadovu

VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Seimas, minėdamas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, pripažino Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmąjį pavaduotoją Adolfą Ramanauską-Vanagą su Tarybų valdžia kovojusios Lietuvos valstybės vadovu, praneša Seimo spaudos tarnyba.

Už šią Seimo deklaraciją balsavo 91 Seimo narys, susilaikė septyni parlamentarai.

Priimtoje deklaracijoje Seimas pabrėžė, kad nuo Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties 1954 metų lapkričio 26 dienos iki 1957 metų lapkričio 29 dienos (jo paties nužudymo KGB kalėjime Vilniuje) Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausiasis tuo metu likęs gyvas Lietuvos valstybės pareigūnas.

"LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, nužudžius Prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą, atliko kovojančių Lietuvos Gynybos pajėgų vado funkcijas ir buvo valstybės politinei išsivadavimo kovai vadovaujantis aukščiausias Lietuvos valstybės pareigūnas", – rašoma deklaracijoje.

Seimas pažymėjo, kad "LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo pareigas atliko garbingai, o patekęs į nelaisvę nuo 1956 metų spalio 12 dienos iki pat didvyriškos žūties 1957 metų lapkričio 29 dienos liko ištikimas Lietuvos valstybei duotai priesaikai".  

Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų laidojimo ceremonija, nuotrauka iš įvykio vietos
© Sputnik/ Андрей Богданов

Šio pasiūlymo iniciatorius – Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

2009 metų kovo 12 dieną Seimas yra priėmęs deklaraciją dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu. Joje skelbiama, kad nuo 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties Žemaitis buvo "kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas", faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

"Miško brolių" vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Lietuvoje Ramanauskas-Vanagas laikomas "nacionaliniu didvyriu", tačiau, daugelio ekspertų ir Lietuvos gyventojų manymu, jis nėra toks. Pagal 1957 metų Tarybinio teismo nuosprendį, "partizanas" buvo prisidėjęs prie nusikaltimų prieš civilius gyventojus, visų pirma, jis buvo apkaltintas aštuonių tūkstančių civilių sunaikinimu.

Be to, nutarime buvo teigiama, kad Ramanauskas-Vanagas buvo "vienas iš aktyvių nacionalistinio pogrindžio lyderių" ir "padarė daug sunkių nusikaltimų", o jo pavaldiniai "išvystė plačią teroristinę ir diversinę veiklą: žudė tarybinius piliečius, sprogdino mašinas, klubus, naikino ryšio priemones, užpuldinėjo įstaigas ir piliečius, plėšė jų turtą".

Apie "miško brolio" nusikaltimus pareiškė Lietuvos rašytoja Rūta Vanagaitė savo knygoje apie Holokaustą ir Klaipėdos miesto tarybos deputatas Viačeslavas Titovas. Po savo pareiškimų jie tapo kritikuojami ir persekiojami Lietuvoje.

Skandalas aplink Klaipėdos miesto deputatą Viačeslavą Titovą >>

Spalio mėnesį Lietuvos vadovybės iniciatyva vyko Ramanausko-Vanago palaikų perlaidojimas Antakalnio kapinėse, Vilniuje.

Laidotuvių išvakarėse Rusijos URM pasipiktino Lietuvos valdžios sprendimu įamžinti "partizano" atminimą. Oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Vilnius tęsia istorijos persvarstymo liniją ir bando pateikti "miško brolių" gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius.

Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių ceremonija
© Sputnik/ Андрей Богданов

Po to Lietuvos URM iškvietė Rusijos ambasadorių respublikoje Aleksandrą Udalcovą ir protestavo prieš jį dėl pareiškimo apie Ramanauską-Vanagą.

Lietuviai "partizanai" dažnai prisijungdavo prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupuočių, veikusių šalies teritorijoje 1940-1950 metais. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis iš tų, kurie buvo prieš Tarybų valdžią, prisijungė prie fašistinės Vokietijos. "Miško broliai" buvo prisidėję prie civilių gyventojų naikinimo ir tarybinių partijų darbuotojų žudynių.

"Miško brolių" vadovaujama LLKS egzistavo iki 1956 metų, kol buvo sunaikinta TSRS reguliarios kariuomenės bei saugumo dalinių.

Miško broliai Baltijos šalyse 1940-1950 metais
© Sputnik /
"Miško broliai" Baltijos šalyse 1940-1950 metais
89
Tegai:
miško broliai, Seimas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas
Temos:
"Miško broliai": praeitis ir dabartis (19)
Dar šia tema
Kovotojai už laisvę ar nusikaltėliai? Lietuvos "herojai" nukeliami nuo pjedestalo
"Toks buvo lietuvių darbas": Vanagaitė parašė laišką "nužudytam žydui"
Maskva nepatenkinta, kad Lietuvoje 2018-ieji paskelbti Ramanausko-Vanago metais
Seimas svarstys siūlymą pripažinti Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu
Discussion